Ar gali Jungtinė Karalystė tapti besivystančia ekonomika?

Lomdonas
Lomdonas
  © Pixabay.com
Alfa.lt
2020-07-10 16:51

„Brexitas“ ir koronaviruso pandemija keičia Jungtinės Karalystės ekonomiką. Ar gali baigtis taip, kad ji taps panašesnė į Turkijos, Meksikos ir Argentinos ekonomikas nei Prancūzijos, Vokietijos ar JAV?

Portalo CNN duomenimis, kai kurie Volstrito analitikai jau ėmė svarstyti, ar nepastovi valiuta, mažėjanti pasaulinė įtaka ir priklausomybė nuo užsienio investuotojų nenusmukdys JK iki „besivystančios ekonomikos“ statuso.

Amerikos bankas visai neseniai išsiuntė pranešimą savo klientams, kad galbūt yra pats metas britų svarą laikyti besivystančios ekonomijos valiuta, argumentuodami „Brexitu“ ir prastėjančia valstybės skolos situacija dėl COVID-19 pandemijos.

„Mes manome, kad svaro virsmas primena ir britų ekonomikos realybę: smulkumą ir tolimesnį traukimąsi“, – rašė banko strategai Kamalas Sharma ir Myria Kyriacou.

Aišku, yra pakankamai priežasčių, kodėl besivystančios ekonomikos statuso priskyrimas yra kiek perspaustas. Svaru yra vis dar aktyviai prekiaujama, o investuotojai vis dar tiki britų valdžios institucijomis.

Ką šie palyginimai parodo – tai, kad investuotojai jau ruošiasi tvarkai, kurioje Jungtinės Karalystės pozicija pasaulyje yra sugriauta.

„Mes nemanome, kad yra kokia nors rizika JK staiga būti traktuojamai kaip besivystančiai ekonomikai“, – teigė JK rinkos tyrimų kompanijos „Capital Economics“ ekonomistas Thomas Pughas. Tačiau „Brexitas“ ir valstybės atsakas į pandemiją, eksperto teigimu, „gerokai kirs pasitikėjimui“. 

Smunkanti Jungtinė Karalystė

Vieną didžiausių vienam gyventojų mirtingumų nuo COVID-19 pasaulyje turėjusi Jungtinė Karalystė šiuo metu išgyvena rimtą dėl karantino įvedimo kilusią recesiją.

Anglijos bankas spėja, kad JK ekonomika šiais metais smuks 14 proc. – daugiausia per 300 metų istoriją. Valstybė taip pat turi mažiau nei tris mėnesius susitarti dėl prekybos su ES – didžiausia prekybos partnere.

Vykstanti nežinomybė dėl JK ateities britų svarą pavertė nestabilia valiuta. Šiuo metu jos keitimo kursas prilygsta 1,26 dolerio – 15 proc. mažiau nei prieš 2016 m. „Brexit“ referendumą.

Amerikos banko ekspertai K. Sharma ir M. Kyriacou šiuos svyravimus įvardijo kaip „geriausiu atveju neurotiškus, blogiausiu – nesuvokiamus“. Jų teigimu, vienintelė valiuta, kuri investuotojams atrodo dar nestabilesnė, yra Brazilijos realas.

Ir „Brexitas“ tikrai nepadeda. Ekspertų teigimu, valstybės pasitraukimas iš ES „tikriausiai nepataisomai pakeis investuotojų požiūrį į svarą“.

Investuotojus neramina ir britų gyvenimas ne pagal savo galimybes.

Jau ne vienus metus JK turi gan didelį biudžeto deficitą, o tai reiškia, kad jie išleidžia prekėms, paslaugoms ir investicijoms užsienyje gerokai daugiau, nei susigrąžina atgal. Prie to prisideda ir prastėjanti valstybės fiskalinio deficito problema, kai valstybė skolinasi milžiniškas pinigų sumas, kad padengtų atsigavimo nuo pandemijos priemones. Gegužę JK skola buvo pirmą kartą didesnė nei visa šalies ekonomika nuo pat 1963 m.

Šią savaitę finansų ministras Rishis Sunakas patvirtino dar vieną 30 mlrd. svarų koronaviruso ekonomikos skatinimo planą, siekiant pažaboti augančią nedarbo problemą. Pasak ekonomine ekspertize užsiimančio Fiskalinių studijų instituto, šios naujausios priemonės šių metų deficitą priartins prie 300 mlrd. svarų ribos, o tai „laisvai“ prilygsta didžiausiai deficito daliai nuo bendrų šalies pajamų nuo pat Antrojo pasaulinio karo.

K. Sharmai ir M. Kyriacou šis Didžiosios Britanijos „dvigubas deficitas“ – dabartinis biudžeto ir fiskalinis deficitas kartu – kitais metais bus daug didesnis nei Meksikos ar Turkijos, ką jau kalbėti apie G 20 šalių vidurkį. 

Jungtinė Karalystė – besivystanti ekonomika?

Jungtinė Karalystė vis dar yra 6 didžiausia ekonomika pasaulyje. Pagal daugumą vertinimų, ji kuo puikiausiai papuola į „išsivysčiusių ekonomikų“ grupę.

JK svaras sudaro 4,4 proc. visų pasaulio valiutos atsargų, o tai pasako, kad daugumos šalių centriniai bankai tai laiko saugia investicija.

Investuotojai taip pat labai pasitiki ir valstybės institucijomis kaip Anglijos bankas, kuris buvo įkurtas prieš daugiau nei 325 metus. Šis šalies centrinis bankas per šią krizę parodė greitą reakciją sumažindamas palūkanų normas ir sustiprindamas valstybinių obligacijų pardavimo programą.

Šie obligacijų pirkimai leidžia JK vyriausybei finansuoti savo ekonomikos gaivinimo planus.

„Neatrodo, kad būtų kažkoks nenoras pirkti ir turėti JK skolų“, – teigė investicinio banko UBS ekonomistas Deanas Turneris. Net jeigu susidomėjimas ir smuktų, yra labai didelis šansas, kad Anglijos bankas labai greitai įsikištų.

Nepaisant to, vis tiek lieka abejonių, kad valstybės pozicijai pasaulinėse rinkose ilguoju periodu gali kilti grėsmė.

Jungtinės Karalystės biudžeto atskaitomybės tarnyba dar kovą tvirtino, prieš valstybei užsidarant į karantiną, kad ekonominė šalies produkcija per artėjančius 15 metų bus 4 proc. mažesnė, nei būtų buvusi be „Brexito“, ir net jei JK ir ES pasiektų „tipinį“ laisvos prekybos susitarimą.

Ir JK tikrai nėra atspari besivystančioms ekonomikoms būdingoms valiutų krizėms – tai kuo puikiausiai parodo istorija.

1976 m. šalis kovodama su recesijos sukeltu svaro smukimu ir baimindamasi vis didėjančių išlaidų, buvo priversta Tarptautinio valiutos fondo prašyti 4 mlrd. dolerių paskolos.