Mirė rašytojas Petras Gediminas Isokas

Petras Gediminas Isokas (Vlado Braziūno nuotr.)
Petras Gediminas Isokas (Vlado Braziūno nuotr.)
Alfa.lt
2020-07-07 14:57

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. liepos 5 d. dieną mirė prozininkas, publicistas, žurnalistas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Gediminas Isokas.

P. G. Isokas gimė 1931 m. vasario 23 d. Baltakarčių kaime, Utenos rajone. Lankė Kušnieriūnų pradžios mokyklą, vėliau mokėsi Švenčionių gimnazijoje. 1949 m. baigęs Vilniaus miškų technikumą, dirbo girininko padėjėju Panevėžio ir Vilniaus miškų ūkiuose. 1952 m. persikėlė į Vilnių, čia dirbo Nemenčinės miškų ūkio inžinieriumi. Nuo 1957 m. dirbo Miškų ūkio ir miško pramonės ministerijoje, tuo pat metu neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universiteto Gamtos fakultetą ir įgijo biologo specialybę. 

1970–1975 m. dirbo žurnalo „Mūsų girios“ redakcijoje, rengė radijo laidas. Nuo 1959 m. aktyviai rašė straipsnius, apybraižas, apsakymus gamtos tematika. Išleido daugiau nei trisdešimt knygų: Parkais ir miškais (publicistika, 1959), Šimtas girios mįslių (proza, 1960), Žvėrys ir žvėreliai (proza, 1964), Šimtas botanikos mįslių (proza, 1968), Kas čia krebžda (apsakymėliai, 1969), Grybų karnavalas (proza, 1970), Kur skraido sfinksai (proza, 1972), Šimtas girios mįslių (proza, 1976), Miško varpeliai (proza, 1976), Pavasario žibintai (proza, 1978), Svetimuose namuose (proza, 1979), Gaudžia ragas (proza, 1981), Iš vienos versmės (Rūdninkų girios istorijos, 1982), Kai miškai šaukia (proza, 1984), Šešiakojai (proza, 1988), Wälder und Nationalparks in Litauen – forests and national parks of Lithuania (1994), Girių poema (1994), Lietuvos gamtos paminklai (gamtos paminklų aprašymai, 1995), Maratonas (apysaka, 1998), Jie gyveno Lietuvoje (Lietuvoje gyvenusių žvėrių aprašymai, 1998), Kėdainių miškų istorija (kartu su A. Šeržentu, 1999), Vytautas Didysis (poema, 1999), Enciklopedinė miško knyga (2001), Vaivorykštė (poemos ir eilėraščiai, 2002), Miško pulsas (gamtos miniatiūros, 2002), Gediminas (poema, 2003), Šilėnai (romanas, 2005), Lietuvos girių ir medžioklės istorija (2006), Kauno krašto miškų istorija (kartu su J. Jermalavičiumi, 2008), Trakų urėdijos miškų istorija (kartu su A. Tervydžiu, 2008), Nemenčinės urėdijos miškų istorija (2010), Kai žemė skrieja dangaus ratu (poema, 2010), Lietuvos gamtos kalendorius (2013), Prakalbinus atmintį (2016); parengė biografinį žinyną Lietuvos miškininkai (1997), sudarė Utenos krašto enciklopediją (2001).

Nuo 1998 m. – Lietuvos miškininkų sąjungos garbės narys. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1969 m. Už savo darbus 1978 m. gavo nusipelniusio gamtos apsaugos darbuotojo titulą, o 1995 m. – geriausių knygų gamtos tema premiją (už „Kur lizdelį sukti“). 2006 m. skirta Česlovo Kudabos premija už ilgametę švietėjišką aplinkosauginę veiklą. 2009 m. – Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Atsisveikinimas su rašytoju P. G. Isoku – Vilniaus laidojimo rūmuose (Olandų g. 22) 1 salėje ketvirtadienį, liepos 9 d., 10–12 val. Urna išnešama 12 val.