Per susirėmimus Kalnų Karabache žuvo civilių, praneša Baku ir armėnų separatistai
Armėnijos premjeras: Azerbaidžanas „paskelbė karą“ Armėnijos žmonėms; papildyta 16.38

Kalnų Karabachas
Kalnų Karabachas
  © SCANPIX
BNS
2020-09-27 11:37

Per įnirtingus susirėmimus nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione žuvo civilių abiejose konflikto pusėse, pranešė Bakų ir separatistų pareigūnai, apkaltinę vieni kitus pradėjus karo veiksmus.

„Yra pranešimų apie žuvusiuosius ir sužeistuosius tarp civilių ir kariškių“, – nurodė Azerbaidžano prezidentūra.

 Armėnų separatistų kontroliuojamas nuo Azerbaidžano atsiskyręs Kalnų Karabacho regionas sekmadienį paskelbė „karinę padėtį ir visuotinę karinę mobilizaciją“, pranešė sukilėlių prezidentūra.

„Paskelbiau karinę padėtį“ ir visų vyresnių nei 18 metų karo prievolininkų mobilizaciją, per skubiai sušauktą parlamento posėdį pagrindiniame regiono mieste Stepanakerte pareiškė Kalnų Karabacho prezidentas Araikas Arutiunianas.

Kilus nuožmiems susirėmimams tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho regioną kontroliuojančių armėnų separatistų, Rusija sekmadienį paragino nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas.

„Raginame šalis nedelsiant nutraukti ugnį ir pradėti derybas, kad būtų galima stabilizuoti padėtį“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Nuo Azerbaidžano atsiskyrusį Kalnų Karabachą kontroliuojantys armėnų separatistai pranešė, jog, Baku sekmadienį pradėjus bombarduoti Kalnų Karabachą, separatistų pajėgos numušė du Azerbaidžano karinius sraigtasparnius.

Azerbaidžanas sekmadienio ryte pradėjo „aktyvų bombardavimą“ palei Kalnų Karabacho fronto liniją, pranešė Karabacho pareigūnai. Jų teigimu, taip pat bombarduojami civiliai taikiniai, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.

Separatistų gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos numušė du Azerbaidžano sraigtasparnius ir tris bepilotes skraidykles.

Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija pareiškė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Nors nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, – ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol taip ir nerasta.

Energijos išteklių turtingas Azerbaidžanas, kurio karinės išlaidos viršija visą Armėnijos vyriausybės biudžetą ir kuris dosniai investuoja į savo karines pajėgas, ne kartą žadėjo Kalnų Karabachą susigrąžinti jėga.

Tuo tarpu Armėnija žada ginti regioną, kuris paskelbė nepriklausomybę, tačiau yra itin priklausomas nuo Jerevano.

Armėnijos premjeras: Azerbaidžanas „paskelbė karą“ Armėnijos žmonėms

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas sekmadienį pareiškė, kad didžiausias šalies priešas Azerbaidžanas paskelbė karą jo tautai po to, kai palei ginčytiną teritoriją kilo aršių susirėmimų.

Azerbaidžano „autoritarinis režimas dar kartą paskelbė karą Armėnijos žmonėms“, per televiziją transliuotoje kalboje pareiškė N. Pašinianas ir pridūrė, kad „esame ant visuotinio karo Pietų Kaukaze slenksčio, kas gali turėti neprognozuojamų pasekmių“.


ES ragina „nedelsiant grįžti prie derybų“ dėl Kalnų Karabacho

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis sekmadienį paragino Azerbaidžaną ir armėnų separatistus nutraukti susirėmimus dėl Kalnų Karabacho regiono ir „nedelsiant grįžti prie derybų“.

„Kariniai veiksmai turi būti skubiai sustabdyti, kad būtų išvengta tolesnės eskalacijos“, – parašė jis tviteryje, paraginęs „nedelsiant ir be jokių išankstinių sąlygų grįžti prie derybų“.

Azerbaidžanas skelbia užėmęs šešis armėnų kontroliuotus kaimus

Azerbaidžanas sekmadienį pareiškė per įnirtingus susirėmimus prie ginčijamo Kalnų Karabacho regiono fronto linijos užėmęs savo šešis kaimus, kuriuos kontroliavo armėnų separatistai.

„Išlaisvinome šešis kaimus – penkis Fizulio rajone ir vieną Džabrailo rajone“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė gynybos ministerijos atstovas.

Armėnų separatistai Kalnų Karabacho kontrolę iš Baku perėmė per 1991–1994 metų karą, pareikalavusį 30 tūkst. gyvybių.

Nors nuo 1994 metų tarpininkaujant Rusijai, JAV ir Prancūzijai vedamos derybos, kuriose mėginama išspręsti ginčą dėl Kalnų Karabacho – vieną didžiausių konfliktų, kilusių po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 metais, – ilgalaikės išeities iš aklavietės iki šiol taip ir nerasta.

Armėnija sekmadienį pareiškė, jog Azerbaidžanas atakavo civilių gyvenvietes Kalnų Karabache, įskaitant pagrindinį regiono miestą Stepanakertą.

Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija paskelbė pradėjusi „kontrpuolimą, siekdama sustabdyti Armėnijos kovinę veiklą ir užtikrinti gyventojų saugumą“. Ministerija nurodė, jog kontrpuolimui pasitelkė tankus, artileriją, kovinę aviaciją ir bepilotes skraidykles.

„Turkų samdiniai“

Kalnų Karabacho lyderis A. Arutiunianas apkaltino Ankarą pasiuntus samdinių į Azerbaidžaną.

„Turime duomenų, kad į Azerbaidžaną buvo atskraidinta samdinių iš Turkijos ir kitų šalių. Turkijos kariuomenė jau yra Azerbaidžane, prisidengiant kariniais mokymais.“

Kalnų Karabacho prezidentūra sekmadienio rytą pranešė, kad Azerbaidžanas pradėjo „aktyviai bombarduoti“ objektus palei Karabacho fronto liniją, įskaitant civilius taikinius pagrindiniame Stepanakerto mieste.

Separatistų gynybos ministerija paskelbė, kad jos pajėgos numušė du Azerbaidžano sraigtasparnius ir tris bepilotes skraidykles.

Tuo tarpu Azerbaidžano gynybos ministerija paneigė šiuos pranešimus ir pareiškė, jog šalies pajėgos reagavo į Armėnijos puolimą.

H. Hadžijevas nurodė, jog Armėnijos pajėgos Kalnų Karabache „šiurkščiai pažeidė paliaubas ir, pasitelkusios didelio kalibro ginklus, minosvaidžius ir artilerijos pabūklus, pradėjo intensyvų Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų pozicijų palei fronto liniją puolimą“.

Azerbaidžano transporto ministerija pranešė šalyje „apribojusi interneto veiklą“, kad „užkirstų kelią Armėnijos provokacijoms“.

I. Alijevas penktadienį apkaltino Armėniją kenkiant Kalnų Karabacho taikos deryboms.

Per liepą kilusius rimtus susirėmimus palei šalių sieną – už šimtų kilometrų nuo Kalnų Karabacho – abejose pusėse žuvo mažiausiai 17 karių. Įtampą tuomet dar labiau padidino Azerbaidžano grasinimas smogti Armėnijos atominei elektrinei, jeigu Jerevanas puls strateginius objektus.

Per iki tol rimčiausius susirėmimus 2016 metų balandį žuvo maždaug 110 žmonių.

Turkijos prezidentas žada paramą Azerbaidžanui Kalnų Karabacho konflikte

Turkija sekmadienį pažadėjo visišką paramą Baku ir paragino Armėniją nutraukti savo „agresiją“ po to, kai nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho regione kilo rimtų susirėmimų, tarp Armėnijos ir Azerbaidžano jau ne vieną dešimtmetį tebesitęsiant teritoriniam konfliktui dėl šio regiono.

Turkija yra viena pagrindinių Bakų sąjungininkų, kurią sieja kultūriniai ir kalbiniai ryšiai su Azerbaidžanu. Ankara nepalaiko diplomatinių santykių su Jerevanu dėl šalių konflikto, susijusio su masinėmis armėnų žudynėmis Osmanų imperijos laikotarpiu, ką Armėnija laiko genocidu.

„Turkijos žmonės, kaip visada, palaikys mūsų azerbaidžaniečius brolius visomis išgalėmis“, – tviteryje pareiškė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.

Jis taip pat apkaltino Armėniją „esant didžiausia grėsme taikai ir stabilumui regione“ ir sukritikavo tarptautinę bendruomenę dėl „reikalingos ir pakankamos reakcijos“ į Armėnijos „agresiją“ stokos.

R. T. Erdoganas taip pat pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aljevu ir pokalbio metu „tapo jo apgalvotos ir ryžtingos pozicijos liudininku“.

„Armėnijos agresija yra didžiausia kliūtis taikai ir stabilumui Kaukaze, ir ji turėtų atsisakyti šios agresijos, kuri įstums regioną į ugnį“, – išplatintame pareiškime sakė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras.

Turkijos prezidento atstovas spaudai Ibrahimas Kalinmas „griežtai“ pasmerkė susirėmimus ir pareiškė, kad Armėnija „dar kartą pažeidę tarptautinę teisę“. Jis paragino tarptautinę bendruomenę „nurodyti nutraukti šią pavojingą provokaciją“.

Sekmadienį telefoninio pokalbio metu kilusią krizę aptarė ir Turkijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai Mevlutas Cavusoglu ir Sergejus Lavrovas pranešė turkų diplomatinis šaltinis, nepateikęs daugiau detalių.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.