NATO – ant permainų slenksčio: tai tiesiogiai atsilieps ir Lietuvoje esančioms aljanso pajėgoms
Specialiai iš Briuselio

Kauno oro uoste nusileido NATO kariai iš Vokietijos (KAM nuotr.)
Kauno oro uoste nusileido NATO kariai iš Vokietijos (KAM nuotr.)
  © Alfredas Pliadis

NATO bando versti naują puslapį tiek transatlantiniuose santykiuose, tiek pačioje organizacijoje ir įrodyti, kad jos smegenys nėra mirusios. Trečiadienįketvirtadienį vykstančiame nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime, kuriame pirmą kartą dalyvaus Lietuvos gynybos ministras Arvydas Anušauskas, planuojama padėti pagrindą šiam procesui.

Pasinaudojo Lietuvos pavyzdžiu

„Šiuo metu NATO būdas užtikrinti saugumą – priešakiniai batalionai aljanso rytuose, oro policija, jūrų pajėgos – finansuojamas tokiu būdu, kad šalis, kuri suteikia tai, kartu ir finansuoja tai. Jei siunčiame NATO kovinius dalinius į Lietuvą, kaip daro Norvegija, Norvegija ir moka už tai, – Norvegijos žurnalistui pirmadienį per spaudos konferenciją Briuselyje sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. – Manau, kad turėtume tai pakeisti taip, kad NATO padengtų šias išlaidas.“

Ir plačiau paaiškino priežastis: už tokias misijas mokėdami bendrai NATO nariai dar labiau įtvirtina savo įsipareigojimą 5 straipsniui – atgrasyti ir ginti. Antra, jei už priešakinius batalionus, pratybas ar oro policijos misijas mokės NATO, tai labiau paskatins šalis nares į tai įsitraukti, nes nebus papildomos apkrovos jų biudžetui. Trečia, tai pagerintų vadinamąjį „naštos pasidalijimą“, kai dabar JAV finansuoja neproporcingai didelę dalį transatlantinės saugumo politikos.

„Aš manau, kad neteisinga, jog tos šalys, kurios suteikia karius, lėktuvus, laivus NATO atgrasymo ir gynybos veikloms, padengia ir visą to kainą. Todėl mokėdami daugiau ir kartu per NATO biudžetą užtikrinsime sąžiningesnį kaštų paskirstymą ir prisidėsime prie teisingo naštos pasidalijimo mūsų aljanse“, – sakė J. Stoltenbergas.

Pasak Lietuvos diplomatų, tokia finansavimo reforma sustiprintų pačią NATO, nes ši valdys pinigus ir nebus taip smarkiai priklausoma nuo valstybių narių norų, kas nėra blogai, nes Vilnius suinteresuotas aljanso stiprinimu. Be to, tai suteiks daugiau prievolių / galimybių pinigais prisidėti prie NATO stiprinimo mažoms šalims, kaip kad Islandija ar Liuksemburgas, kurios iš esmės neturi karinių pajėgų, o turinčios karinių pajėgų, bet neturtingos NATO šalys galės suteikti savo pajėgumus, nes jų kaštus padengs turtingi „pacifistai“.

„Diskusijoje buvo įvairių nuomonių. Dabar yra šalys narės, kurios dalyvauja operacijose, misijose, didžiąją dalį išlaidų dengia iš savo biudžeto. Jeigu bendrasis finansavimas didėtų, jei jam būtų pritarta, mes tikrai neprieštarautume“, – Alfa.lt teigė Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO ambasadorius Deividas Matulionis.


J.Stoltenbergas

J.Stoltenbergas© „Facebook“

Kad nepasikartotų, gynybos planų blokavimas

Bet tai tik vienas pokytis, kurį siūlo NATO generalinis sekretorius ir kuris bus aptartas per gynybos ministrų nuotolinį susitikimą.

„Prasidės diskusija ministrų lygyje apie „NATO 2030“ – ko mes norime, kad būtų NATO, kas mums svarbiausia. NATO generalinis sekretorius yra pateikęs mums pasiūlymų, kurie bus pradėti diskutuoti“, – teigė D. Matulionis.

Kaip žinome, gruodžio pabaigoje NATO suburta ekspertų grupė pateikė ataskaitą „NATO 2030“, kuri iš dalies buvo atsakas į nuskambėjusius Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžius apie NATO „smegenų mirtį“. Ataskaitoje įvardytos grėsmės ir ydos bei kartu pateikta per šimtą pasiūlymų, ko imtis. Praėjusią savaitę šalių atstovybės prie NATO iš J. Stoltenbergo gavo jau tik 8 konkrečius ir ne visai viešus pasiūlymus, tarp jų – dėl didesnio politinio koordinavimo.

Dar viešoje ataskaitoje „NATO 2030“ kalbėta apie NATO sprendimų priėmimo vilkinimą, tarp eilučių turint omenyje NATO Baltijos šalių gynybos planų blokavimą, kurį vykdė Turkija. Pasak J. Stoltenbergo, tokiems atvejams galbūt būtų galima užkirsti kelią didinant politinį koordinavimą tarp sąjungininkų.

„NATO yra karinė-politinė organizacija, tai tas politinės dimensijos stiprinimas buvo vienas iš tikslų ir apie tai nemažai kalbama generalinio sekretoriaus pasiūlymuose – sustiprinti politinę dimensiją, geresnį tarpusavio pozicijų ir veiksmų koordinavimą, – sakė Lietuvos nuolatinis atstovas prie NATO. – Kol kas kalbama tik apie tai, kad dažniau susitikinėtų užsienio reikalų ministrai, valstybių vadovai, būtent per tai galvojama stiprinti politinę dimensiją.“

Aš manau, kad neteisinga, jog tos šalys, kurios suteikia karius, lėktuvus, laivus NATO atgrasymo ir gynybos veikloms, padengia ir visą to kainą.

Košmaras baigėsi?

Stiprinti politinį bendradarbiavimą, o tiksliau – „atverti naują puslapį“ transatlantiniuose santykiuose, – tai tikriausiai bus svarbiausia užduotis trečiadienį–ketvirtadienį.

„Tai pirmasis mūsų susitikimas su naująja Joe Bideno administracija ir galimybė pasiruošti NATO susitikimui Briuselyje (NATO šalių vadovų susitikimui – red. past.) vėliau šiais metais“, – nuo to pradėjo savo pirmadienio spaudos konferenciją J. Stoltenbergas.

Praėjusią savaitę BBC parodė naujo dokumentinio filmo „Trump Takes on the World“ („Trumpas ima pasaulį“) pirmąją seriją, kuri priminė, kaip arti NATO buvo atsidūrusi ant žlugimo ribos. Filme buvęs prezidento Donaldo Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas tiesiai šviesiai pasakė, kad per NATO vadovų susitikimą 2018 m. Briuselyje sulaukė D. Trumpo skambučio, kurio metu prezidentas pareiškė, kad JAV turėtų palikti NATO.

„Mūsų susitikimas vėliau šiais metais bus unikali galimybė pradėti naują puslapį transatlantiniuose santykiuose“, – apie planuojamą NATO vadovų susitikimą, kuriame dalyvaus J. Bidenas, pirmadienį kalbėjo J. Stoltenbergas ir po to ne kartą pakartojo žodžius apie „naują puslapį“.


Deividas Matulionis

Deividas Matulionis© Fotobankas

Afganistanas ir tradicinės rietenos

Be „NATO 2030“ ir „naujo puslapio transatlantiniuose santykiuose“, NATO šalių ministrai taip pat bendraus su Suomijos, Švedijos atstovais bei ES diplomatijos vadovu Josephu Borrelliu.

Be to, aptars NATO misijas Irake ir Afganistane. Pastarojoje šalyje NATO jau veikia dvidešimt metų. Pernai D. Trumpo administracija sutarė su Talibanu, kad amerikiečių kariai iš Afganistano bus išvesti, tačiau taika šioje valstybėje net nekvepia ir nėra kol kas aišku, kokios pozicijos laikysis naujoji Baltųjų rūmų administracija.

„Tarp kitų klausimų – NATO misijos Afganistane likimas, bet kol kas anksti dabar man, ką sakyti – ar gegužės 1 d. misija užsidaro ar neužsidaro? Ko reikia, kad neužsidarytų, ir t. t.“, – Alfa.lt teigė ambasadorius D. Matulionis.

„Niekas iš sąjungininkų nenori likti Afganistane ilgiau nei būtina, bet mes nepasitrauksime anksčiau, nei ateis tinkamas laikas“, – per spaudos konferenciją aptakiai kalbėjo ir J. Stoltenbergas.

Be Afganistano galvos skausmo, lieka ir kitų probleminių NATO temų. Prieš pat NATO ministrų susitikimą Turkija įsivėlė į naują žodžių mūšį su JAV. Vos ne viešu šių šalių konfliktu baigėsi prieš tai buvęs NATO užsienio reikalų ministrų nuotolinis susitikimas praėjusių metų gruodį. Taip pat ir „NATO 2030“ idėją temdo dar iš praėjusių metų likęs prancūzų nepasitenkinimo šešėlis esą ataskaitoje nebuvo atsižvelgta į jų pageidavimus ir pan. Taigi neatmestina, kad ambicingus NATO reformos planus užgoš jau tradicinėmis tampančios atskirų šalių narių rietenos.

NATO – ant permainų slenksčio: tai tiesiogiai atsilieps ir Lietuvoje esančioms aljanso pajėgoms

Kauno oro uoste nusileido NATO kariai iš Vokietijos (KAM nuotr.)
+1