Interjeras turintiems augintinių Organizatoriai
Mūsų namai – augintinių namai
Rasa Pangonytė

Augintinis, net ir mažiausias, neišvengiamai pakoreguos namų interjerą. Tikrai ne į blogąją pusę, jei viskas bus apgalvota ir priderinta prie gyvūno poreikių. Architektė Lina Urban ir interjero architektas Lukas Gadeikis pasakoja, kaip jiems sekasi dalytis namais su augintiniais, ir pataria, kaip stilingai ir tvarkingai gyventi turint gyvūnų.

L. Urban namų prie „ponios“ nederino

„Manau, klaidinga galvoti, kad, turint augintinį, negali gražiai dekoruoti namų. Mūsų katė Izy gyvena drauge jau 13 metų. Taip, ji šeriasi, taip, yra apdraskiusi baldų ir durų, taip, eina, kur nori, bet ji yra šeimos narys. Juk nedraudžiate vyrui, žmonai ar vaikui sėdėti ant sofos“, – juokiasi L. Urban. Ji sako, kad, nepaisydama garbaus amžiaus, Izy vis dar mėgsta pašėlioti, tačiau iš namuose apsilankančių svečių sulaukia komplimentų dėl estetiškumo ir tvarkos.

Nors architektė, kurdama namus, specialiai prie katės nesitaikė, sako, kad ne kartą tokių prašymų yra sulaukusi iš klientų. „Vienu atveju drabužinės stalčiai turėjo labai sunkiai išsitraukti ir neturėti jiems būdingo tarpo. Priežastis – katinas, kuris miegodavo apatiniuose ir kojinėse. Kituose namuose labai norėjome perforuotos drabužinės pertvarų ir durų, tačiau klientės katinai buvo „alpinistai“, tad teko atsisakyti bet kokių paviršių, kurie jiems atrodytų tinkami lipti“, – pasakoja L. Urban.

Kartą mažame bute ji turėjo didinti vonios kambarį, kad tilptų didelis, tik iš tam tikros pusės įeinamas katino tualetas. Tai prisiminusi architektė dabar juokiasi, bet, prisipažįsta, tąsyk kaip reikiant pykusi.

L. Urban nuomone, įrengiant gyvenimui su augintiniais tinkamus namus egzistuoja panašūs principai, kaip ir turint mažų vaikų. Ji siūlo atsižvelgti į keletą dalykų.

• Jei reiktų, rinkčiausi vieno aukšto namą. Dažnai norisi lengvų laiptų su atviromis pakopomis, kietų lygių lentų, o tai labai pavojinga šunims, ypač vyresniems ir didesniems, daugelis net bijo lipti. Pageidautina, kad augintinių judėjimo zonose grindys būtų kietos. Dauguma šunų ir kačių nori įeiti ir išeiti, įeiti ir įlipti, tada grįžti atgal, kad jie galėtų pradėti viską iš naujo. Tad, jei vaikštoma per atvirą tambūrą ar terasą, rekomenduočiau kietintas parketlentes, atsparų (34 klasės) laminatą ar vinilinę dangą. Ko gero, idealiausia būtų akmens masės plytelės, tačiau gyvenant mūsų klimato sąlygomis svetainėje plytelės nėra jauku. Tačiau tai gana individualu. Gyvūnai tikrai bus dėkingi karštą dieną galėdami atsivėsinti ant šaltų akmens masės grindų.

• Šalia įėjimo, tambūro idealu įsirengti dušą ar dušelį su trapu – bus labai patogu nuplauti kojas grįžus po pasivaikščiojimo, ypač lietingu oru ar žiemą. Veikiausiai neatsisakyčiau tambūro durų (tambūras prie lauko durų daromas šilumos nuostoliams iš namo sumažinti, kai atidaromos lauko durys ir iš lauko plūsteli šaltis, tačiau žmonės dažnai jų atsisako norėdami praplėsti erdvę). Čia būtų gerai įrengti ir šildomas grindis, kad gyvūnas galėtų nusiraminti ir nudžiūti po pasivaikščiojimo lauke.

• Reikėtų apgalvoti šuns ar katės miegojimo vietą. Didesniems šunims dažnai numatoma atvira polaiptė ar guolis šalia sofos. Katėms galite lovą įrengti, kur norite, greičiausiai ji vis tiek miegos, kur sumaniusi. Žinoma, šis patarimas galioja tiems gyvūnams, kurie nėra įpratę miegoti drauge su jumis lovoje.

Kalbant apie guolio, lovos dizainą, puiku, jei tai atitinka viso būsto stilistiką. Pavyzdžiui, tartano guolis nelabai derės klasikinio stiliaus namuose su veliūro sofomis ir sienų, lubų bagetais.

Didelės kačių laipynės, siekiančios lubas, kurių apstu turguose ir gyvūnų prekių parduotuvėse, mano nuomone, nepuošia namų ir primena mini zoologijos sodą. Tokiuose puslapiuose kaip „Pinterest“ yra daug idėjų, kaip galima estetiškai patenkinti šį augintinio poreikį. Galimas variantas – atskiri laipiojimo elementai, montuojami prie sienų. Jei dera su būsto stilistika, galima įrengti natūralų medžio kamieną, namukas pasislėpti gali priminti lentyną. Šunys – labiau grindų gyventojai, tad tereikia apmąstyti guolio spalvą. Šunų žaidimų vieta vienareikšmiškai turi būti lauke.

• Namuose, kuriuose auginami naminiai gyvūnai, reikia atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kiek nelaimingų atsitikimų gali įvykti per uodegas ir greitas letenas. Žemos lentynos su žvakutėmis ir vazelėmis atsidurs ant grindų, jei uodega pasitaikys per arti. Kai kuriais atvejais mielas smulkmenas reikėtų eksponuoti uždarose stiklinėse lentynose.

• Reikėtų nustatyti vieną konkrečią šėrimo vietą, kur nereikėtų bijoti išsiliejusio vandens, o ėdalo likučiai būtų lengvai pašalinami. Butuose dažniausiai tai būna virtuvės zona su plytelių danga. Nedideliuose butuose nerekomenduoju atskirti virtuvės grindų dangos, geriau išlaikyti vientisą dėl didesnio erdvės įspūdžio. Tokiu atveju išeitis būtų specialus kilimėlis.

• Turbūt svarbiausia, ką reikia įvertinti įrengiant naujus namus, – namų tekstilė, ypač minkštųjų baldų apmušalai. Vengtini audiniai, kurie lyg magnetas traukia gyvūnų plaukus: aksomas, moheris, velvetas, veliūras, šenilinis audinys. Venkite bet kokių subtilių medžiagų, kurias gali sugadinti jūsų mažasis draugas, pvz., šilko. Asmeniškai pati nesirinkčiau ir odos ar dermatino – mano „ponia“ dievino manikiūro procedūras odiniame foteliuke.

• Patarčiau lygius, tankiai suaustus gobelenus, į kuriuos sunkiau kabinasi nagai. Oda labiau tinka vyresnio amžiaus augintiniams, kurie jau pritingi žaisti ir mieliau renkasi poilsį. Investuokite į kokybiškus tekstilės gaminius, kurie atlaikys tų nagų išbandymą.

• Kilimas yra nešvarumų ir kvapų magnetas. Turint augintinių visada rekomenduoju trumpo plauko tankaus audimo kilimą. Jei turite naminių gyvūnų, nesvajokite apie baltą kilimą. Net jei gyvūnai tvarkingai atlieka visus gamtinius reikalus, kartais jie vemia ar viduriuoja. Joks supervaliklis gali nebepadėti baltam kilimui. Juodas kilimas taip pat nėra geriausias pasirinkimas, nes puikiai eksponuos plaukus. Mano nuomone, geriausias pasirinkimas – sintetinis, lengvai valomas neutralių tonų margesnio rašto kilimas.

• Atsižvelkite į gyvūnus, mėgstančius žiūrėti pro langą. Mūsų kaimynai augina auksaspalvį retriverį. Kasdien tuo pat metu jis žiūri pro langą ir laukia grįžtančios šeimos. Prie lango specialiai pristumtas fotelis, kad jis tai galėtų daryti patogiai.

Mūsų katė ant palangės mėgsta „svajoti“ arba stebėti paukščius. Kad ji galėtų patogiai įsitaisyti, o saulėtą dieną ir pasnausti, kelios palangės yra paliktos laisvos.

Jei gyvūnas mėgsta sėdėti, pavyzdžiui, ant sofos porankio, siūlyčiau pagalvoti, kaip jį uždengti. Tai neleis smarkiai nusidėvėti ir padės harmoningai gyventi su stebėtoju.

• Didelis akvariumas gali labai papuošti gyvenamąją erdvę, nuteikia raminamai, tačiau tampa keblia užduotimi ankstyvoje įrengimo stadijoje nenumačius vandens, nuotekų ir elektros.

L. Gadeikis užsakovų išklausinėja ir apie augintinius

„Būdamas jaunu tėvu, galiu pasakyti, kad augintinis yra niekai palyginti su vaiku. Štai su jais, kad išlaikytum grožį, stilių ir tvarką, reikia labai daug pastangų. Su augintiniu palyginus lengva, nebent tai koks ypatingas atvejis – keturiasdešimt kačių ar pora beždžionių. Arba jei traukia labai specifinis stilius, pavyzdžiui, japoniškas minimalizmas“, – paklausus, ar įmanoma tvarkingai gyventi turint gyvūnų, nusišypso interjero architektas, kalytės Kukis šeimininkas L. Gadeikis.

Jis pasakoja, kad kurdamas savo naujus namus atsižvelgė ir į keturkojo gyventojo poreikius: „Namuose žemos palangės, buvo aišku, kad šuo norės ant jų prisėsti ar prigulti, todėl darėme jas truputį platesnes. Be to, iš to paties audinio, kaip ir akcentinis fotelis, užsakėme visą palangę dengiančią pagalvę.“

Galvojant apie augintinę parinktas brangesnis, specialiai gyvūnams pritaikytas sofos audinys. „Juokais sakome, kad už jį pats šuo ir susimokėjo, vaidindamas mini seriale „Černobylis“, – juokiasi L. Gadeikis.

Interjero architektas sako, kad per pirmąjį susitikimą su užsakovais stengiasi kuo daugiau sužinoti apie šeimininkų įpročius, gyvenimo ypatybes, norus, net ateities planus. Augintinių tema visuomet yra pradinio susipažinimo dalis. Nors augintiniai didelės įtakos projektams neturėjo, vis dėlto į kai kurias detales atsižvelgti teko. Kad išvengtų galimo kačių tako, viename kotedže virtuvės spintelės specialiai buvo suprojektuotos iki lubų. Kitame projekte, 35 m² lofte, teko atsisakyti fotelio, kad tilptų guolis dogei. „Kitame bute, nors retrospektyviai žiūrint nenuostabu, sfinksui labiausiai patiko pagalvė priešais židinį“, – interjerą pakoregavusius gyvūnus prisimena L. Gadeikis. Jis išskiria keletą momentų, kuriuos reikėtų apgalvoti turint ar planuojant įsigyti augintinį.

• Mūsų namuose labai pasiteisino atskirai įrengta šlapia zona. Čia grįžę iš lauko nuplauname savo žemaūgio augintinio kojas ir papilvę. Tokią zoną vonioje rekomenduoju įsirengti visiems, net jei ir neturite augintinių.

• Gan lengva dirbti, jei augintinis jau yra, žinomi jo įpročiai ir poreikiai, sunkiau – jei dar tik planuojamas. Geriausia būtų susikurti gyvenimo su augintiniu scenarijų: koks tai augintinis, kokio dydžio, charakterio. Pagal tai galima numatyti jo poreikius namuose: vietą purvui plauti, šėrimo zoną, vietą pagalbinėms priemonėms, ėdalo rezervui, apgalvoti, ar jis galės vaikščioti po visus namus ir t. t. Pagal augintinį reikės tikrinti ir kitus dizaino sprendimus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo niekaip nesusiję. Jei tai katė, reikės visą erdvę analizuoti ir iš jos perspektyvos, jei šuo, priklausomai nuo dydžio užteks apgalvoti viską, kas yra per metrą aukščiau nuo žemės, žinoma, atsižvelgiant į jo dydį.

Be abejo, svarbu medžiagų pasirinkimas. Pavyzdžiui, audinius rinkitės be kilpučių, už kurių gali kabintis gyvūno nagai. Audinys neturi būti ir labai tankus, kad iš jo būtų galima lengvai išsiurbti plaukus. Numatykite, kad aplink šertuvę bus plytelės, o jei visur norite medžio, nusiteikite, kad ten tiesite, pavyzdžiui, skaidraus plastiko lakštą.

Svarbu sugalvoti pagrindinių aksesuarų vietas ir pasirinkti esmines medžiagas. Toliau nusiteikite improvizuoti – augintinis tikrai pateiks savo staigmenų.

• Augintiniams reikalingus daiktus suskirstyčiau į dvi kategorijas: dekoratyvinius ir utilitarinius. Akvariumus ir terariumus priskirčiau prie dekoratyviųjų. Jie turi būti gerai matomi kaip meno kūriniai ir galėtų tarnauti kaip dalis pertvaros tarp holo ir koridoriaus patalpų ar akcentinė sienos dalis gyvenamojoje erdvėje.

Kačių laipykles ir draskykles taip pat siekčiau paversti mini atrakcijomis, papildančiomis kambario erdvę. Guoliai ir šėrimo indai yra praktiniai objektai, rinkčiausi juos kuo paprastesnio, išnykstančio erdvėje dizaino ir ieškočiau nuošalesnės vietos.

Kartais įmanoma paaukoti vieną fotelį, kuris tarnaus kaip guolis gyvūnui. Tokiu būdu išsaugosime interjero vientisumą, bet klausimas, ar nepažeisime gyvūno nuošalumo poreikio.

• Smulkiems daiktams laikyti pravers „sekcija“. Šis žodis atrodo senovinis ir nuvalkiotas, bet tai gali būti ir modernus stilingas baldas iš kelių dalių, galbūt įstiklintas, jei norime saugiai laikyti smulkius aksesuarus ar suvenyrus. Iš patirties galiu pasakyti, kad turint nedidelį šunį įstiklinimas nereikalingas, jei žemai nieko nelaikysite, bet auginant katę tai tikrai pravers.

Straipsnio komentarai

Siųsti
Interjeras interjeras