Lietuvišką kriptovaliutų keityklą pamėgo paaugliai: perka narkotikus
Papildyta Lietuvos banko komentaru

Kriptovaliutos.
Kriptovaliutos.
  © Organizatoriai

Prieš kelerius metus kilęs kriptovaliutų bumas daugeliui asocijuojasi su investicijomis, finansais ir kitais solidžiais dalykais, tačiau tikrovėje įvairios kriptovaliutos, ypač garsusis bitkoinas, tapo parankiu įrankiu įvairiausioms šešėlinėms veikloms. Panaši lemtis ištiko ir lietuvišką kriptovaliutų keityklą „SpectroCoin“ – pastarąją pamėgo paaugliai, internete ieškantys ir perkantys narkotines medžiagas ir kitus draudžiamus dalykus.

Jau aštuonerius veiklos metus skaičiuojanti lietuviška kriptovaliutų keitykla „SpectroCoin“ pastaraisiais metais vis dažniau pastebima tiek teisėsaugos institucijų, tiek teisėjų – ją pamėgo jauni lietuviai, ypač paaugliai, kuriems kriptovaliutos tapo ne investicijų įrankiu, bet priemone nelegaliems pirkiniams iš užsienio.

Kriptovaliutos įsigyti narkotinių medžiagų, padirbtų pinigų ar kitų dalykų labai palengvina – išsikeitę eurus į bitkoinus, lietuvaičiai pastaraisiais atsiskaito vadinamojo darkneto, tamsiojo interneto, svetainėse-turguose.

Susigundo ir moksleiviai, ir studentai, ir teisininkai

Nuolatos sekant Lietuvoje nagrinėjamas baudžiamąsias bylas ir skelbiamus nuosprendžius, pastaruosius kelerius metus galima aptikti minimą „SpectroCoin“ valiutų keityklą. Pastarąją pamėgo Lietuvos paaugliai, perkantys bitkoinus, o vėliau už juos perkantys narkotinių medžiagų, kurios į Lietuvą siunčiamos iš užsienio.

Štai Kauno apygardos teisme prieš kelerius metus buvo nuteistas paauglys, kuris, naudodamasis šia valiutų keitykla, iš Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų siuntėsi psichotropinę medžiagą lizergidą, beveik 51 gramą kanapių, beveik 4 gramus amfetamino darinio MDMA. Pastarieji siuntiniai moksleivio taip ir nepasiekė – buvo sulaikyti muitinėje.

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas paauglys išdėstė paprastą schemą, kurią naudoja ne vienas – valiutų keitykloje už eurus įsigijo bitkoinų valiutos, o pastarąja atsiskaitė tamsiojo interneto svetainėse, užsakydamas narkotines medžiagas į Lietuvą.

Tąkart teisėjas Giedrius Endriukaitis disponavimu narkotinėmis medžiagomis, narkotikų kontrabanda ir kitais nusikaltimais kaltintam paaugliui skyrė lygtinę trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat nurodė konfiskuoti kompiuterį, kurį nepilnametis naudojo nusikaltimams daryti.


Kriptovaliutos

Kriptovaliutos© www.needpix.com

Kriptovaliutos bėdų pridaro ir Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams – 2019 m. pradžioje Vilniaus apygardos teisme buvo nuteistas Sakartvelo pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojantis inžinerinę informatiką. Gruzinas taip pat pasinaudojo „SpectroCoin“ valiutų keitykla, nusipirko bitkoinų, o už pastaruosius bene populiariausioje tamsiojo interneto svetainėje „Dream Market“ užsisakė 3,7 gramo hašišo. Pastaroji avantiūra studentui iš užsienio kainavo ne tik teistumą, bet ir sukėlė grėsmę dėl tolesnių galimybių gyventi ir studijuoti Lietuvoje.

Ant paprastos schemos kabliuko užkliūva net ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys – prieš metus Kauno apygardos teisme buvo nuteistas aukštąjį išsilavinimą turintis vyras, dirbęs teisininku ir projektų vadovu. Už „Spectro Coin“ valiutų keitykloje nusipirktus bitkoinus lietuvis iš Prancūzijos užsisakė itin egzotiškos psichotropinės medžiagos – gyslotojo vyklio sėklų – ir psichotropinės medžiagos LSD. Paeksperimentuoti su šiomis medžiagomis norėjęs teisininkas užsidirbo ne tik teistumą, bet ir 5 tūkst. eurų baudą.

Nemano, kad kriptovaliutos saugios

Lietuvos bankas jau kurį laiką laikosi griežtos linijos, kad virtualios valiutos yra pavojingos ir per mažai reguliuojamos.

Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas praėjusią vasarą žiniasklaidoje įspėjo, kad virtualiosios valiutos yra ypač rizikinga priemonė, o spekuliavimas jomis gali lemti reikšmingus pinigų praradimus. Lietuvos banko atstovas taip pat komentavo, kad jokiu būdu negalima kurti iliuzijos, kad virtualiosios valiutos yra prižiūrimos ar saugios.

Panašios pozicijos Lietuvos bankas laikosi ir šiuo metu, nors pabrėžia, kad kriptovaliutų keityklos nėra banko jurisdikcijoje.

„Virtualiųjų valiutų keityklų paslaugos nėra laikomos finansinėmis paslaugomis, jos nėra reguliuojamos ir nepatenka į Lietuvos banko priežiūros lauką. Tiesa, šioms paslaugoms yra taikomi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai, tačiau virtualiųjų valiutų keityklas šiuo aspektu prižiūri Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Lietuvos bankas ne kartą yra išsakęs aiškią poziciją, kad finansų rinkos dalyviai (bankai, kredito unijos, elektroninių pinigų / mokėjimo įstaigos) neturėtų dalyvauti veikloje ar teikti paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu, o vykdoma veikla turėtų būti aiškiai atskirta nuo su virtualiuoju turtu susijusios veiklos. Finansų rinkos dalyviai negali tiesiogiai gauti mokėjimų virtualiuoju turtu, į jų sąskaitas gali patekti tik atsiskaitymai tradicinėmis valiutomis“, – rašoma Lietuvos banko pateiktame atsakyme.

Stebi sandorius

Kriptovaliutų keityklą „Spectro Coin“ valdo 2013 m. įkurta bendrovė „Spectro Finanse“, registruota Šiauliuose. Pastarąją bendrovę įkūrė neobanko „Bankera“ įkūrėjai Vytautas Karalevičius, Mantas Mockevičius ir Justas Dobiliauskas, tačiau šiuo metu bendrovę, Registrų centro duomenimis, lygiomis dalimis valdo V. Karalevičius, J. Dobiliauskas ir Lichtenšteine registruota bendrovė „SF Ventures LTD“.

Registrų centro duomenimis, kriptovaliutų keityklą valdanti bendrovė nurodė 2019 m. veikusi nuostolingai ir patyrusi 52 404 eurus nuostolio.

V. Karalevičius, J. Dobiliauskas ir M. Mockevičius kriptovaliutų sektoriuje geriau žinomi kaip kriptovaliutų banko „Bankera“ įkūrėjai. Šis bankas 2018 m. pradžioje įvykdė vieną didžiausių tuo metu pasaulyje pirminių kriptovaliutos siūlymų, kurio metu pardavė virtualių žetonų už, kaip skelbta portale Delfi.lt, daugiau nei 100 mln. JAV dolerių.

Pasirodžius šiai publikacijai redakcija gavo ir „SpectroCoin“ komentarą. 

„SpectroCoin“ virtualių valiutų keitykla nuo pat jos veikimo pradžios taiko kompleksines prevencijos ir saugumo priemones, procesus ir pažangiausias technologijas, siekiant užtikrinti, kad teikiamomis paslaugomis nebūtų naudojamasi neteisėtais tikslais. Dar gerokai iki įsigaliojant mūsų prievolei pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą turėjome griežtas tapatybės nustatymo ir pinigų plovimo prevencijos procedūras, priemones ir patyrusį personalą.

Vykdydami veiklą bendradarbiaujame su užsienio valstybių bei Lietuvos teisėsaugos institucijomis, tarp kurių ir policija bei FNTT. Tai darome tiek gavę šių institucijų paklausimus, tiek proaktyviai teikdami informaciją apie nustatytus įtartinus sandorius ar klientus. Jūsų minimi teisminiai procesai ir galimi tik todėl, kad reikiama informacija pasiekė teisėsaugą.

Tarp naudojamų priemonių yra ir itin pažangus blokų grandinės analitikos įrankis „Chainalysis“, be kita ko, leidžiantis realiu laiku stebėti, stabdyti ir analizuoti sandorius, kurie turi įvairių įtartinumo požymių, įskaitant minėtą prekybą narkotikais, kuri dažnai vyksta vadinamajame tamsiajame internete. Šį įrankį naudoja Europolas ir daugybė Europos ir pasaulio teisėsaugos institucijų. Be to, klientai taip pat tikrinami ir konsoliduotose neigiamos informacijos bazėse“,– sakė „SpectroCoin“ viešųjų ryšių vadovas Paulius Stonys.