Klaipėdos jūrų uoste – daugiau dėmesio aplinkosaugai

uostas
uostas
BNS
2020-07-07 18:29

Klaipėdos jūrų uosto plėtojimo taryba antradienį sutarė, kad reikia stebėti ir toliau nuosekliai mažinti taršą uoste, kartu aptarta ir vėjo energetikos plėtra, teigia susisiekimo ministras. 

„Klaipėdos teritorijos taršos klausimas: sutarta, kad reikėtų monitoruoti visos teritorijos situaciją ir numatyti priemones, kaip visiems dalyvaujantiems subjektams būtų atliekami veiksmai, kad tarša mažėtų ir mažėtų, nors padaryta mažinimo prasme yra daug (...) Terminai, jeigu kalbame apie aplinkos monitoringą, tai iki spalio, o jei kalbame apie kitus klausimus, tai iki rugsėjo mėnesio“, – antradienį žurnalistams Klaipėdoje po tarybos posėdžio sakė Jaroslavas Narkevičius. 

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad siekiant sumažinti taršą, svarbu atlikti monitoringą, inventorizaciją bei identifikuoti visus teršėjus. Jis neatsakė, kiek Vyriausybė galėtų prisidėti finansiškai, siekiant mažinti taršą uoste. 

„Labai lengva kalbėti, kiek milijonų ar milijardų reikia, bet pradėkime nuo mažų dalykų, dėl ko ir praeitą kartą sutarėme – monitoringas, inventorizacija ir identifikacija visų teršėjų, kalbant ne tik apie uosto įmones, bet ir miestą, ir susidaryti planą, kaip pasieksime nulį emisijų tiek į orą, tiek į vandenį ir dėl triukšmo. Tuos sprendinius, kas ir buvo šiandien nutarta, artimiausiu metu pasiūlysime kartu su uosto direkcija, kartu su Aplinkos apsaugos agentūra ir kitomis pavaldžiomis institucijomis“, – žurnalistams Klaipėdoje sakė ministras.

Susisiekimo ministro J. Narkevičiaus teigimu, kitas aptartas tarybos posėdyje aptartas klausimas – galimybės pritaikyti uosto teritoriją Lietuvai per ateinantį dešimtmetį ketinant įsirengti vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje. Šiuo metu šalis jūroje neturi nė vienos vėjo jėgainės. 

„Buvo svarstoma dėl vėjo jėgainių perspektyvos ir būtent jūrų uosto teritorijos pritaikymo. Šis klausimas susijęs uosto teritorija, laivų gamybos pramone, nes jie negeneruoja tiek produkcijos ir tokios grąžos, kiek yra numatyta. Šitą klausimą mes svarstėme jau pusę metų, jis yra kartu integruotas ir bandėme kartu atrasti sprendimą“, – sako J. Narkvevičius. 

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pasiteiravus, ko konkrečiai tikimasi iš Klaipėdos uosto, sakė, kad, remiantis dabartiniais vėjo energetikos plėtros parametrais, diskutuojama dėl 15 hektarų teritorijos. 

„Mes kalbėjome kol kas apie tam tikrą galimybę, tai yra, pagal tuos vėjo energetikos plėtros parametrus, maždaug iki 15 ha teritoriją, kuri galėtų viena ar kita forma būti panaudota tiek gamybinei veiklai, tiek komponentų rinkimui, tiek jau pasiruošimui pačių vėjinių elektrinių transportavimui į jūrą. Sutarta įvertinti tas alternatyvas, kurios galėtų būti panaudojamos ir apsispręsti dėl geriausių variantų“, – sakė energetikos ministras. 

Jis pažymėjo, kad šiuo metu ruošdama tinkamą reguliacinę aplinką jūriniam vėjui, Lietuva turi pasirūpinti ir infrastruktūra statyti jėgaines, nes Lietuva „dalyvauja ir tam tikrame konkurenciniame žaidime“, kai regione ir kitos valstybės plėtoja ar planuoja plėtoti jūrinę vėjo energetiką. 

„Mes, kaip valstybė, turime pasiruošę būti ir infrastruktūrą, kuri galėtų būti panaudojama (...) Tinkamas infrastruktūros parengimas yra vienas iš konkurencingumo faktorių, vienas iš veiksnių, kuris leistų tikėtis turėti žymiai platesnį šios infrastruktūros panaudojimą ne tik Lietuvos jūrinėms jėgainėms, bet taip pat vėjo elektrinėms, kurios plėtojamos kaimyninėse šalyse“, – Klaipėdoje kalbėjo Ž. Vaičiūnas. 

Jis priminė, kad Vyriausybė birželio pabaigoje pritarė koncepcijai dėl jūrinio vėjo parkų vietos ir galių Baltijos jūroje, o pirmuoju plėtros etapu numatyta 700 megavatų instaliuotos galios iki 2030 metų, nors potencialas yra dar didesnis. 

„Potencialas toje vietovėje yra iki 3,5 gigavato galios elektrinių. Ir tai yra susiję tiek su Lietuvos nacionaliniais atsinaujinančios energetikos plėtros tikslais, tiek taip pat yra akivaizdi sinergija su uosto ekonomine veikla (...) Mūsų labai aiškus žinojimas alternatyvų, būtent teritorijų, kuriose galėtų būti plėtojama tokia gamybinė veikla uoste, jis mums padėtų ne tik siekti energetinių tikslų, bet ir užsitikrinti sinergiją ir su ekonomine plėtra“, – sakė energetikos ministras. 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.