„Alfa taškas“: ar statistika parodo realią koronaviruso situaciją šalyje?
Pokalbis su ULAC vadovu S. Čaplinsku

„Alfa taškas“: ar statistika parodo realią koronaviruso situaciją šalyje?
„Alfa taškas“: ar statistika parodo realią koronaviruso situaciją šalyje?
  © Alfa.lt
Alfa.lt
2020-09-22 16:04

Kiekvieną dieną gaunami pranešimai apie koronaviruso atvejų daugėjimą. Aišku, jų negalėjo nedaugėti Lietuvai per vasarą gerokai atlaisvinus buvusius apribojimus ir galiausiai atidarius mokyklas. Tačiau ar didėjantys susirgimų skaičiai visada atskleidžia tikrąją pandemijos situaciją šalyje? Kiek iš visų fiksuojamų atvejų yra sunkūs ar net labai sunkūs?

Deja, pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, atsakyti konkrečiai apie susirgimų rimtumą yra sudėtinga – duomenys nėra lengvai prieinami nei visuomenei, nei ekspertams.

Pašnekovo teigimu, iš to, kas yra žinoma, galima teigti, kad viruso sukeliamos komplikacijos visuomenei lengvėja – jis nemutuoja į piktybiškesnes atmainas, o pastaruoju metu fiksuojamas daugiau jaunesnių žmonių sergamumas gali lemti lengvesnę klinikinę eigą ir mažiau apkrautą sveikatos apsaugos sistemą. Taip pat mokslas vis geriau pažįsta šią dar prieš metus iš esmės neegzistavusią ligą.

„Dabar jau aišku, kad imunitetas šiam virusui gali susiformuoti ir susiformuoja, nors ilgainiui jis blėsta. Iš kitos pusės jau aišku, kad gali būti tam tikras kryžminis imunitetas – galbūt tie žmonės, kurie buvo skiepyti nuo gripo, kurie sirgo kita koronavirusine infekcija. Galimai jiems gali likti dalinis imunitetas, – teigė S. Čaplinskas. – Tai teikia vilties, kad ne kiekvienas atvejis, net ir senjorui, gali būti kliniškai sudėtingas.“

Tačiau dabartinė mums pateikiama susirgimų statistika galbūt net neatspindi nė pusės realios koronaviruso situacijos Lietuvoje, dėl to kalta, S. Čaplinsko teigimu, nuo pat pradžių priimta žalinga testavimo praktika.

„Jau seniai žinoma, kad tik maždaug kas antras žmogus, kuris užkrečia kitą žmogų, to užkrėtimo metu neturi simptomų, o iš jų pusei – tie simptomai taip ir neišsivystys, – teigė ULAC vadovas. – Jau iš pradžių buvo bėda, kai mes Lietuvoje testavome tik žmones, kurie jaučia simptomus. Tai iš karto aišku, kad pusės žmonių mes jau galėjome nediagnozuoti ir nediagnozavome. Tai vat iš kur atsiranda dabar tie židiniai, kur neaišku, nuo ko žmogus užsikrėtė.“

Plačiau apie tai – laidoje „Alfa taškas“. 

JWPLAYER_MAIN:541