„Alfa taškas“: ką Lietuvai atneš E. Macrono vizitas?
Pokalbis su O. Lukošiumi ir V. Laučiumi

„Alfa taškas“: ką Lietuvai atneš E. Macrono vizitas?
„Alfa taškas“: ką Lietuvai atneš E. Macrono vizitas?
  © Alfa.lt
Alfa.lt
2020-09-29 17:32

Vakar į Lietuvą dviejų dienų vizitui atvyko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau ką šis vieno iš pagrindinių Europos lyderių apsilankymas reiškia Lietuvai ir kokią žinutę nuo prancūzų tautos ketina perduoti šis politikas?

Žurnalo IQ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius džiaugėsi, kad pagaliau sulaukėme pasaulinės reikšmės politikų dėmesio – tai yra pirmas Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje per pastaruosius beveik 20 m. E. Macronas yra svarbus ne tik kaip vienos iš didžiausių Europos ekonomikų valdytojas, bet kaip ir vienas pagrindinių ES lyderių. Taigi, pasak O. Lukošiaus, būtent buvimas bendrijos politikos epicentre ir paskatino atvykti Prancūzijos prezidentą į mūsų šalį.

„Emmanuelis Macronas, nors ir turintis šiek tiek daugiau rūpesčių namuose, vis tiek nori būti aktyviu žaidėju, – teigė IQ redaktorius O. Lukošius. – Jis turi matyti visas Europos puses, o Baltijos šalys yra tas regionas, kuris šiek tiek yra burzgiantis ir oponuojantis prancūzų politikai.“

Viena iš nesutampančių pozicijų tarp Prancūzijos ir Lietuvos, aišku, yra politika Rusijos atžvilgiu. E. Macronas yra jau ne vieną kartą pabrėžęs dialogo reikiamybę su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu sprendžiant įvairias geopolitines problemas, tarp kurių ir kaimyninėje Baltarusijoje vykstantys demokratiniai neramumai. Tačiau pasak O. Lukošiaus, nežinia ar toks E. Macrono pragmatiškumas nėra susvyravęs.

„E. Macronas šiuo atveju yra turbūt pragmatiškiausias politikas, pragmatiškesnis nei bet kuris esantis Šiaurėje ir jis turi mažiau nuoskaudų, mažiau baimių, todėl jis dar mano, kad galima kalbėtis, – teigė IQ vyr. redaktorius. – Tačiau, žinoma, po garsiojo pokalbio dėl Aleksejaus Navalno, man atrodo, kad giliai širdyje E. Macronas jau yra visiškai nusivylęs V. Putinu.“

Kalbas apie galimą dialogą su Rusija gan atsargiai vertina ir Rytų Europos studijų centro vyr. politikos analitikas Vladimiras Laučius. Pasak eksperto, pačias kalbėjimosi galimybes visada galima interpretuoti skirtingai ir visada yra įmanomas scenarijus kai net skeptiškai į Rusijos politiką žvelgiančios valstybės susėstų prie bendro stalo.

„Klausimas tik kaip tas dialogas atrodo, kas jame dominuoja ir kas jame jaučiasi šeimininkas, – teigė V. Laučius. – Jei tai yra lygių partnerių dialogas, aš manau, ne tik E. Macronas tokiam dialogui pritartų, bet ir daugelis Vidurio-Rytų Europos valstybių politikų į tai žiūrėtų teigiamai. Jei Rusija galėtų tokiam dialogui pribręsti ir nesivaikyti šeimininko vaidmens.“

Tačiau atrodo, kad kalbos apie lygiavertišką dialogą gali ir likti tik kalbomis – Rusija tikrai nededa didelių pastangų bandyti kalbėtis su savo kaimynais Vakaruose.

„Šiuo metu mes turime tik ES norą, kad dialogas būtų normalus ir turime Rusijos agresyvų nenorą, kad tas dialogas būtų, – pastebi V. Laučius. – Kol Rusija nepribręs kitokiam požiūriui į savo santykius su ES, kol ji nepribręs kitokiam požiūriui į savo santykius su artimiausiais kaimynais, tol tas dialogas, ko gero, bus labai sunkus – gal ir neįmanomas.“

Plačiau apie tai – laidoje „Alfa taškas“. 

JWPLAYER_MAIN:546