Kaip pandemijai nuslūgus keisis regionų ekonomikos struktūra?
LAIDOS ĮRAŠAS

„Kursas po 2020-ųjų šoko terapijos – regionų ekonomikos transformacija“
„Kursas po 2020-ųjų šoko terapijos – regionų ekonomikos transformacija“
Žurnalas IQ
2020-11-26 10:05

Viruso COVID-19 pandemija smogė stipriai ir netikėtai. Kokios transformacijos laukia, jai nuslūgus? Kaip neiššvaistyti pandemijos metu įgytų ir vis dar įgyjamų pamokų?

Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma ketvirtadienį nuotoliniu būdu vyksiančioje konferencijoje „Kursas po 2020-ųjų šoko terapijos – regionų ekonomikos transformacija“.

Kartu su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais, Šiaulių miesto savivaldybe ir Šiaulių universitetu ją rengia žurnalas IQ.

Konferencijoje dalyvauja: Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Europos prekybos, pramonės rūmų asociacijos vadovas Benas Buttersas, organizacijos „SMEUnited“ generalinė sekretorė Véronique Willems, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Diskusijoje dalyvaus Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vytis Lembutis, UAB „Baltik Vairas” generalinis direktorius Žilvinas Dubosas, Šiaulių universiteto laikinai pareigas einanti mokslo ir meno prorektorė, profesorė Diana Cibulskienė, UAB „Vakarų medienos grupė“ generalinis direktorius Egidijus Mockus.

Kviečiame konferenciją stebėti tiesiogiai.


B. Buttersas: „Būdama toks reikalingas įrankis verslui, ES vieninga rinka vis dar nėra tobula“

Pastarieji keli mėnesiai parodė, kad verslo skaitmenizacija yra reikalinga jau šiandien, įsitikinęs Europos prekybos, pramonės rūmų asociacijos vadovas Benas Buttersas.

– Koronaviruso pandemija smūgį sudavė kone visoms mūsų kasdienio gyvenimo sferoms, jau dabar jos sukelta ekonominė suirutė yra laikoma viena didžiausių pastarojo metų krizių Europoje. Kaip jūs vertinate poveikį, kurį viruso COVID-19 pandemija turėjo verslui?

– Poveikis visam Europos verslo sektorius, kaip jūs ir galite įsivaizduoti, milžiniškas. Makroekonominiai rodikliai prognozuoja 7–8 proc. ekonomikos susitraukimą. Po visu tuo slypi smulkios ir vidutinio dydžio įmonės, kurios yra priverstos stabdyti veiklą arba daugeliu atveju užsidaryti, atleisti arba į prastovas išleisti darbuotojus, kovoti dėl išlikimo. Smūgis joms – dvigubas: priemonės, įvestos siekiant suvaldyti koronaviruso pandemiją, sąlygojo jų prekių ir paslaugų paklausos mažėjimą, negana to iš jų atimtos galimybės dirbti efektyviai. Jų darbuotojai negali dirbti iš biuro ar fabrike. Ekonomikai tai turi didžiulį poveikį.


Benas Buttersas

Benas Buttersas© Europos Parlamentas

– Ar galima užčiuopti pandemijos poveikio skirtumus tarp Europos valstybių, regionų? Ar pastebite tam tikrą ryšį?

– Netolygumai išties yra dideli. Svarbiausia ryšys mano nuomone, yra tai, kad visų šalių ekonomikas pandemija paveikė neigiamai, tačiau skirtumai tar valstybių egzistuoja. Kai kurios šalys sugebėjo greitai, tačiau ne tokiomis griežtomis priemonėmis sušvelninti koronaviruso pandemijos poveikį ir, laimei, turėjo mažesnius infekcijos atvejų skaičius. Kitose valstybėse dar pandemijos pradžioje, pavyzdžiui, Italijoje ir Ispanijoje, vėliau Belgijoje ir Prancūzijoje, matėme, kad priemonės krizei suvaldyti buvo itin griežtos. Tai savo ruožtu reiškia, kad ir poveikis ekonomikai buvo didesnis nei tokiose šalyse kaip Vokietija ar Skandinavijos valstybės.

– Kurie verslo sektoriai, jūsų akimis žiūrint, buvo ir vis dar yra pažeidžiamiausi?

– Iš tiesų kai kurie verslo sektoriai buvo paveikti labiau nei kiti. Paprastai tariant, kuo verslas mažesnis, tuo labiau pažeidžiamas jis yra. Žinoma, jie nėra tokie lankstūs kaip didelės įmonės, tad jų galimybės prisitaikyti prie situacijos yra labiau ribotos. Tad, labiausiai susirūpinę mes esame smulkiojo ir mikro lygio verslo įmonėmis, ypatingai naujomis, kurios dar tik bando atsistoti ant kojų ir prisitaikyti prie itin sudėtingų veikimo sąlygų.

– Jei palygintume pirmąją koronaviruso bangą, su kuria susidūrėme pavasarį, ir antrąją, kuri didžiąją dalį valstybių pasiekė šį rudenį, kokius svarbiausius skirtumus verslui pabrėžtumėte?

– Pirmoji koronaviruso banga visus pasiekė netikėtai, tad didelės dalies priemonių jam suvaldyti reikėjo imtis labai greitai. Šiuo metu, žinoma, verslas yra labiau pasiruošęs prisitaikyti ir mes galime matyti, kad, pavyzdžiui, didmeninėje prekyboje, maitinimo sektoriuje ieškoma vis kūrybiškesnių būdų tęsti veiklą tokiu mastu, kokiu tik įmanoma.

Pirmasis karantinas buvo įvestas staiga, daugybė dalykų tada buvo neįmanomi. Nepaisant to, ši nauja pandemijos valdymo priemonių ir toliau veikia verslo bendruomenę. Ore tvyro nežinomybė dėl to, kiek kartų situacija ateityje gali pasikartoti. Tai neabejotinai žlugdo verslo galimybes planuoti veiklą ir investicijas. Tai tik apsunkina verslo ir ekonomikos atsigavimo procesą.

– Kokios priemonės, jūsų nuomone, užtikrintų, kad verslo atsigavimas būtų greitas, sklandus ir efektyvus?

– Atsigavimo nebus be galimybės išlikti. Mes turime pripažinti, kad vis dar esame gilioje krizėje ir daugybė verslo įmonių vis dar stengiasi išlikti vandens paviršiuje. Mes manome, kad priemonės, kurių buvo imtasi kovo ir balandžio mėnesiais neturėtų būti stabdomos per greitai. Pavyzdžiui, laikina parama įmonėms, išlaikančioms savo darbuotojus, kurios ėmėsi daugelis vyriausybių ir kurią tvirtai rėmė ES, turėtų tęstis tol, kol verslas atsistos ant kojų. Kitaip tariant, turime užtikrinti, kad verslas, kuriam iki pandemijos pradžios puikiai sekėsi, kuris samdė darbuotojus, kūrė pridėtinę vertę, būtų pajėgus išlikti. Turime prisidėti prie jo atsigavimo procesų.

Greta to, itin svarbus bus finansinis likvidumas. Kaip jau minėjau, įmonės nebus linkusios daug investuoti, nes pasitikėjimas situacija, kurią turėsime 2021 m. ir 2022 m., yra labai mažas. Todėl yra reikalingos priemonės, remiančios finansinį likvidumą, priemones, kurios leis verslui investuoti į darbo vietas ir pridėtinę vertę kuriančią veiklą.

– Ar priemonės, kurias jūs įvardijote, turėtų būti įgyvendinamos europiniu lygmeniu? Galbūt nacionalinės ir vietos valdžios institucijos konkrečias situacijas išmano geriau ir tai turėtų būti jų atsakomybė?

– Tai abu dalykai. Tai galioja ir kitiems klausimams, kuriuos sprendžiame Europos prekybos, pramonės rūmų asociacijoje: mes norime rasti tinkamiausią būdą įtraukti politikos formuotojus. Jūs teisi, sakydama, kad daugelis iniciatyvų turėtų būti plėtojamos ir įgyvendinamos vietos lygmeniu, kita vertus, kai kurioms priemonėms yra reikalingas ES institucijų įsitraukimas – pagalba ekonomikai atsigauti, parama finansinio likvidumo užtikrinimui, vieningos rinkos efektyviam veikimui.

Krizės metu su problemomis susidūrė vieninga rinka: sprendimai, kuriais buvo ribojamas judėjimas, padėjo valdyti koronaviruso plitimą, tačiau mes turime dirbti kartu su institucijomis tam, kad būtų užtikrinta, jog tokio pobūdžio priemonės bus panaikintos kaip įmanoma greičiau ir protingiau. Mes turime grįžti į tokią vieningos rinkos padėtį, kuri buvo dar iki pandemijos, ir siekti ją tobulinti. Būdama toks reikalingas įrankis verslui, ji vis dar nėra tobula. Tai, kad įmonės savo prekes ir paslaugas gali parduoti 400 mln. gyventojų 27 ES valstybėse narėse yra itin vertinga galimybė, be galo svarbi mūsų augimo procesui.

– Visai neseniai jūs pristatėte ekonominį tyrimą, kuriame kalbama apie verslo ateitį. Kokia ji piešiama ir ar verslas pasitiki valstybės institucijų veiksmais, valdant koronaviruso pandemiją?

– Šį tyrimą, kuriame klausiame verslo apie jų lūkesčius ateinantiems metams, mes atliekame jau 28-erius metus, šiais metais jame dalyvavo 60 tūkst. įmonių. Tad statistiškai tai tikrai solidus darbas. Respondentai buvo klausiami, kaip jie mato 2021 m.: kokia bus darbo rinka, pardavimai šalies viduje, eksporto lygis, kokios bus investicijos. Neturėtų stebinti, bet vis tiek liūdina tai, kad šių metų rodikliai, palyginus su praėjusių metų duomenimis, reikšmingai sumažėjo. Tai reiškia, kad egzistuoja nežinomybė dėl to, kaip ilgai ši situacija tęsis ir kokį poveikį tai turės verslui.

Aš nemanau, kad tai yra susiję su kokia nors kritika politikos formuotojams. Aš tikiu, kad bendrai verslas daugiau galvoja apie tai, kiek daug jau buvo padaryta, siekiant jam padėti. Vis dėlto įmonės nerimauja, kad tai tęsis dar ne vieną mėnesį ir turės nemažos įtakos jų galimybėms gaminti prekes ir teikti paslaugas, kitaip tariant, tęsti savo veiklą.

– Iki pandemijos vienas svarbiausių verslo ir Europos institucijų uždavinių buvo parama žaliajai ir skaitmeninei ekonomikai. Ar tai, jūsų nuomone, bus aktualu ir po pandemijos?

– Aš manau, kad verslo bendruomenė iš esmės palaiko perėjimą į žaliąją ekonomiką. Tai proga, kuria pasinaudoti turime ES lygmeniu. Tik išsprendę su klimato kaita susijusias problemas, galime likti konkurencingi. Pastarieji keli mėnesiai parodė, kad verslo skaitmenizacija yra reikalinga jau šiandien, tai nėra ateitis. Mūsų ekonomika turi būti pasiruošusi, eiti pirmyn, ne vytis. Kitaip tariant, skaitmeninė transformacija mums yra gyvybiškai svarbi.

Tai, mano nuomone, siejasi ir su tikslais, kuriais siekiama įgyvendinti perėjimą prie žaliosios ekonomikos. ES Žaliasis kursas yra labai ambicingas planas. Tai taip pat ir augimo strategija. Mes turime užtikrinti, kad politikos formuotojai remia jo tikslus. Ši krizė parodė, kad šiandien kaip niekada svarbu yra tai, kad kiekvienas siūlymas, kiekviena rekomendacija, nukreipta į perėjimo procesus, yra atsakingai peržiūrėta, siekiant įvertinti, kokį poveikį tai turės verslui. Ypatingai smulkiajam. Tai turi būti procesas, kuris padės jiems atgauti konkurencingumą, išgyventi ir atsigauti. Kitu atveju, šiuos uždavinius įgyvendinti bus labai sunku.

– Ar verslas, jo lūkesčiai ir abejonės, jūsų manymu, yra išgirsti?

– Taip, aš labai to tikiuosi. Europos lygmeniu tas suvokimas egzistuoja. Žinoma, labai svarbu šiandien ir vėliau, pradėjus atsigavimo procesą, kad institucijos, kurios šiuo metu baigia derybas dėl 1,82 trilijonų eurų vertės paketo ir vėliau imsis jo įgyvendinimo, išklausytų verslo bendruomenę, įtrauktų ją į procesus ne tik europiniu lygiu, bet ir nacionaliniu. Mes turėsime garantuoti, kad nacionalinio ir vietos lygmens prekybos, pramonės rūmai palaikytų kontaktą su politikos formuotojais, būtų įtraukti į sprendimų priėmimą, stebėjimą ir išvadų formavimą. Prekybos ir pramonės rūmai yra arti verslo, jie supranta verslo poreikius, norą būti išklausytiems, įtrauktiems. Verslo atgalinis ryšys turi būti įrašytas į sprendimus dėl politikos ir priemonių įgyvendinimo.  

V. Willems: „Kuo daugiau yra įvairių taisyklių, tuo sudėtingiau jas pritaikyti“

Prieš priimdami naujus sprendimus, turime vertinti, ar smalkiosios ir vidutinio dydžio įmonės yra pajėgios juos įgyvendinti, įsitikinusi organizacijos „SMEUnited“ generalinė sekretorė Véronique Willems.

– Kokią ekonomikos situacija prognozuoja SMEUnited, koronaviruso pandemijai pasibaigus?

– Kartu su SMEUnited narėmis sudarytas Smulkiojo ir vidutinio verslo klimato indeksas rugsėjo–spalio mėnesiais nukrito į neregėtas žemumas ir siekia 45,6 punkto. Mūsų duomenimis, 90 proc. visų smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių fiksuoja apyvartos praradimus. 40 proc. teigia stokojantys likvidumo, toks pats skaičius apklaustųjų yra susirūpinę dėl savo mokumo ateityje. Tad, tokia situacija tikrai kelia nerimą.

Žinoma, rudenį fiksuojama padėtis vis dar nėra normali, visoje Europoje mes matome antrą ribojimų bangą. Pažeidžiamiausiomis ir toliau išlieka tos verslo įmonės, kurios teikia įvairias nakvynės, maitinimo, renginių organizavimo paslaugas, itin stipriai nuo pandemijos nukentėjo ir mažmenininkai.


Véronique Willems (dešinėje) (Europos Komisijos nuotr.)

Véronique Willems (dešinėje) (Europos Komisijos nuotr.)

– Kokiais principais, siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų atsigavimą, jūsų nuomone, verslui turėtų būti teikiama parama?

– Visų pirma yra labai svarbu, kad būtų tęsiamos nacionalinių vyriausybių ir ES institucijų pradėtos įgyvendinti paramos priemonės. Tai turėtų būti daroma tiek, kiek bus reikalinga. Pastaraisiais mėnesiais mes galėjome stebėti, kad jų buvo imtasi įvairių: įgyvendinamos verslo likvidumą užtikrinančios priemonės, teikiama pagalba įmonėms išlaikyti sukauptas atsargas. Dabar bus labai svarbu užtikrinti, kad būtų mokumo palaikymo priemonės, leisiančios visoje ES rekapitalizuoti sunkumų patiriančias įmones. Taip pat pasiekti, kad smulkiojo ir vidurinio verslo įmonės gautų patarimų, kaip atnaujinti savo veiklą.

Greta to mes turime paruošti verslą ateičiai, užtikrinant, kad jis bus pajėgus eiti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos keliu. Šioje vietoje, svarbiausias elementas bus inovacijos, kartu su tam reikalingų įgūdžių diegimu ir reikalingu finansavimu, mes galime tai paversti realybe.

– Kokių veiksmų Europos institucijos jau ėmėsi?

– Pirmosios bangos metu, 2020-ųjų pavasarį Europos Komisija iš karto reagavo į mūsų šauksmą dėl paramos palaikyti įmonių likvidumą. Buvo realizuoti skirtingi paskolų mechanizmai. Kartu su Europos investiciniu banku ir Europos investiciniu fondu buvo atlaisvintos galimybės valstybėms narėms pasinaudoti europiniu finansavimu ir suteikti, pavyzdžiui, paramą likvidumui palaikyti. Greta to buvo sukurtas mechanizmas teikti paramą valstybėms narėms per trumpalaikio įdarbinimo schemas. Tai leido kompanijoms išlaikyti darbuotojus, tačiau nemokėti jiems uždarymo metu. Smulkioms ir vidutinio dydžio įmonėms atsirado galimybė gauti kompensaciją už prarastas pajamas, savarankiškai dirbantys asmenys karantino metu taip pat gavo galimybę užsitikrinti bent minimalias pajamas.

Šiuo metu mes daug vilčių dedame į ekonomikos gaivinimo priemonę „Next Generation EU“, kurią sudaro reikšmingo dydžio finansavimas, siekiant atgaivinti ekonomiką ir padaryti ją atsparesne. Dėl jos sutarimą dar turi rasti valstybės narės ir Europos Parlamentas. Tai bus finansavimas, padėsiantis mums išgyventi ir kitais metais numatomą sunkmetį.

– Teigiama, kad smulkiosios ir vidutinio dydžio įmonės neproporcingai nukenčia nuo įvairių administracinių ir reguliavimo kliūčių. Ar sutiktumėte su šia mintimi? Ar galėtumėte įvardinti kelis tokių barjerų, į kuriuos smulkusis ir vidutinis verslas reaguoja itin skaudžiai?

– Dauguma jų tikrai taip. 93 proc. visų bendrovių Europoje daugiausiai turi dešimt darbuotojų. Vidutinis darbuotojų skaičius vienoje įmonėje yra keturi. Tai reiškia, kad, jei verslininkas visą dieną dirba, siekdamas užtikrinti savo produkto ar paslaugų, kurias teikia savo klientams, kokybę, vadybiniais dalykais pasirūpinti jis gali tik vakare, grįžęs namo. Kitaip tariant, sužiūrėti įvairius teisinius verslo aspektus, sugalvoti, kaip savo veikloje pritaikyti naujus reguliavimus ir panašiai. Jei įmonę valdote vienas ar galbūt turite kelis patarėjus, tai padaryti yra žymiai sudėtingiau nei didelei bendrovei, kurioje veikia teisės, žmogiškųjų išteklių skyriai. Ten tai, ką padaryti mažame versle turi pats verslininkas, yra sprendžiama bendrai.

Tai reiškia, kad kuo daugiau yra įvairių taisyklių, tuo sudėtingiau jas pritaikyti. Dėl šios priežasties ES pristatė principą „visų pirma galvokime apie mažuosius“. Jis reiškia, kad priimdami naujus sprendimus, turime vertinti, ar smalkiosios ir vidutinio dydžio įmonės yra pajėgios juos įgyvendinti.

Štai, pavyzdžiui, darbdaviai turi užtikrinti sveiką ir saugią darbo aplinką, tačiau dažnai tai reiškia, kad jie privalo paruošti daugybę įvairių dokumentų. Kitaip tariant, vietoje to, kad iš tiesų garantuotų darbuotojų sveikatos apsaugą, tai jie turi parodyti popieriuje. Visa tai tik prisideda prie dar didesnės administracinės naštos, kurią jau ir taip verslininkai neša.

– Kaip jūs ir jūsų vadovaujama organizacija vertina dabar egzistuojančią situaciją – ar tokių kliūčių verslui pandemijai pasibaigus bus daugiau? Galbūt koronaviruso krizė parodė, kad kai kurie jų nėra reikalingi?

– Iš tiesų kol kas mes nematome staigių sprendimų šiai problemai, nes kliūtys jau egzistuoja ir yra išsibarsčiusios per skirtingus teisės aktus. Tačiau europiniu lygiu mes juos peržiūrime, Europos Komisija taip pat tai daro – vertina, ar konkretūs teisės aktai vis dar atliepia tikslą, kuriam buvo sukurti, ir ar nėra būdų sumažinti jų administracinės naštos verslui. Manau, kad tai tęsis ir ateityje ir mes, „SMEUnited“ organizacijos rėmuose taip pat įgarsinsime verslo lūkesčius ir pasiūlymus.

Aš dar taip pat norėčiau paminėti priemones, kurios yra itin svarbios smulkiam ir vidutiniam verslui, einant skaitmeninės ir žaliosios ekonomikos keliu. Viena vertus, mes turime užtikrinti tam palankią aplinką, kitaip tariant, tam tinkamą infrastruktūrą, darbuotojams – transformacijai reikalingus įgūdžius. Verslininkai turi žinoti, kaip savo veiklą paversti naudojančia mažiau išteklių, kokie verslo modeliai padėtų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Greta to turime siekti, kad tokiai transformacijai būtų užtikrintas finansavimas. Kita vertus, turi būti sukurtas ir tinkama teisinė bazė, įmonės turi turėti priėjimą prie joms reikalingų duomenų.

Kalbant apie žaliąją transformaciją, tai turime įsitikinti, kad tai numatantys teisės aktai bus įkandami smulkiajam ir vidutiniam verslui, atsižvelgiant į jų pajėgumus. Tad, turėdami palankią aplinką ir tinkamą teisinę sistemą, galėsime užtikrinti, kad smulkusis ir vidutinis verslas galės sėkmingai Europoje kurti skaitmeninę ekonomiką.