Kas yra kas TS-LKD?

Žilvinas Leleiva
Žilvinas Leleiva
  © Asmeninis albumas

Skaitant ir klausantis nuomonių apie įvykusį TS-LKD LR Seimo rinkimų sąrašo reitingavimą, kelia jei ne juoką, tai plačią šypseną tikrai. Bent šiuo atvejų mūsų analitikai trūksta informacijos ir tam tikros trumpo laiko istorinės retrospektyvos. Jau bent du kartus iš Raigardo Musnicko išgirdęs, kad Arvydas Anušauskas ir Audronis Ažubalis priklauso krikdemų sparnui labai nustebau. Todėl manau reiktų sudėti kai kuriuos taškus. Apie šiuos du politikus gal kiek vėliau.

Pirmiausiai kas gi tas krikdemų sparnas? Tai Paulius Saudargas ir TS-LKD, LKD bendrijos nariai. Neatsitiktinai išskiriu P. Saudargą. Manau, ne taip seniai išrinktas bendrijos pirmininku, jis yra krikdemų sparno alfa ir omega, ir apie jo norus ar nenorus sukasi visa bendrijos veikla.

Kas gi tie kiti sparnai. Aišku naujoji pirmininko Gabrieliaus Landsbergio aplinka? Tai sąlyginai naujai atėję - V. Kernagis, V. Semeška, A. Navickas ir jaunoji, bet jau seniau dalyvaujanti partijos veikloje politikų karta - M. Navickienė, A. Gedvilienė, P. Kuzmickienė, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Pastarąją sunku pilnai priskirti prie šios grupės, kadangi ji renkamose pozicijose jau nuo Europos parlamento mandato laikų. Gabrieliaus grupei taip pat priklauso kažkada Andriaus Kubiliaus komandai priklausę ir prie naujo lyderio pritapę - D. Kreivys, A. Kupčinskas, M. Majauskas, K. Masiulis ir gal būt su tam tikromis išlygomis K. Starkevičius, A. Matulas, J. Razma. Atskirai reiktų paminėti ir sugrįžti prie nepritapusių ar nepritariančių naujo lyderio „užmačioms“ A. Ažubalio, A. Aleknaitės-Abramikienės, gal būt S. Šedbaro ir V. Juozapaičio. Kas link A. Ažubalio tai prisimenu netgi tam tikrus nedidelius konfliktus su bendrija kai kuriais užsienio politikos klausimais. Taigi pastarojo tikrai nepriskirčiau prie krikdemų sparno, greičiau prie dar vienos „laisvųjų radikalų“ grupės.

Dar viena išskirtina grupė tai Politkalinių ir tremtinių frakcija. Jai priskirčiau A. Anušauską ir A. Bilotaitę. Formaliai jai priklauso ir R. Mikulėnienė, V. Juozapaitis, A. Navickienė ir kiti. Taip kaip daug jos narių priklauso neformaliai Gabrieliaus grupei, tai jokios opozicijos pirmininkui iš šios grupės ir nėra.

Yra dar ir Tautininkų frakcija apie kurią nieko nežinau nuo tada, kai iš jos pasitraukė Gintaras Songaila su grupe.

Grįžkim prie reitingavimo. Pirmieji du nereitinguojami manau vis tiek būtų pirmi, tik drįsiu teigti, kad susikeistų vietomis. Nežiūrint I. Šimonytės populiarumo visuomenėje, G. Landsbergis vidiniam reitingavime surinktų daugiau balsų.

Pirmu numeriu išreitinguotas Laurynas Kasčiūnas neabejotinai nusipelno pirmos vietos. Tiek mano „burbule“ tiek viešojoje erdvėje jis neabejotina politinė žvaigždė, turinti ką pasakyti ir pasakyti su tam tikra intonacija kuri daugumai nesukelia kažkokių ausis rėžiančių pojūčių. Ar jį priskirčiau prie krikdemų flango? Greičiau dalinai. Nors jis ir priklauso krikdemų valdybai, bet pastaruoju metu jį dažniau matome tandeme su A. Ažubaliu, Ž. Pavilioniu ar net E. Zingeriu, nei su kuo nors iš krikdemų. Ir galimai tai visai ne atsitiktinai. Gali būti, kad tai ilgalaikė strategija būsimoms TS-LKD pirmininko rinkimų batalijoms, ir dar...

... krikdemų valdyboje svarstant Lauryno narystę bendrijoje uždaviau klausimą: „kuo Smetona geresnis už Stulginskį“, kadangi prieš kurį laiką konferencijoje skirtoje Prezidento Aleksandro Stulginskio paminėjimui iš jo išgirdau frazę: „Vis tiek Smetona geriau už Stulginskį“. Atsakymo jau nepamenu, bet jis ir nesvarbus. Tai tiesiog dėl humoro.

Antroji vieta Paulius Saudargas. Taip kaip neskaitau pastarojo nei krikščioniu, nei demokratu, tai daugiau nieko ir nekomentuosiu. Pasakysiu tik tiek, kad kažin ar rastumėm partijos viduje geriau savo įtaką ir populiarumą skleidžiančio politiko. Jį šioje srityje partijoje lenkė tik Mantas Adomėnas.

Sekantis krikdemas sąraše 10 nr. Ž. Pavilionis kurį irgi greičiau priskirčiau prie laisvųjų radikalų nei aktyvių krikdemų, nors abu su A. Navicku politines karjeras pradėjo dar senojoje LKDP kaip jaunimo bendruomenės nariai.

Kas link A. Navicko tai pastarasis apskritai nudreifavo į Gabrieliaus grupę su viešais „pasiskaldymais“ spaudoje su buvusiu krikdemų primininku Valentinu Stundžiu.

Kitas tikras krikdemas TS-LKD sąraše Radviliškio meras Antanas Čepononis. Atvirai iš pradžių parašiau, kad nesuprantu ką veikia merai TS-LKD sąraše ir reitingavime, bet vėliau radau A. Čepononio pavardę kaip kandidato Radviliškio-Tytuvėnų vienmandatėje apygardoje. Reiškia kandidatavimas rimtas ir galimi nauji Radviliškio mero rinkimai. Situacija dar įdomi tuo, kad daugiau nei dvidešimt metų Radviliškyje karaliaujantys krikdemai ir vėliau prisijungę konservatoriai, niekaip nesugeba „prastumti“ savo kandidatų į Seimą. Galimai pasikartos Molėtų mero atvejis. Kelis kartus meru būdamas ir kandidatuodamas į Seimą V. Stundys rinkėjų buvo paliekamas namie kaip reikalingas čia. 2008 m. išrinktas ir pasiųstas į Vilnių kaip jau pabodęs ir kažkiek stagnavęs.

Beje reitingavime dalyvavo ir dar bent vienas-Anykščių meras S. Obelevičius.

Labai keistai tokia taktika atrodo žiūrint per TS-LKD EP rinkimų tvarkos prizmę, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinkti seimo nariai, jokių būdu negalėjo būti sąraše į EP. Išrinkus juos būtų prarasta apygarda ir nauji rinkimai nebūtinai atneštų mandatą TS-LKD. Dėl tos nuostatos kildavo didelis šaršalas prieš rinkiminiu laikotarpiu į EP, bet A. Kubilius buvo nepalenkiamas.

Ir paskutiniuose LR Seimo rinkimuose A. Kubiliaus kandidatavimas Šalčininkuose nebuvo joks Rytų Lietuvos iššūkis, o tik apsidraudimas, kad ne duok Dieve neišrinktų vienmandatėje ir tada pagal jo pačio nuostatas jis negalėtų kandidatuoti. Nors kaip rodo praktika ir reikalui esant, ten visada atsirasdavo lygesnių tarp lygių.

31 pozicijoje buvęs LKD bendrijos pirmininkas ir LR Seimo narys V. Stundys. Iš karto po jo 32 vietoje V. Aleknaitė-Abramikienė, kuri jau galutinai prisijungė prie bendrijos, A. Kubiliui išvykus į EP.

Apskritai priklausomybė vienai ar kitai grupei yra sąlyginė, kadangi atskirais istorijos etapais kai kurie partiečiai dreifuodavo iš vienos palaikytojų grupės į kitą. Tas dažniausiai vykdavo per pirmininko rinkimus: Kubilius prieš Degutienę, Kubilius prieš V. Landsbergį, G. Landsbergis prieš Degutienę, na ir paskutiniai rinkimai G. Landsbergis prieš visus kitus. Paskutiniai rinkimai buvo daugiau mažiau aiškūs, todėl didelių atsivertimų neįvyko.

Pažymėtina V. Aleknaitės, ištikimos A. Kubiliaus bendražygės, istorija kai per vieną iš ataskaitinių rinkiminių krikdemų konferencijų buvo „eliminuota“ iš galimybės tapti pirmininko pavaduotoja ir valdybos nare. Priežastis-frakcijos seniūno rinkimuose balsavimas ne už V. Stundį, bet už J. Razmą.

Toliau sąraše buvęs LR Seimo narys Justinas Urbanavičius, 53. demokratas, signataras Saulius Pečeliūnas, 62. Vilniaus rajono Tarybos narys Vaidas Augūnas, 76. Vidmantas Merkliopas, 85. buvęs Panevėžio Meras Vitalijus Satkevičius, 94. Antanas Kazlauskas 127. Pasvalio vice-meras Povilas Balčiūnas, 139. Kęstutis-Danielius Rimkevičius. Štai ir visa krikdemų kariauna.

Galėjau ką nors praleisti iš naujųjų-jaunųjų, atsiprašau jei taip. Dar sąmoningai praleidau keletą pavardžių kurios atėjo su taip vadinama Degutienės frakcija, bet realiai krikdemais nelaikytini. Yra ir tokių kurie pradėję politinę karjerą LKD šiuo metu jei ne „atsižegnoja“, tai bent jau viešai neafišuoja buvusios narystės krikdemuose.

Dar viena atskira istorija-tai buvęs Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė. Jis priskirtinas prie tikrų krikdemų, kadangi prieš tapdamas Daukanto aikštės „gyventoju“, buvo aktyvus LKD narys, partijos atsakingasis sekretorius stovėjęs prie krikščionių demokratų kaip partijos atsinaujinimo. Tik linkstu įtarti, kad dabartinė jo pozicija partijos struktūroje ir aukšta 20 vieta ne krikdemų bendrijos nuopelnas.

Taigi pridėjus Kubilių, Juknevičienę ir Degutienę krikdemų pozicijos beveik tos pačios kaip ir 2016 m. reitingavime. Beje apie pastarąją:

Ilgametė LR Seimo narė, Seimo pirmininkė, kažkada oponuojančios LKD, krikščionių frakcijos lyderė Irena Degutienė. Du paskutinius Seimo rinkimus nereitinguota kaip partijos pirmininko pirmoji pavaduotoja. Pirmąja pavaduotoja tapdavo tik todėl, kad buvo bendrijos narė ir tik tam, kad tos vietos nereiktų duoti V. Stundžiui, skirtingai nei 2008 m. rinkimuose, kai 2 nereitinguotu numeriu sąraše buvo tas pats Stundys. Per 10 metų taip ir nesupratau ką ji nuveikė bendrijoje ir kokios naudos jai davė?

Tai kokie krikdemų laimėjimai? Manau kol kas jokie. Realiai garantuotos tik dvi vietos LR seime. L. Kasčiūnas ir P. Saudargas. Per sąrašą gal būt dar V. Stundys. Vienmandatėse turi šansų A. Čepononis, jau rinktas 2008 m. J. Urbanavičius ir vėlgi su abejonėms V. Stundys, populiarus Raseiniuose ligoninės direktorius V. Merkliopas. Aišku M. Lingė, tik didelis klausimas kiek jis bus krikdemų „dėtuvėje“. Nebent tik kaip oponentas P. Saudargui būsimose lyderystės batalijose.

Apie tikrus laimėjimus bus galima spręsti tada jei TS-LKD formuos Seimo daugumą ir ką gaus krikdemų bendrija vykdomojoje valdžioje. Susijungus ir 2008 m. laimėjus rinkimus į LR Seimą krikdemų bendrija vykdomojoje valdžioje negavo nieko, neskaitant kelių pozicijų Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje. Ir tai buvo ne kažkokia kvota (kuri buvo rinkimų į LR Seimo sąraše ar partijos struktūrose), o tik įtakingų dėdžių privačios iniciatyvos.

Beje tuo metu krikdemų valdyboje iniciavau kreipimąsi į TS-LKD Prezidiumą dėl pozicijų vykdomojoje valdžioje. Galvojau, kad atėjom ne tik rankelių kiloti, bet kažką nuveikti realiai. Prezidiume didelio palaikymo šita idėja nesurado, juolab, kad ir krikdemų diarchijai naujų politinių „žvaigždžių“ absoliučiai nereikėjo, kaip kažkada nereikėjo dviejų pakankamai perspektyvių jaunų politikų: Mindaugo Lingės ir Giedriaus Siurplio.

Žilvinas Leleiva yra buvęs TS-LKD narys, visuomeninės organizacjos „Už pilietinę visuomenę“ pirmininkas