Tarptautinio pripažinimo sulaukusi arbaletininkų sąjunga pažindins Lietuvą su nauja sporto šaka

Mantas Balsys
Mantas Balsys
  © Asmeninis albumas

Sausio 11-ąją Lietuvos arbaletininkų sąjunga sulaukė nepaprastos naujienos – ji priimta į Tarptautinę šaudymo iš arbaleto sąjungą (IAU). Šiuo metu IAU priklauso 29 federacijos, iš kurių 17 – iš Europos šalių.

„Ankstesni metai buvo dviprasmiški ir sunkūs tiek kiekvienam iš mūsų, tiek apskritai mūsų sportui. Tačiau maloniau pradėti 2021 metus gera žinia. Mūsų draugiška arbaletininkų šeima tapo gausesnė. Dar viena šalis įstojo į Šaudymo iš arbaleto sąjungą. Taigi džiaugiamės galėdami pasveikinti Lietuvą tapus IAU nare“, – tokiu pranešimu pasidalijo oficiali IAU svetainė.

Lietuvos arbaletininkų sąjungos prezidentas Mantas Balsys džiaugėsi tokiu šalies pripažinimu, juolab kad sąjunga Lietuvoje įkurta tiek prieš porą mėnesių – 2020-ųjų lapkritį.


Nijolė Balsienė

Nijolė Balsienė© Asmeninis albumas

M. Balsys vadovauja įmonei VšĮ „Strėlė“, kuri prekiauja šaudymo ir laisvalaikio inventoriumi, organizuoja pramogas, rengia šaudymo iš lanko treniruotes, organizuoja lankininkų varžybas.

„Jau seniai turėjome mintį prijungti šaudymą iš arbaleto prie lankininkų, nes bazės, taikiniai ir strėlės – viskas labai panašu ir tinka vienas prie kito. Be to, yra žmonių, kuriems labai patinka šaudymas iš arbaleto, – portalui Alfa.lt pasakojo M. Balsys. – Ilgą laiką dėl ginklų įstatymų negalėjome kultivuoti šaudymo iš arbaleto, nes šaunamajam ginklui buvo reikalingas leidimas, o šaudymo sąlygos būtinos kaip šaudykloje šaudant kulkiniu šautuvu. Esant tokiems apribojimams buvo sunku pritraukti žmonių į tą sportą ir veiklą.“

Tarptautinė sąjunga, pasak M. Balsio, stengiasi išplėsti savo narių gretas, nes nori, kad ateityje šaudymas iš arbaleto būtų įtrauktas į olimpines žaidynes. Padedant IAU atstovams, M. Balsys kreipėsi į Seimą, kad būtų pakeistas šaunamųjų ginklų įstatymas, taip į šią sporto šaką pritrauksiantis daugiau žmonių.


Mantas ir Nijolė Balsiai

Mantas ir Nijolė Balsiai© Asmeninis albumas

„Per kelerius metus pasiekėme tai, ko norėjome: nuo 2019-ųjų rugsėjo buvo pakoreguotas ginklų įstatymas, arbaletai ir lankai priskirti templiniams ginklams, buvo padidintas templinių ginklų galingumas iki naudojamo sporte be apribojimų. Tad dabar arbaletus sporte galima naudoti be apribojimų, kaip ir visoje Europoje“,  teigė M. Balsys.

Tapę visateisiais tarptautinės sąjungos nariais, Lietuvos arbaletininkai galės dalyvauti šios organizacijos rengiamose varžybose. Anot šalies arbaletininkų sąjungos vadovo, svarbiausias tikslas – šiemet dalyvauti pasaulio čempionate. Jis numatytas rugpjūčio pabaigoje Ventspilyje. Latvija tarptautinio pripažinimo sulaukė prieš porą metų, tapusi IAU nare.

M. Balsio teigimu, šiuo metu ką nors suplanuoti sudėtinga, nes dėl esamos koronaviruso situacijos daugelis varžybų atšaukiamos. Ateityje ketinama surengti ir pirmąjį Lietuvos šaudymo iš arbaleto čempionatą, planuojama surengti Baltijos taurės varžybas.

Tiesa, žmonių, užsiimančių šia sporto šaka, Lietuvoje dar nėra daug, tačiau yra sportininkų, turinčių profesionalią, aukščiausio lygio įrangą.


Mantas Balsys

Mantas Balsys© Asmeninis albumas

M. Balsys sakė, kad gilias šaudymo iš arbaleto tradicijas turi Prancūzija, Rusija.

„Lietuvoje arbaletas istoriškai buvo svarbesnis nei lankas, nes piliakalniuose 90 proc. randamų antgalių yra arbaletų“, – pabrėžė jis.

Arbaletas Lietuvoje pradėtas naudoti prasidėjus karams su Vokiečių ordinu. Manoma, kad lietuviai arbaletą pradėjo naudoti nuo XIII a., kai karalius Mindaugas, siekdamas vidaus kovose suvienyti Lietuvą, nusamdė vokiečių arbaletininkus.

„Šia sporto šaka bandysime atgaivinti nutrūkusią istorinę tradiciją, – sakė M. Balsys. – Renginiuose renkasi nemažai vyresnio amžiaus žmonių, nes nereikia tiek daug jėgų kaip šaudant iš lanko. Šaudymo arbaletu technika yra panašesnė į šaudymą iš šautuvo nei iš lanko. Arbaletus gali pasirinkti ir lankininkai, kurie sportuodami yra patyrę traumų, bet jos netrukdo šaudyti iš arbaleto.“