Detektyvas Seime: kokį žaidimą žaidžia aplinkos ministras K. Mažeika
Vėl pasinaudojo politikos naujoku?

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
  © Paulius Peleckis / Fotobankas
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-09-16 06:30

Aplinkos ministras ir Seimo narys valstietis Kęstutis Mažeikia apsimeta nežinantis, kas jo vardu į Seimo rudens sesijos programą įtraukė kontroversiškai vertinamą daugiabučių valdymo įstatymą.

Šį įstatymą šiuo metu rengia ir „su visuomene derina“ ministro K. Mažeikos pavaldiniai Aplinkos ministerijos tarnautojai, po to jis turėtų būti teikiamas svarstyti Vyriausybei.

Tačiau netyčia ar, kaip teigia ministras, Seimo kanceliarijai suklydus nebaigtas rengti įstatymas atsidūrė Seimo rudens sesijos programoje, kurią rugsėjo 10 d. patvirtino į paskutinę sesiją susirinkę 12-ojo Seimo nariai.

K. Mažeikos žiniasklaidai pateikta detektyvinė versija, neva įstatymas į programą pateko dėl Seimo kanceliarijos klaidos, neatitinka tikrovės.

Daugiabučių valdymo įstatymą įtraukti į programą pasiūlė K. Mažeikos partijos kolega Seimo narys Lauras Stacevičius, o Seimo posėdžio sekretoriatui skirtą raštą dėl to pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LŽVS) frakcijos Seime seniūnas ir LŽVS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Seimo kanceliarija atmetė ministro versiją

Seimo narių valstiečių K. Mažeikos ir L. Stacevičiaus teikimu Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas įtrauktas į Seimo rudens sesijos darbotvarkę.

Anksčiau šiems politikams neoficialiai buvo nurodyta baigti saviveiklą ir visuomenės kritikos sulaukusį įstatymą teikti įprasta tvarka – per Vyriausybę. Po to abu politikai žadėjo savarankiškai įstatymo projekto Seime neregistruoti.

Gegužės mėnesį Aplinkos ministerija pradėjo derinti projektą, kvietė visuomenę teikti pasiūlymus, žadėjo svarstyti juos su visuomene ir tik po to suderintą projektą teikti Vyriausybei.

Tačiau staiga įstatymas atsidūrė Seimo rudens sesijos darbų programoje. K. Mažeika tvirtina esąs ne prie ko. Aplinkos ministro patarėjo Justo Jaskonio Alfa.lt atsiųstame ministro komentare teigiama, kad daugiabučių įstatymai K. Mažeikos vardu į Seimo darbotvarkę įtraukti dėl Seimo kanceliarijos klaidos.

„Neplanuoju kaip Seimo narys teikti rudens sesijoje Daugiabučių įstatymo projektų. Kaip nutarta anksčiau, šie projektai ministerijos vardu bus teikiami Vyriausybei – šiuo metu derinamos pastabos su visuomene. Kodėl įsivėlė techninė klaida Seimo rudens sesijos darbotvarkėje, reikėtų klausti Seimo kanceliarijos“, – teigiama K. Mažeikos komentare.

Portalas Alfa.lt pasinaudojo ministro patarimu ir kreipėsi į Seimo kanceliariją, bet pastaroji K. Mažeikos versiją kategoriškai atmetė.

„Informuojame, kad Seimo nario K. Mažeikos pavardė prie Jūsų minimų neregistruotų projektų (Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo pataisų projekto ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto) yra įrašyta Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seimo posėdžių sekretoriatui rugpjūčio 20 d. pateiktuose Frakcijos pasiūlymuose Seimo IX (rudens) sesijos darbų programai. Šį dokumentą pasirašė frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis“, – teigiama Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento atsakyme redakcijai.

Kanceliarija pateikė nuorodą į parlamento interneto svetainę, kurioje galima rasti Seimo LŽVS frakcijos seniūno R. Karbauskio pasirašyto rašto kopiją. Dokumente nurodoma, kad minėtus du įstatymus į Seimo rudens sesiją LŽVS frakcija prašo įtraukti Seimo narių L. Stacevičiaus ir K. Mažeikos teikimu.

Alfa.lt paprašius patikslinti šią informaciją, LŽVS frakcijos referentas Mantas Brazdžionis e. paštu patvirtino, kad minimus įstatymo projektus į rudens sesijos darbų programą įtraukti pasiūlė Seimo narys L. Stacevičius.

Į klausimą, kodėl R. Karbauskio pasirašytame dokumente nurodoma ir K. Mažeikos pavardė, referentas atsakė, kad paprastai būna nurodomi projekto iniciatoriai, bet dėl platesnės informacijos patarė kreiptis į patį Seimo narį.

Kas ką pakišo?

K. Mažeika daugiau šia tema komentarų teikti nepanoro (aplinkos ministro patarėjas J. Jaskonis Alfa.lt prašymą ignoravo), o Seimo narys L. Stacevičius nuo Seimo rudens sesijos pradžios rugsėjo 10 d. į telefono skambučius neatsiliepia.

Anksčiau jis Alfa.lt yra prisipažinęs, kad asmeniškai niekada nebūtų teikęs įstatymo Seimui, bet neva tapo kone sąmokslo auka ir nesupranta, kodėl jo pavardė buvo sukeista vietomis su K. Mažeikos ir atsidūrė pirmoje vietoje.

„Aš niekada neplanavau asmeniškai šito įstatymo teikti. Tada buvo planas, kad eina per Vyriausybę, Vyriausybės nustatyta tvarka. Bet pasidarė tokia situacija, kadangi aš aktyviai dalyvavau ruošiant įstatymą, aukštesnė jau Vyriausybė pasakė, kad šitas įstatymas nėra programinė nuostata, todėl jo mes į pavasario sesiją artimiausiu metu negalime įtraukti. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad registruojame per Seimo narius. Gaila, kad mano pavardė atsirado pirma. Labai vat keistas momentas, nes galėjo būti mano antra (po K. Mažeikos – red.) pavardė. Ir būtų vėl pasikeitusi situacija (...). Taip, dabar apsisuko situacija, Vyriausybė nusprendė vis dėlto eiti. Tai prie ko čia aš?“ – kovo mėn. telefonu kalbėdamasis su Alfa.lt stebėjosi L. Stacevičius.

Į pastabą, kad visada prisistatydavo kaip pagrindinis įstatymo iniciatorius ir rengėjas, L. Stacevičius mįslingai atsakė: „Čia tokia aplinkybė išėjo įdomi, kad aš pirmas pasirašiau dokumentą.“

Iš esmės šio pokalbio metu L. Stacevičius pripažino, kad, registruojant Seime pirmąją įstatymo redakciją, vėliau sukėlusią kone visuotinį visuomenės pasipiktinimą, buvo galbūt pakištas.

Neatmestina, kad politikos naujoką iš Kauno, pirmaisiais savo kadencijos metais patekusį tarp mažiausiai Seime kalbėjusių parlamentarų, bet uoliai šlavusį parlamentines lėšas, daugiabučių valdymo įstatymo rengėjai galbūt pakišo ir dabar.

Kadangi L. Stacevičius nusprendė nebendrauti su žiniasklaida, šios versijos Alfa.lt patikrinti neturėjo galimybės.

Nepavyko prastumti greituoju būdu

Alfa.lt primena, kad butų savininkų bendrijų itin kritikuojamą įstatymą iš pradžių rengė Aplinkos ministerijos (AM) darbuotojai. Tačiau, siekiant projektą greičiau prastumti ir išvengti ilgų derinimo procedūrų, jį praėjusių metų spalio 16 d. Seime registravo L. Stacevičius ir K. Mažeika.

Pagal įprastinę praktiką ministerijos parengtas įstatymo projektas turėtų būti teikiamas Vyriausybei, o ši projektą teiktų Seimui. Tačiau toks kelias yra gerokai ilgesnis, mat Vyriausybės Seimui teikiami įstatymų projektai turi būti derinami su daugeliu valstybės institucijų ir visuomenės grupių. Tai užtrunka, tačiau Seimą pasiekia geresnės kokybės įstatymai.

L. Stacevičiaus ir K. Mažeikos teiktas įstatymas unikalus tuo, kad jam priešinosi ir garažų, ir daugiabučių savininkų bendrijos, ir administratoriai, ir gyventojai, ir savivaldybės.

Seimo nariai antrojo įstatymo projekto varianto, taip pat kaip pirmojo, nederino nė su viena iš šių grupių.

Vėliau kilus ažiotažui, įstatymo projektui tobulinti ministerijoje buvo sudarytos darbo grupės, tačiau jų darbas buvo paralyžiuotas, kai dalis visuomenės atstovų, protestuodami prieš ministerijos specialistų veiksmus, iš jų pasitraukė. Pasak jų, grupėms vadovavę AM darbuotojai blokavo visus pasiūlymus, kurie neatitiko įstatymo rengėjų vizijos.

Kovo mėn. L. Stacevičius staiga pareiškė, kad nebeteiks įstatymo projekto Seimo pavasario sesijoje. Alfa.lt jis tvirtino, kad toks nurodymas gautas „iš aukščiau“. „Vyriausybė paprašė, kad būtų teikiamas šis projektas per juos. Neįvardysiu žmonių, ten turbūt ne ministras, iš aukščiau kažkas pasakė, kad šitas projektas būtų einamas per Vyriausybę nustatyta tvarka, kad būtų atsižvelgta ir į pastabas, viešas pastabas“, – aiškino jis.

L. Stacevičius prisipažino, kad šią žinią jam telefonu pranešė aplinkos ministras K. Mažeika. Prieš tai esą su ministerija buvo sutarta, kad L. Stacevičius teiks projektą Seimui kaip savo parengtą, o svarstymo metu ministerija pateiks pasiūlymus, kurie buvo apsvarstyti AM sudarytose darbo grupėse.

Naujieną patvirtino ir Aplinkos ministerija. „Ministras (K. Mažeika – red.) su Seimo nariu neturi planų iš naujo registruoti patobulinto projekto Seimo pavasario sesijoje. Ministerija šį projektą teiks per Vyriausybę“, – informavo aplinkos ministro patarėjas J. Jaskonis.

Ministerija iki šiol laikėsi duoto žodžio. Gegužės 14 d. AM paskelbė parengusi naują Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektą ir pakvietė su juo susipažinti visuomenę. Pastabas ir pasiūlymus ji kvietė teikti iki gegužės 28 d.

Lietuvos būsto rūmai, bendrijų pirmininkai ir daugiabučių administratorius vienijanti asociacija siūlė iš viso nesvarstyti šio projekto, o rengti naujo teisinio reglamentavimo koncepciją, ją pasitvirtinti ir tik po to rengti įstatymo projektą, galbūt pritaikyti Lietuvai puikiai veikiantį Estijos daugiabučių veiklą reglamentuojantį įstatymą.

Bendrijų pirmininkai, vartotojų teisių gynėjai ir teisininkai teigė, kad naujas projektas iš esmės niekuo nesiskiria nuo itin kritikuoto ankstesnio įstatymo projekto. Prognozuota, kad, jam įsigaliojus, bendrijų veikla būtų paralyžiuota, o butų ūkis Lietuvoje – nugyventas.