Valstybinio plėtros banko kontūrai ryškėja – institucijos juda link kompromiso

Vilius Šapoka ir Gitanas Nausėda
Vilius Šapoka ir Gitanas Nausėda
  © Fotobankas
BNS
2020-07-02 19:18

Valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų kelias dabar veikiančias įstaigas, tačiau neteiktų mažmeninės bankininkystės paslaugų.

Apie požiūrių artėjimą skirtingų įstaigų atstovai kalbėjo po Prezidentūroje surengtos diskusijos, nors galutinio aiškumo dėl koncepcijos ir planuojamo veiklos modelio dar nėra.

Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad kad ketvirtadienio diskusijoje skirtingos šalys „suvienodino žodyną“. Anot jo, pasiektas konsensusas, jog į vieną turėtų būti konsoliduotos trys organizacijos – „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.

„Reikia turėti vieną, stiprią nacionalinę plėtros įstaigą, konsoliduojant tris. Ar šią struktūrą pavadinsime banku, tai yra skonio dalykas, nes su tradicine bankininkyste tokia institucija turėtų mažai bendro“, – po diskusijos vykusioje spaudos konferencijoje sakė V. Šapoka.

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta teigė, kad diskusijoje nebuvo nė vieno prieštaravimo valstybinio plėtros banko idėjai. Tačiau, anot jo, buvo prieita prie išvados, kad tokiam bankui į mažmeninę bankininkystę eiti nereikėtų.

„Diskutavome, kuo bankas turėtų neužsiimti, kokie yra blogieji pavyzdžiai – buvo prieita prie bendros nuomonės, kad mažmeninė bankininkystė neturėtų būti tokio banko sritis“, – tvirtino S. Krėpšta.

Jis taip pat pabrėžė, kad tarp diskusijos dalyvių formavosi sutarimas, jog bankas turėtų būti steigiamas konsoliduojant jau egzistuojančias institucijas.

Prezidentas G. Nausėda išplatintame pranešime spaudai teigė, kad nauja įstaiga padėtų „užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimą, kuris pastaruoju metu tapo mažiau prieinamas“, tačiau „mažmeninių finansinių paslaugų gyventojams teikimas nėra viena iš nacionalinio plėtros banko užduočių“.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Valius Ąžuolas akcentavo blogėjantį bankinių paslaugų prieinamumo regionuose klausimą.

„Seimo nutarime yra suformuluotas valstybinio plėtros banko kūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale. Pradedant nuo smulkiosios bankininkystės ir regionuose dirbančių kredito įstaigų, tai tikrai valstybei iš naujo nereikia kurti skyrių, daryti tinklą ar užsiimti tikrai sudėtinga veikla“, – sakė V. Ąžuolas.

„Užtektų įsigyti kapitalus kredito įstaigose, taip pat palaikyti tą mažmeninę rinką, ypač regionų finansavimo“, – savo viziją dėstė parlamentaras.

Asociacijos „Investors‘ forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas sakė prieš penketą metų neįsivaizdavęs savęs palaikančio valstybinio banko idėją, tačiau dabar mato jam vietos rinkoje.

„Manau, kad valstybinis bankas turi savo vietą ir rinkoje būtų priimtas. Vienintelis klausimas, ar jis turėtų būti plėtros bankas, ar galėtų tapti iš tikrųjų banku. Aš pritariu, kad mažmeninė bankininkystė neturi būti šito banko dalis“, – sakė R. Valiūnas.

„Manau, kad kiti komerciniai bankai tokio varianto nebijotų“. – pridūrė jis.

Prezidentūros organizuotoje diskusijoje nuotoliniu būdu dalyvavusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.

„Jie (valstybiniai bankai – BNS) gali vykdyti funkcijas, kurių nevykdo privatūs bankai – teikti finansavimą projektams, kurie yra naudingi platesniai ekonomikai bei suteikti anticiklinį skolinimą. Tačiau valstybiniai bankai turi atviras arba numanomas valdžios garantijas, kas lemia žemas finansavimo kainas, tačiau taip pat gali nešti dideles fiskalines rizikas“, – sakė TVF vadovė.

Kaip pavyzdį ji pateikė Vokietijos nacionalinį plėtros banką KfW, pagal kurį savo pasiūlymą modeliuoja Prezidentūra. Šis bankas esą yra įrodymas, kaip aiškus modelis, ribota veiklos sritis ir aiškiai įtvirtintas mandatas gali padėti suvaldyti rizikas.

Praėjusią savaitę Seimas pavedė Vyriausybei pradėti valstybinio banko steigimo procedūras. Vyriausybė įgaliota iki rugsėjo pradėti konsultacijas su Europos Komisija dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimui. Be to, banko kūrimas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“ (dabar „Luminor“). Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“ (dabar „Swedbank„).

Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.