Lėšas ES gaivinti Lietuvai siūloma investuoti į ateitį ir struktūrines reformas

Vilius Šapoka
Vilius Šapoka
  © Paulius Peleckis / Fotobankas
BNS
2020-07-02 15:44

Europos Komisijai (EK) siūlant sukurti naują 750 mlrd. eurų ekonomikos gaivinimo priemonę, iš kurios Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, EK atstovas siūlo lėšas investuoti į didelį proveržį ateityje galinčias sukurti priemones. Prezidento Gitano Nausėdos patarėjo teigimu, lėšos turėtų būti nukreipiamos į struktūrines švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos reformas, o finansų ministras Vilius Šapoka pabrėžia, jog skolinamos lėšos neturi tapti nuolatine praktika.

EK siūloma priemonė apimtų daugiametį ES biudžetą ir Atsigavimo fondą. Didžiausią dėmesį siūloma skirti ekonomikai gaivinti, Europos žaliajam kursui, taip pat perėjimui prie skaitmeninių technologijų. Siūloma bendra finansinė šių priemonių injekcija 2021–2027 m. siektų 1,85 trln. eurų.

Tam dar turės pritarti Europos Vadovų Taryba ir Europos Parlamentas. Didžioji šių lėšų dalis atitektų ES valstybėms, o Lietuvai tai būtų didžiausia finansinė injekcija šalies istorijoje – šalis gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš kurių 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius sako, kad Lietuvai svarbu pasinaudoti finansine injekcija, tačiau šalis turėtų jas investuoti į tai, kas ateityje gali garantuoti proveržį.

„Manome, kad Lietuvai reikia rūpintis ne tik atsigavimu iš šios krizės, skatinti darbo vietas, ypač padėti labiausiai nukentėjusiems sektoriams, ir suteikti likvidumą smulkiam ir vidutiniam verslui, tačiau kuo toliau, tuo labiau žiūrėti į ateitį ir kurti žalią ir skaitmeninę ateitį, investuoti į atsinaujinančią energetiką, į žiedinę ekonomiką, į tvarų transportą, ekologinį ūkininkavimą, dirbtinį intelektą, skaitmenines technologijas ir visa tai, kas ateityje gali garantuoti proveržį“, – Europos Parlamento biuro Lietuvoje ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje rengiamoje diskusijoje sakė A. Pranckevičius.

„Manau, kad Lietuvai būtų nevalia iššvaistyti šią istorinę galimybę“, – pridūrė jis.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Simonas Krėpšta teigė, jog didžiausią grąžą ilgu laikotarpiu duoda investicijos į struktūrines reformas, į švietimą ir sveikatos apsaugą, regioninius netolygumus ir socialinių problemų sprendimą.

„Dėl šio paketo įgyvendinimo Lietuvai yra didžiulė galimybė ir ne ką mažesnė atsakomybė. Jeigu turime 6 mlrd. papildomų finansinių resursų, tai yra 2–3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) papildomo finansavimo kiekvienas metais. Tai yra tikrai didelės lėšos, mes žinome mūsų mažo šalies biudžeto problemą, kuri riboja mūsų šalies plėtrą, tai čia yra rimta paspirtis“, – sakė S. Krėpšta.

„Žinome kokybės atotrūkius, turime labai aiškų regioninį aspektą, regioninės mokyklos yra atsiliekančios nuo miestų mokyklų, žinome sveikatos sektoriaus silpnąsias vietas, stokojame ir finansinių pajėgumų sveikatos sistemoje, ir pati sistema nėra optimali, ne visai sveika visuomenė ir darbo rinka irgi stabdo ekonomikos augimą“, – kalbėjo jis.

Finansų ministras V. Šapoka sakė, jog Lietuva sveikina EK siūlymą dėl gaivinimo instrumento, numatančio galimybę pasiskolinti lėšų, tačiau jis pabrėžia, kad skolintų pinigų skirstymas dotacijoms negali būti nuolatinis.

„Tai griežtai turi būti tik laikina ir skirta tik šiai situacijai. Tai neturėtų tapti įprasta praktika, kai dėl bet kokios problemos, su kuriomis neabejotinai susidursime, ta praktika neturėtų įsigalioti, nes puikiai žinome, jog skolas grąžinti reikia, kol kas šiuo atveju dar nežinome ir iš kokių šaltinių, o skolinimosi ribos net ir ES mastu yra ribotos“, – sakė V. Šapoka.

Anot jo, skirstant šios paramos lėšas, ypač svarbu, kad būtų užtikrinti sąžiningi ir objektyvūs lėšų skirstymo kriterijai, atsižvelgiant į šalių galimybę atsitiesti, išsivystymo lygį.

Ministras taip pat pabrėžė, jog gaivinimo priemonė neturėtų būti finansuojamos būsimos ES finansinės perspektyvos sąskaita.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.