Izraelio religinio teismo sprendimu pasinaudojo Vilniaus kongresų centro projekto priešininkai
Rabinai nutartyje nemini konkrečių žydų organizacijų ir asmenų

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų prieigos.
Vilniaus koncertų ir sporto rūmų prieigos.
  © Alfa.lt
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-09-10 06:44

Užsienio interneto svatainėse pasirodę pranešimai apie Izraelio rabinų teismo nutartį, draudžiančią žydų organizacijoms dalyvauti Vilniaus kongresų centro projekte, gali būti siekiama kompromituoti tiek Šnipiškių senųjų žydų kapinių aplinkos sutvarkymą, tiek Vilniaus konferencijų ir sporto rūmų rekosntrukciją, tiek juose dalyvaujančių partnerių reputaciją.

Tokią nuomonę pareiškė valstybės nekilnojamąjį turtą valdančios ir jo priežiūrą užtikrinančios valstybės įmonės Turto banko atstovas.

Tuo metu Alfa.lt išsišaiškino, kad Izraelio rabinų teismas, pasisakęs Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projekto klausimu, nemini konkrečių žydų organizacijų – nei Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto, nei Lietuvos žydų bendruomenės, nei jos pirmininkės Fainos Kukliansky.

Alfa.lt trečiadienį citavo užsienio žiniakslaidos pranešimus, kad Izraelio rabinų teismo sprendimu, tolesnis žydų partnerių dalyvavimas būsimojo Vilniaus kongresų ir konferencijų centro projekte yra neteisėtas, todėl šio projekto teisinis statusas esą pakibo ant plauko.

Portalas BriefingWire.com rašo, kad Izraelio rabinų teismas rugpjūčio mėn. pabaigoje priėmė nutartį, kuria uždraudė Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetui ir Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei F. Kukliansky dalyvauti plėtojant koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos projektą Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijoje.

„Izraelio teismo sprendimas faktiškai užkerta kelią visoms šalims (taip pat ir komandos nariams žydams) dalyvauti projekte, nes plėtotojų pastangos kapinėse pastatyti tarptautinį konferencijų centrą pažeidžia žydų ir tarptautinę teisę“, – nurodo portalas.

Pranešime teigiama, kad remiantis rabinų teismo nutartimi, tolesnis žydų partnerių dalyvavimas projekte esą yra neteisėtas, todėl neva tampa nebeaiškus projekto teisinis statusas.

Pasak portalo, sprendimą, draudžiantį žydų organizacijoms dalyvauti Vilniaus kongresų centro projekte, priėmė „labai gerbiamas“ rabino Nissimo Korrelitzo Aukščiausiasis teismas. Paaiškinama, kad tai yra rabinų teismas Bnei Brako mieste, Izraelyje.

BriefingWire.com pranešimą persispausdino ir kiti JAV žinių portalai.

Šaltinis – projekto oponentų portalas

„Minimas šaltinis nėra žiniasklaidos portalas, o tiesiog pranešimų talpinimo tinklalapis, todėl visa ten pateikta informacija vertintina kritiškai, nes niekas neatsako ir netikrina jos. Nuoroda, kuri veda į „priimtą teismo sprendimą“, veda į projekto oponentų portalą, kuris pasižymi tendencingomis publikacijomis apie Vilniaus kongresų centro ir senųjų Šnipiškių žydų kapinių sutvarkymo projektus”, – Alfa.lt teigė Turto banko Komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas.

Atsižvelgiant į tai, esą vertinti, kiek pateikiama informacija yra tikra, nes egzistuoja nemaža tikimybė, kad tai tėra tendencingai pateikiama informacija, skirta kompromituoti tiek kapinių, tiek Sporto rūmų sutvarkymą, tiek juose dalyvaujančių partnerių reputaciją.

„Kitu atveju, Turto banko teisininkai vertins nutartį, kai ją turėsime“ – teigė T. Bagdonas

Turto banko atstovas taip pat priminė, kad kitos jurisdikcijos teismo sprendimai Lietuvoje negalioja.

Rabinai nenurodė konkrečių žydų organizacijų

Alfa.lt internete rado minimos Izraelio rabinų teismo „nutarties“ hebrajų kalba ir jos vertimo į anglų kalbą kopiją. Dokumentą, kurio vertimą į anglų kalbą patvirtino Izraelio notaras Davidas Klingeris, viešina Vilniaus senųjų Šnipiškių žydų kapinių išsaugojimui skirtas portalas „Save Vilna“.

Skelbiama nutartis ar jos santrauka yra Bnei Brako rabinų teismo nuomonė „Apie planus renovuoti pastatą, pastatytą senose Vilniaus kapinėse ir paversti jį koncertų sale“.

Šioje teismo „nuomonėje“ neminimos konkrečios žydų organizacijos – nei Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas Londone, nei Lietuvos žydų bendruomenė Viniuje, nei jos pirmininkė F. Kukliansky. Taip pat nenurodoma, kieno prašymu teismas vertino Lietuvos Vyriausybės planus sutvarkyti Vilniaus sporto rūmus ir senąsias žydų kapines.

Bnei Brako rabinų teismas tiesiog primena Judaizmo religinės teisės nuostatas apie žydų kapines: kaip jos turėtų būti tvarkomos ir prižiūrimos laikantis žydų teisės net ir tuo atveju, jeigu palaikai iškasami, o kapinės sunaikinamos.

„Įstatymas aiškai nurodo, kad net palaikus iškasus, gink Dieve, tokia vieta negali būti naudojama jokiems kities tikslams (...), iškastas kapas negali būti naudojamas kaip grūdų ar medienos, ar kitų gėrybių sandėlis“, – teigiama nutartyje.

Rabinų teismas paaiškina, jog žydų bendruomenėse visame pasaulyje įprasta, kad šeimos nariai (ar pats asmuo) nusiperka laidojimo sklypą kaip amžiną nuosavybę, kaip tai nurodo Talmudas, ir kad yra negarbinga „teisiam“ žmogui būti palaidotam kape, kuris jam nepriklauso.

„Todėl visiškai aišku ir akivaizdu, kad kapų vietos nepriklauso bendruomenei, taip pat negali būti viešoji erdvė, bet yra privati mirusiųjų ir jų palikuonių nuosavybė, nesvarbu, ar juos galima nustatyti, ar ne. Žydų bendruomenės atstovai neturi teisės parduoti šių kapų sklypų, o jeigu tai daro, elgiasi neteisėtai“, – tvirtina Bnei Brako rabinų teismo teisėjai.

Nutartyje nurodoma, kad tuo atveju, jeigu bendruomenės vadovai sutiktų dalį kapinių likviduoti ar renovuoti, toks rašytinis sutikimas vykdyti restauravimo darbus negali turėti teisinių pasekmių, kadangi kapinės nėra bendruomenių nuosavybė. Todėl palaidotų žmonių palikuonys gali teisėtai imtis teisinių veiksmų, užtikrinančių, kad kapai nebūtų naudojami jokiems kitiems tikslams.

„Mes manome, kad remiantis Žydų teise, kapinių šventumas negali būti pažeistas, ir net jeigu kapinės praeityje buvo sunaikintos, jos lieka pašventinta žemė ir vieta, kuri negali būti pavogta iš palaidotų žmonių palikuonių. Tai pat draudžiama dar labiau pabloginti nusižengimą ir renovuoti struktūras, kurios iškilo virš sunaikintų kapų, o jeigu buvusios kapinės būtų pavertos pasilinksminimų vieta, tai būtų šventumo išniekinimas. Todėl privaloma uždaryti tokį pastatą ir palikti jį tokį, koks yra“, – nurodo Bnei Brako rabinų teismas.     

Izraelio rabinus palaiko mokslininkas iš Vilniaus

Į Alfa.lt publikaciją sureagavo Lietuvos mokslininkas, rašytojas, istorikas, žmogaus teisių gynėjas Dovidas Katzas.

Brukline (Niujorkas, JAV) gimęs D. Katzas nuo 1999 m. gyvena Vilniuje. 2001 m. Vilniaus universitete jis įsteigė Vilniaus jidiš institutą. Nuo 2016 m. D. Katzas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius. 

Laiške redakcijai D. Katzas rašo, kad Izraelio rabinų teismas yra pagrindinis tarptautinis litvakų (Lietuvos žydų) rabinų teismas. „Simboliškai ir istoriškai svarbu, kad net šiandien didžiosios ješivos (rabinų akademijos), kurių vadovai pasirašė įsaką, draudžiančią konferencijų centrą statyti senosiose Vilniaus žydų kapinėse, vadinami jidiškais Lietuvos miestų pavadinimais: Panevėžio, Telšių, Kauno/Vilijampolės (Pónevezh, Telz, Slabódke) ješivos. Šie rabinai atstovauja Lietuvos žydų (litvakų) palikimui, o ne anti-litvakų vengrų ir rumunų kilmės Satmaro rabinams Londone, kurie neturi absoliučiai jokių įgaliojimų kištis į litvakų reikalus“, – teigia D. Katzas.

Mokslininko teigimu, priešingai nei F. Kukliansky, „demokratiškai išrinktas“ Vilniaus žydų bendruomenės vadovas Simonas Gurevičius, „atstovaujantis didžiajai daugumai dabartinių Lietuvos žydų piliečių“, viešai palankiai vertina litvakų rabinus.

F. Kukliansky Alfa.lt teigė, kad Izraelio religinio teismo sprendimai nesaisto Lietuvos žydų bendruomenės, nes pastaroji veikia asociacijos pagrindais ir nėra žydų religinės bendruomenės dalis. „Asociacija veikia visiškai kitais principais. Turbūt Izraelio konfesinis teismas negali reguliuoti Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimo“, – svarstė pirmininkė.

F. Kukliansky mano, kad bent jai Izraelio rabinų teismo sprendimas neturi juridinės galios. „Man jie nieko negali uždrausti“, – tvirtino ji.

D. Katzą papiktino F. Kukliansky teiginiai ir nedvirpasmiška parama Lietuvos valdžios siekiams rekonstruoti Vilniaus sporto rūmus ir senąsias žydų kapines.

„Ar šiais Vyriausybės paskelbtais Vilniaus Gaono metais nėra akivaizdu, kad valstybė turėtų gerbti Gaono dabartinės kartos įpėdinius, o ne anti–litvakinius vengrų ir rumunų rabinus, užsiimančius kapinių pardavimo verslu Londone?“ – rašo D. Katzas.

Vilniaus žydų mokslininkas informuoja, kad vilnietės Rutos Bloshtein peticiją, reikalaujančią Vilniaus koncertų ir sporto rūmus patraukti nuo senųjų žydų kapinių, jau pasirašė apie 52 000 asmenų. Šią peticiją, pasak D. Katzo, laiškais parėmė vyriausiasis Izraelio rabinas, 12 JAV Kongreso ir 3 JAV Senato nariai bei „geros valios žmonės visame pasaulyje“.

D. Katzas prisistatė kaip interneto portalų DefendingHistory.com, dovidkatz.net, yiddishculturaldictionary.org redaktorius.

Su žydais bendradarbiauja daugelį metų

Turto banko atstovas savo ruožtu Alfa.lt teigė, kad bendradarbiavimas dėl Vilniaus senųjų žydų kapinių teritorijos sutvarkymo su žydų organizacijomis valstybiniu lygmeniu turi ilgametę tradiciją. Dar 2009 m. buvo pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos žydų bendruomenės ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto dėl Šnipiškių kapinių ribų nustatymo.

„Šis susitarimas buvo pagrindas valstybei 2015 m. įsigyti Sporto rūmus, taip apsaugant ir sutvarkant tiek senąsias Šnipiškių žydų kapines, tiek Sporto rūmus: abu minimi objektai skirtingu laiku yra įtraukti į Kultūros paveldo registrą dėl savo vertingųjų savybių“, – teigė T. Bagdonas.

Turto bankas kaip Vilniaus kongresų centro, kuris iškils rekonstravus esamus Sporto rūmus, projekto plėtotojas 2016 m. sausio 25 d. buvo įpareigotas Vyriausybės tęsti bendradarbiavimą su minimomis žydų organizacijomis.

„Šio bendradarbiavimo tikslas – apsaugoti žydų istorinį–kultūrinį paveldą ir tinkamai pasirūpinti kapinių sutvarkymu. Telieka pasidžiaugti, kad 2019 m. gruodį Turto bankas pasiekė ir pasirašė susitarimą su abiem organizacijoms – juos įtikino pateikti tiek kapinių sutvarkymo, tiek Kongresų centro sprendiniai, tiek galimybė toliau tęsti bendradarbiavimą rangos darbų metu”, – teigė T. Bagdonas.

Projektą derinti su žydais įpareigojo Vyriausybė

Ar Vilniaus kongresų centro projektas galėtų būti plėtojamas, jeigu jam nepritartų žydų organizacijos?

Turto bankas pabrėžė, kad yra atvirkščiai – projektui žydų organizacijos pritaria projektui. Tiek Vyriausybė, tiek Turto bankas turi tą patvirtinančius dokumentus.

„Galima kalbėti apie tai, kad skirtingos žydų organizacijos ir pavieniai asmenys turi kitokias teritorijos ir pastato vizijas – telieka apgailestauti, kad jos reiškiamos platinant melagienas“, – teigė T. Bagdonas.

Į Alfa.lt klausimą, ar Vilniaus kongresų centro projektui būtinas žydų organizacijų pritarimas, Turto banko atstovas atsakė, kad pirmiausia projektui turi pritarti Kultūros paveldo departamentas, kadangi tiek kapinės, tiek statinys yra paveldo objektai, ir toks pritarimas yra gautas.

Kita vertus, pasak T. Bagdono, Vyriausybė įpareigojo Turto banką derinti sprendinius su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu. „Pasiektas susitarimas rodo, kad bendradarbiavimas yra sėkmingas“, – teigė jis.

Šiuo metu yra parengtas Vilniaus kongresų ir konferencijų centro techninis projektas. Prieš jį patvirtinant, bus atlikta nepriklausoma ekspertizė, kuri atsakys, ar sprendiniai yra optimalūs tiek medžiagų, tiek kainos atžvilgiu.

Gavus atsakymus ir pagal juos pakoregavus techninį projektą bus kreiptasi dėl statybos leidimo.

Bus skelbiami du konkursai – rangos ir pastato operatoriaus. Planuojama, kad Kongresų centras savo veiklą pradės 2023 m.

Projekto galimybių studija rodo, kad veikiantis Kongresų centras per metus generuos apie 40 tūkst. turistų srautą į Lietuvą, o jos ekonominis poveikis sudarys 110 mln. eurų per metus.