Rusija keis elektroninių vizų išdavimo tvarką: teks papasakoti apie save viską
Reikalaus nuorodų į soc. tinklų anketas

Rusija
Rusija
  © Unsplash.com

Pagal šiuo metu planuojamas įtvirtinti pataisas nuo 2021 m. sausio 1-osios Rusijos užsienio reikalų ministerijos sprendimu pildantys elektroninius prašymus vizoms turės nurodyti gerokai daugiau asmeninių duomenų nei bet kada.

Įregistruotas projektas nurodo, kad nuo kitų metų pradžios, aplikuojant dėl elektroninės vizos išdavimo, bus reikalaujama pateikti visus turimus elektroninio pašto adresus ir telefono numerius, nuorodas į profilius socialiniuose tinkluose ir mobiliosiose pokalbių programėlėse, duomenis apie išsilavinimą visose švietimo įstaigose, išskyrus mokyklą, taip pat informuoti apie esamą ir dvi pastarąsias darbovietes, nurodant jų adresus ir pareigas, informuoti apie karo tarnybą, baudžiamojo persekiojimo faktus ir net per pastaruosius trejus metus aplankytas šalis.

Maža to: aplikuojant dar tektų paaiškinti ir tai, už kokius pinigus planuojama keliauti, nurodyti, ar esate apmokytas naudotis šaudomaisiais, cheminiais ir biologiniais ginklais, sprogmenimis. Šauktiniams teks informuoti apie atliktą karinę tarnybą.

Tarp naujų reikalavimų nurodoma ir duomenų apie šeimą ir sutuoktinį pateikimas. Pažymima, kad vienalytėse sąjungose gyvenantys asmenys vietoje sutuoktinio turėtų nurodyti informaciją apie partnerį.

Specialistų teigimu, išaugęs pateiktinų asmeninės informacijos kiekis signalizuoja tai, kad apie keliautojus bus renkamos ir kuriamos išsamios duomenų bazės, kuriomis anksčiau ar vėliau gali būti pasinaudota ieškant „režimo priešų“.


Tomas Janeliūnas (Pauliaus Peleckio nuotr.)

Tomas Janeliūnas (Pauliaus Peleckio nuotr.)© Alfa.lt

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas dr. Tomas Janeliūnas juokauja, kad už tokius tvarkos sugriežtinimus Rusijai reikėtų padėkoti, mat reikalaujant pateikti tokį asmens duomenų kiekį norinčių ten keliauti skaičius turėtų sumažėti.

„Akivaizdu, kad taip yra bandoma palengvinti darbą įvairioms Rusijos specialiosioms tarnyboms, kurios tokiu būdu galėtų susirinkti informaciją ir atitinkamai ja naudotis prireikus. Tai, kas iš esmės buvo nuspėjama: keliaujantys į Rusiją turėtų atkreipti dėmesį ir būti gan atidūs, neatmetant galimybės, kad jie gali būti stebimi, gali būti be jų žinios skenuojami mobilieji telefonai ir kita elektroninė informacija“, – sakė politologas.

T. Janeliūno teigimu, duomenys greičiausiai buvo kaupiami ir anksčiau, tačiau nauji tvarkos pokyčiai signalizuoja, kad Rusija net nebando to slėpti.

„Visa tai dabar, matyti, atskleidžiama gan viešai – kad tokia informacija greičiausiai bus renkama, saugoma ir, esant reikalui, vizos nebus išduodamos, jei žmogus yra pasisakęs neigiamai apie Rusijos valdžią ar pan. Arba kad ta informacija bus naudojamasi potencialiai spaudžiant žmones ir galbūt neteisėtai verčiant juos atidirbti Rusijos institucijoms“, – įspėjo politologas.


Arvydas Anušauskas

Arvydas Anušauskas© Paulius Peleckis / Fotobankas

Duomenys renkami ne šiaip sau

VU TSPMI dėstytojas ir mokslo darbuotojas dr. Nerijus Maliukevičius įsitikinęs: toks renkamos informacijos kiekis beveik tiesiogiai atveria kelius potencialiam verbavimui.

„Nelabai svarbu, įsileis žmogų ar neįsileis po to, kai jis pateiks visus šiuos duomenis. Esmė yra, ką su ta pertekline informacija galima daryti. Yra didelės rizikos iššūkių: galimi verbavimo atvejai, galimi diskreditavimo atvejai. Tai nėra tik klausimas, ar pagal tą informaciją įleis, ar neįleis, galbūt tie atvejai, kai žmogaus neįleis, ir bus patys geriausi. Kur kas blogiau bus, jei Rusijos saugumo tarnybos bandytų dirbti su įleistais asmenimis, turėdami tokią informaciją apie juos, kokios jiems reikia“, – sakė N. Maliukevičius. 

Parlamentaras, ilgametis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas įspėja, kad, pateikiant tokį duomenų kiekį, reikia suprasti, kad juo vienaip ar kitaip bus pasinaudota.

„Anksčiau tų reikalaujamų duomenų kiekis buvo gal penkiagubai mažesnis. Kaip įprasta, prašydavo nurodyti darbovietę, tačiau paskutinę, o ne kelerių metų darbų pakeitimus. Niekada neprašydavo jokių elektroninių duomenų. Dabar matau, kad jie nori rinkti labai išsamų duomenų banką. Tai irgi sunku net su kuo palyginti. Belieka tik suprasti, kad tie, kurie vyksta į Rusiją ir norės tokių vizų, kad jų asmeniniai ir labai asmeniški duomenys bus Rusijos tarnybų žinioje“, – komentavo parlamentaras.

A. Anušauskas aiškina, kad tokiu būdu gali būti bandoma pasiekti tuos asmenis, kurie į Rusiją dėl tam tikrų priežasčių nevyksta, pavyzdžiui, nacionaliniam saugumui svarbių institucijų darbuotojai privalo deklaruoti ketinimus vykti į Rusiją ar Baltarusiją ir, kaip įprasta, leidimą kelionei gauna retai.

„Bet Rusijos specialiosios tarnybos, manau, per diplomatines ir migracijos tarnybas formuoja užduotis, kad jiems nebūtina, jog atvyktų būtent tose (Lietuvos) institucijose dirbantis asmuo. Tai gali būti ir buvę pareigūnai, valdininkai, šeimų nariai. Matyti, kad renka gan išsamius duomenis“, – akcentavo A. Anušauskas.

Parlamentaras spėja, kad duomenys buvo renkami ir anksčiau, tačiau gerokai išaugęs jų kiekis atveria nepalyginamai daugiau galimybių.


Rusija

Rusija© Unsplash.com

Signalas verslininkams

T. Janeliūno nuomone, atsijojant režimo kritikus ir simpatikus, vėliau ta informacija gali būti pasinaudota bandant verbuoti ar kitaip daryti spaudimą verslininkams.

„Jau iki šiol aktyvūs Rusijos kritikai nesulaukdavo vizos ir būdavo neįleidžiami į šalį. Dabar tie duomenys turbūt turėtų palengvinti tarnybų darbą filtruojant nepageidajamus asmenis. Iš kitos pusės – galbūt žmonės, demonstruojantys lojalumą Rusijos valdžiai galėtų būti potencialūs taikiniai, kurie vėliau turėtų atidirbti Rusijai už tam tikras privilegijas, įskaitant ir galimybę turėti verslą šalyje, nuolat važinėti į šalį verslo reikalais“, – kalbėjo politologas.

Nuo sausio įsigaliosiančioje tvarkoje elektroninei vizai išduoti taip pat bus prašoma pateikti informaciją apie buvimo vietos Rusijoje adresą ir kontaktus, duomenis apie piliečius, pas kuriuos vykstama. Taip pat būtina informuoti apie Rusijos teritorijoje turimą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėjai privalės įspėti apie ketinimą dalyvauti politinėje veikloje ir planus atstovauti vyriausybinėms arba ne pelno siekiančioms organizacijoms.

VU TSPMI dėstytojas, politologas dr. Laurynas Jonavičius reikalavimus pateikti daugybę papildomų asmens duomenų vertina kaip Rusijos norą kontroliuoti situaciją.

„Žinant Rusijos baimę, kad iš išorės norima kištis į jų vidaus reikalus, įsitikinimą, kad kažkas nori nuversti režimą, toks žingsnis akivaizdus, mano supratimu, tai bandymas maksimaliai kontroliuoti situaciją ir neleisti kažkokių ekscesų, kurie galėtų kelti grėsmę režimui ir egzistuojančiai sistemai“, – aiškino politologas.

A. Anušauskas akcentuoja, kad į Rusiją keliaujantiems asmenims ir anksčiau kildavo nemalonumų, kurie kartais net baigdavosi įkalinimu.

„Pasižiūrėkite į pastaruosius Lietuvos piliečių sulaikymus Rusijoje kad ir per pastaruosius penkerius metus – pamatysite, kad tie sulaikyti žmonės, kaip įprasta, mūsų struktūrose nedirbdavo, bet būdavo sulaikomi ir iškeliami jiems kaltinimai dėl neteisėto informacijos rinkimo, kitų dalykų ir jie įkalinami ganėtinai ilgam laikui. Rizika tikrai nemenkėja, ji tik didėja“, – įspėjo parlamentaras.


Rusija

Rusija© Unsplash.com

Žada skatinti turizmą

Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas spalio pabaigoje pasirašė įsaką, kuriuo numatomos išplėsti elektroninių vizų galimybės.

Anksčiau užsieniečiai, turintys elektroninę vizą, galėjo kirsti Rusijos sieną tik tam tikruose kontrolės punktuose ir negalėjo išvykti iš šių regionų.

Įvedus bendros elektroninės vizos sistemą, pasienio kontrolės punktų, per kuriuos bus galima įvažiuoti į šalį turint elektroninę vizą, skaičius išplėstas iki 26.

„Bendros elektroninės vizos įvedimas Rusijoje padės plėtoti turizmą, padidins regionų investicinį patrauklumą ir prisidės prie visos ekonomikos augimo“, – skelbiama išplatintame Rusijos ministro pirmininko pareiškime. 

Elektroninė viza bus išduodama internete turistinėms, verslo, kelionėms. Jai gauti nereikės kvietimų, viešbučių rezervavimo ar kitų kelionės tikslą patvirtinančių dokumentų. Numatoma, kad tokia viza kainuos 40 JAV dolerių (33 eurus). 

Rusijos vyriausybė įtraukė 52 valstybes į sąrašą šalių, kurių piliečiai galės gauti elektroninę vizą.