Lietuva vėl atsilieka: dėl ko Baltarusijos IT sektorius keliasi į Latviją, bet ne pas mus

internetas
internetas

Prasidėjus neramumams Baltarusijoje, Baltijos šalys kartu su Lenkija išreiškė palaikymą šalies žmonėms bei verslui ir ėmė kviesti perkelti įmones. Tačiau praktika rodo, kad ne visos šalys vienodai gerai pasirengusios priimti baltarusių kompanijas – Lietuva vėl linksniuojama kalbant apie nelanksčiausias sistemas.

Jau 15 Baltarusijos kompanijų ketina persikelti į Latviją. Šios įmonės atstovauja Informacinių technologijų (IT) pramonei ir kitoms sritims, įskaitant žaliąją energetiką.

Iš viso į Latviją gali persikelti daugiau nei 500 specialistų. Daugeliui įmonių gali būti taikomi Latvijos teisės aktai dėl paramos startuoliams, o tai palengvina darbo vizų gavimą.

Latviška „startuolio viza“ skirta jaunoms ne ES šalių kompanijoms – iki 5 startuolio įkūrėjų, pristatę savo verslą Latvijos investavimo ir vystymo agentūrai (LIAA) gali pretenduoti į leidimą gyventi ir dirbti šalyje iki 3 metų. Jis taip pat galioja ir jų šeimų nariams, o vėliau gali būti pratęstas.

„Investuok Lietuvoje“ skaičiavimais, į Lietuvą iš Baltarusijos galėtų atsikelti apie 60 Baltarusijos IT įmonių, tokiu būdu į Lietuvą atvyktų per du tūkstančius kvalifikuotų šio sektoriaus darbuotojų. Lietuvos ekonomikai tai būtų gera paspirtis, tačiau šie skaičiai gali taip ir likti tik hipotetiniais svarstymais, nes šalies migracijos politika išlieka nelanksti.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) puslapyje skelbiama, kad nuo rugsėjo 21 d. į šalį dirbti atvykstantiems baltarusiams bus taikomos palengvintos sąlygos.

„Tai ypač svarbu Baltarusijos įmonėms, kurios nuspręstų perkelti savo veiklą į Lietuvą. Šis žingsnis taip pat įgyvendina svarbią pagalbos Baltarusijos gyventojams plano dalį“, – skelbia ministerija.

Įvedus naująją tvarką, baltarusiams galiotų ta pati prašymų laikinai gyventi ir dirbti išdavimo tvarka, kaip šiuo metu taikoma Australijos, Didžiosios Britanijos, Kanados, Naujosios Zelandijos, JAV, Šiaurės Korėjos ir Japonijos piliečiams.

Tai reiškia, jog planuojantys persikelti dirbti į Lietuvą baltarusiai turėtų pateikti tik apie 11 įvairių dokumentų ir sumokėti rinkliavą – teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nagrinėjimui bendra tvarka, ji siekia 120 eurų, skubos – 240 eurų. Taip pat 60 eurų valstybės rinkliavą už prašymo išduoti nacionalinę vizą svarstymą,

Supaprastinta tvarka gaunant vizą reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų pragyventi Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 3 mėnesius, arba Lietuvos Respublikos juridinio asmens įsipareigojimą užtikrinti tokių pajamų gavimą. Baltarusijos piliečių, kurie turi nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, šeimos nariai nacionalinę vizą galės gauti tokiomis pat sąlygomis. Baltarusijos piliečiams ir jų šeimos nariams nacionalinių vizų išdavimas supaprastinta tvarka galios iki 2021 m. kovo 21 d.

Pagal galiojančią tvarką šiuo metu į Lietuvą neįmanoma iš karto perkelti visos įmonės – kiekvienas jos darbuotojas turi teikti paraišką ir keltis individualiai. Kvalifikuotiems darbuotojams keliami reikalavimai turėti aukštąjį išsilavinimą ir penkerių metų darbo patirtį neretai tampa kliūtimi.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius juokavo, kad esant tokioms sąlygoms į Lietuvą užsimanęs perkelti verslą Bilas Gates’as nieko nepeštų, mat neturi aukštojo išsilavinimo ir reikiamos penkerių metų įdarbinimo patirties.

Latviai džiaugiasi pirmiau nei Lietuva ir Lenkija pradėję kurti palankias sąlygas IT sektoriui persikelti būtent pas juos. Šiuo metu kaimynai siūlo šeimai draugiškas darbo vizas, galimybę registruoti kompaniją internetu vos per vieną dieną, Latvijos investavimo ir vystymo agentūros (LIAA) skiriamą 25 tūkst. eurų finansavimą inovacijoms diegti, paramą personalui apmokyti, siekiančią iki 250 tūkst. eurų, ir 16 tūkst. darbo pasiūlymų IT srityje.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir įmones siekiama prisivilioti ir mokesčių lengvatomis – reinvestuojamas įmonių pelnas neapmokestinamas, V. Janulevičiaus teigimu, pasiūlyta ir kitų nuolaidų.

„Mano žiniomis, latviai pirmieji susigriebė, buvo pasiūlyti tam tikri mokestiniai paketai. Šiuo metu Baltarusijoje IT sektorius moka tik 5 proc. pelno mokesčio, tai kažkas panašaus buvo atspindėta ir Latvijoje. Antras dalykas, kad ten yra gan plati infrastruktūra rusakalbių darželių ir mokyklų, tai buvo vienas iš veiksnių. Trečia dalykas, kad Latvijos ekonomikos ministras pats pakvietė įmones dalyvauti, ir tai irgi buvo toks veiksnys, kuris paskatino juos pasirinkti. Mūsų žiniomis, tai yra šių trijų dalykų seka“, – komentavo Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Apsisprendžiant, kurią šalį pasirinkti, gelbsti ir latvių lankstumas dėl migracijos politikos. Prasidėjus įvykiams Baltarusijoje, latvių agentūra LIAA įkūrė greito reagavimo grupę, skirtą trumpą laiką apdoroti baltarusių prašymus vizoms, ji taip pat palaiko ryšius su šalies Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba (PMLP). Latvijoje baltarusiai gali pretenduoti į „startuolių vizą“ skirtą startuolių įkūrėjams bei jų šeimų nariams, ES „mėlynąją kortelę“, skirtą aukštos kvalifikacijos darbuotojams ir jų šeimų nariams, taip pat laikiną leidimą gyventi Latvijoje tiems, kurie neatitinka pastarosioms dviem kategorijoms keliamų reikalavimų.

Lietuvos migracijos departamentas (MD) teigia taip pat pagreitinęs „mėlynosios kortelės“ išdavimą:

„Nuo rugsėjo 7 d. Migracijos departamentas pagreitino leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūras užsieniečiams, kurie dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi, kai ketina dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą (išduodama „mėlynoji kortelė“) arba tyrėju Lietuvoje“, – rašoma Alfa.lt atsiųstame atsakyme.

Atskira tvarka į Lietuvą keliauja dėl įvykių Baltarusijoje nukentėję ar persekiojami šalies piliečiai. MD duomenimis, 263 Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas atvykti į Lietuvos Respubliką humanitariniais pagrindais. Taip pat nuo neramumų pradžios (po Baltarusijos prezidento rinkimų) 18 Baltarusijos piliečių pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje, jų prašymai nagrinėjami.