Plyni miškų kirtimai: būtina miškotvarkos priemonė ar pasipelnymas iš gamtos?

Miškų kirtimai Dzūkijoje.
Miškų kirtimai Dzūkijoje.
  © Alfa.lt
EKO virusas | Alfa.lt
2020-11-09 07:14

Visuomeninės organizacijos socialiniuose tinkluose dalijosi Labanoro, Šimonių girių šiurpiais plynų kirtimų vaizdais, ragindami valdžios atstovus stabdyti kirtimus, o visuomenę netylėti.

Ar buvo pagrindo šiam pasipiktinimui? Apie atsakingos miškininkystės principus laidoje „EKO virusas“ kalbamės su Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Medienos ruošos skyriaus vadovu Vigantu Kraujaliu ir asociacijos „Lietuvos mediena“ direktoriumi Raimundu Beinortu.

„Pasakymas, kad buvo iškirsta Labanoro giria ar Šimonių miškas, mažų mažiausiai yra nekorektiškas. Niekas ten nieko neiškirto, ten buvo vykdoma elementari miškininkystė, kuri toks pat mokslas, kaip matematika, fizika ar inžinerija. Tam, kad mes išsaugotume miškus tokius, kokius įsivaizduojame idealius, turime juose rotuoti medžius pagal amžių – perbrendę medžiai turi palikti mišką, jų vietoje turi atsirasti naujai atsodintas miškas, per tam tikrą laiką užaugti ir t. t.“,– akcentavo R. Beinortas.

„Miškas užauga. Kaip kiekvienas gyvas organizmas jis turi savo jaunystę, gyvena savo amžių, brandą, o paskui nykimą. Vyriausybė nustato, ką Valstybinių miškų urėdija gali iškirsti, kad miškai išliktų tokie patys. Svarbiausias miškų kirtimo kriterijus yra neviršyti medynų prieaugio, t. y. kiek Lietuvoje priauga, mes negalime iškirsti daugiau“, – tvirtino Valstybinių miškų urėdijos atstovas V. Kraujalis.

Saugomose teritorijose ir Europos Sąjungos svarbos buveinėse nėra nustatyta ūkininkavimo ir miško priežiūros metodikos. Šiuo metu iškertama apie 76 proc. Lietuvos valstybinių miškų prieaugio. Medynų tūris kaupiasi. Kiekvienais metais pasodinama daugiau, nei yra iškertama. Todėl kaupiasi brandžių medynų kiekiai.

2019 ir 2020 m. Valstybinių miškų urėdija yra sustabdžiusi kirtimus Europos Sąjungos svarbos buveinėse, tačiau Vyriausybės nurodytas medienos kiekis pateikiamas medienos rinkai kertant kitose vietose. Mediena iš Europos Sąjungos svarbos buveinių sudaro 25 proc. bendro Lietuvos medienos pramonei tiekiamo medienos kiekio.

Nuo 1990 m. Lietuvoje per metus nukertamas pastovus apie 7 mln. kubų medienos kiekis valstybiniuose ir privačiuose miškuose. 3–3,5 mln. kubų medienos iš valstybinių miškų parduodama per BALTPOOL biržą. Likęs kiekis įsigyjamas iš privačių miškų savininkų. Beveik kiekvienais metais apie 2 mln. kub. m medienos yra eksportuojama, o likusią panaudoja Lietuvos medienos produktus gaminančios įmonės.

„Ateityje, po penkerių ir daugiau metų, atsinaujinantys ištekliai turėtų ateiti į statybų sektorių – betoną, gelžbetonį, metalo konstrukcijas turėtų pakeisti mediena. Šiltėjant klimatui galimai negalėsime užsiauginti pakankamo medvilnės kiekio. Todėl technologinis mokslas intensyviai dirba, kad drabužius galėtume gaminti iš medienos. Ateityje miškų turėsime užsiauginti taip, kaip užsiauginame javų ir daržovių“, – kalbėjo R. Beinortas.

Plačiau apie tai – Alfa.lt laidoje „EKO virusas“.

JWPLAYER_MAIN:608