Svarbiausi antradienio įvykiai

Paminklas A. Ramanauskui-Vanagui
Paminklas A. Ramanauskui-Vanagui
  © Prezidentūra
BNS
2020-10-06 17:33

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Koronaviruso situacija:

* Per parą patvirtintos penkios naujos mirtys nuo COVID-19 – tai didžiausias mirčių skaičius nuo balandžio vidurio. Patvirtintas 81 naujas užsikrėtimo atvejis.

* Ligoninėse šiuo metu gydomi 156 susirgusieji COVID-19, 11 iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Pasak sveikatos specialistų, nors ligoninėse gydomų asmenų skaičius yra panašus kai pavasarį, sunkių ligos formų, kai reikalinga reanimacija ar intensyvi terapija, yra du-tris kartus mažiau.

* Raseinių rajono savivaldybė su Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė kreiptis į Vyriausybę dėl lokalaus karantino paskelbimo.

* Latvijoje per parą nustatyti 68 nauji koronaviruso atvejai, Estijoje – 42, Lenkijoje – per 2,2 tūkst., Ukrainoje – per 4,3 tūkst., Rusijoje – per 11,5 tūkst.

* Keturias dienas ligoninėje dėl COVID-19 gydytas JAV prezidentas Donaldas Trumpas parvyko į Baltuosius rūmus. Jis pažadėjo greitai patęsti rinkimų kampanijos renginius.

Padėtis Baltarusijoje:

* Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja Berlyne susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

* Lietuva ir Lenkija atšaukė konsultacijoms savo ambasadorius iš Baltarusijos. Pasak diplomatinių šaltinių, tokį sprendimą lėmė Minsko spaudimas ir grėsmė, kad ambasadoriai bus paskelbti nepageidaujamais asmenimis. Baltarusija savo ambasadorius iš Vilniaus ir Varšuvos konsultacijoms atšaukė praeitą savaitę ir paragino Lietuvą ir Lenkiją padaryti tą patį bei sumažinti Minske dirbančių diplomatų skaičių. Lietuva pati mažinti diplomatinio personalo neketina, o baltarusiams nusprendus išsiųsti dalį diplomatų, žada atsakyti tuo pačiu ir iš Lietuvos išsiųsti baltarusių diplomatus.

* Žiniasklaidoje didelio atgarsio sulaukė Europos Sąjungos finansuojama programa, pagal kurią, dalyvaujant Lietuvai, Baltarusijos teisėsaugai buvo suteikta parama įsigyti 15 dronų. Lietuvos policija teigia, kad pagal projektą gautus Europos Komisijos pinigus Baltarusijos valstybiniam teismo ekspertizės komitetui pervedė šių metų gegužę, likus dar trims mėnesiams iki suklastotų prezidento rinkimų.

Seimo rinkimai:

* Seimo rinkimuose pirmąją išankstinio balsavimo dieną pirmadienį balsavo 12 tūkst. 980 rinkėjų. Tai sudaro 0,54 proc. visų rinkėjų.

* Savo balsą išankstiniame balsavime atidavė konservatorių sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, socialdemokratų vadovas Gitautas Paluckas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas. I. Šimonytė iškėlė idėją, kad po rinkimų galėtų veikti mažumos Vyriausybė, G. Paluckas pabrėžė, kad socdemų tikslas – formuoti centro kairės koaliciją.

Parama verslui. Oficialią veiklą pradėjo 1 mlrd. eurų vertės Pagalbos verslui fondas, įkurtas padėti nuo koronaviruso krizės nukentėjusioms stambioms įmonėms, rinkoje sunkiai gaunančioms paskolų. Pasak fondo vadovų, įmonės bus finansuojamos perkant jų išleistas obligacijas, tačiau išskirtiniais atvejais valstybė gali tapti ir tokių bendrovių dalininke.

Paminklas. Minint antrąsias partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago laidotuvių metines, Vilniaus Antakalnio kapinėse pristatytas jam skirtas paminklas. Ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda partizanų vado gyvenimą pavadino pamoka, kad laisvę mylintys lietuviai yra stipresni už brutalią prievartą.

Padėtis Kalnų Karabache. Rusija, Jungtinės Valstijos ir Prancūzija pareiškė, kad intensyvėjantis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl ginčijamos separatistinės Kalnų Karabacho teritorijos yra nepriimtina grėsmė regionui. Turkija paragino pasaulį palaikyti Azerbaidžaną ir suabejojo paliaubų šiame armėnų gyvenamame separatistiniame regione nauda. „Kautynės gali eskaluotis ir rimtai įtraukti kurią nors iš pašalinių valstybių. Dar svarbiau, kad šis karas žymi Vakarų įtakos regione pabaigą“, – apie šį konfliktą savo komentare BNS rašo britų analitikas Edwardas Lucasas.

Šnipinėjimas. Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) Smolenske ir Pskove sulaikė Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariškį ir nuolat Estijos teritorijoje gyvenantį jo brolį, įtariamus slaptų duomenų perdavimu Estijos specialiosioms tarnyboms, ir iškėlė bylą dėl valstybės išdavimo.

„Estonia“ tyrimas.  Estijos vyriausybė nusprendė kreiptis į Suomiją ir Švediją, kad būtų atliktas papildomas trišalis tyrimas dėl kelto „Estonia“ tragedijos 1994 metais. Tokį žingsnį paskatino dokumentinio filmo kūrėjų aptikta skylė korpuse. Iki šiol pagrindinė versija buvo ta, kad laivas nuskendo dėl blogos transporto skyriaus vartų užraktų konstrukcijos ir prastų oro sąlygų. „Estonia“ katastrofa nusinešė 852 žmonių gyvybes.

Kirgizijos rinkimai. Kirgizijos centrinė rinkimų komisija oficialiai anuliavo sekmadienį įvykusių ginčijamų parlamento rinkimų rezultatus. Rinkimų rezultatus dėl įtariamo balsų pirkimo atsisakė pripažinti kelios opozicijos partijos, o į gatves išėję demonstrantai pareikalavo surengti pakartotinį balsavimą. Rinkimus pralaimėjusios partijos paskelbė ketinančios suformuoti liaudies vyriausybę ir išrinkti naują ministrą pirmininką, ragina trauktis prezidentą. Prezidentas Sooronbajus Žejenbekovas savo ruožtu pareiškė, kad Kirgizijoje kai kurios politinės jėgos bando neteisėtai užgrobti valdžią, ir paragino protestų lyderius laikytis įstatymų, o šalies gyventojus – nepasiduoti provokacijoms.

Nobelio premija. Nobelio fizikos premija paskirta trims juodąsias skyles tyrinėjantiems mokslininkams. Ji atiteko matematinės fizikos atstovui anglui Rogeriui Penrose'ui, vokiečių astrofizikui Reinhardui Genzeliui ir amerikiečių astronomei Andreai Ghez.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.