Rusijos branduolinis žaidimas Afrikoje

Rusijos valstybinė kompanija "Rosatom". Scanpix
Rusijos valstybinė kompanija "Rosatom". Scanpix
  © Organizatoriai
Alfa.lt
2020-07-05 14:54

Rusija stumia savo branduolinę technologiją į Afriką ne tik dėl pelno, bet ir siekdama išplėsti savo politinę galią šiame milžiniškame žemyne.

Portalo DW duomenimis, Ruandos parlamentas visai neseniai leido sostinėje Kigalyje Rusijos valstybinei kompanijai „Rosatom“ atidaryti tyrimų centrą ir reaktorių. Šis Branduolinių mokslų ir technologijų centras turėtų atverti duris 2024 m., o jame bus įrengtos ne tik tyrimų laboratorijos, bet ir mažas tyrimams skirtas 10 MW galingumo reaktorius.

Etiopija, Nigerija ir Zambija taip pat pasirašė panašius susitarimus su „Rosatom“, o tokios valstybės kaip Gana, Uganda, Sudanas ir Kongas turi kiek smulkesnius susitarimus.

Nuo pat 2000-ųjų „Rosatom“ agresyviai vilioja Afrikos valstybes, o susitarimai dėl branduolinės energetikos yra traktuojami kaip Rusijos bandymas ne tik pasipelnyti, bet ir daryti įtaką Afrikoje.

Vakarų sankcijos dėl Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje Rusijai buvo įvestos 2014 m., todėl šalis privalėjo prisitaikyti ir ieškoti naujų pajamų šaltinių bei naujų draugų.

Branduolinė technologija vietoje prekybos

„Putinui norint išlikti svarbiam Rusijoje, jam reikia užtikrinti, kad Rusija turės daug įtakos, – teigė tarptautinių reikalų platformos „Afripolitika“ geopolitikos ekspertas Ovigwe Eguegu. – Būtent todėl jis tos įtakos ieško Afrikos rinkose, kad turėtų daugiau partnerių, kai kalbama apie tarptautinius reikalus.“

Afrikos valstybės yra didžiausias balsą turinčių valstybių blokas JT.

Nors Sovietų Sąjunga Šaltojo karo laikais su ne viena Afrikos valstybe palaikė gan šiltus santykius, Rusijos prekybos balansas su Afrika tesiekia vos dešimtadalį to, kiek žemynas prekiauja su Kinija. Tai reiškia, kad šalis turi ieškoti kitų priemonių įsitvirtinti žemyne.

„Rusija naudojasi įrankiais, kuriuos jie turi, praplėsti savo įtaką. Būtent dabar Rusija turi labai didelę branduolinės energetikos patirtį“, – teigė O. Eguegu.

„Rosatom“ branduolinė lyderystė

„Rosatom“ yra daugiausia pasaulyje užsakymų iš užsienio sulaukianti branduolinių technologijų kompanija. Kol ši kompanija turi projektų ir išsivysčiusiose valstybėse kaip Suomija ar Vengrija, ji dažniausiai veikia besivystančiuose regionuose.

„Rosatom“ siūlomos paslaugos yra populiarios, nes pats korporacijos dydis leidžia klientui pateikti visą paslaugų komplektą, pradedant nuo vietinių darbuotojų parengimo iki branduolinių atliekų tvarkymo – aišku, kartu su pridedama Rusijos duodama paskola projektams įgyvendinti.

Ruandos branduolinių tyrimų centro kaina kol kas nėra atskleista. Tačiau Rusija pratęsė 25 mlrd. dolerių vertės paskolą Egiptui, kuri padengė 85 proc. El Dabaa atominės elektrinės, kurią stato „Rosatom“, statybos išlaidų.

„Rosatom“ ėmė dominuoti branduolinio eksporto į besivystančias valstybes srityje dėl jų dosnaus finansavimo ir darbuotojų apmokymo“, – rašoma Pasaulinio vystymosi centro 2018 m. parašytoje ataskaitoje „Atomai Afrikai“.

Be to, Rusija pati yra gan didelė žaidėja branduolinėje rinkoje, atsakinga už apie 8 proc. urano išgavimo pasaulyje, taip pat 20 proc. viso pasaulio urano apdirbimo ir 43 proc. viso gryninimo.

Branduolinės technologijos privalumai ir minusai

Pasak „Rosatom“, planuojamas Ruandos tyrimų reaktorius bus naudojamas kuriant radioizotopus. Radioizotopai gali būti naudojami įvairiose srityse, pradedant nuo maisto švitinimo pailginant jo galiojimo laikotarpį iki auglių ir širdies ligų nustatymo.

Tokie tyrimų reaktoriai turi „aiškių pranašumų“ srityse kaip branduolinė medicina, tvirtino Nairobio universiteto branduolinių mokslų profesorius Michaelis Gataris.

Be to, žemyne, kuriame daugiau nei pusė gyventojų neturi prieigos prie elektros, yra „milžiniškas potencialas“ atomui parūpinti švarią energijos alternatyvą patenkinant milžinišką Afrikos energijos deficitą.

„Ilgesniuoju periodu branduolinis reaktorius gamina elektrą pigiau, nei mokame dabar. Tai yra ir stabili energijos rūšis, kuri neišleidžia jokių anglies emisijų“, – teigė M. Gataris.

Daugelio ekspertų teigimu, tarp kurių yra ir pats M. Gataris, branduolinė technologija Afrikos valstybėms yra nelogiška. Šioms šalims trūksta išsilavinusios vietinės darbo jėgos, skirtos valdyti painius reaktorių mechanizmus. Be to, branduolinės elektrinės yra labai brangios ir jas gali tekti statyti ne vienus metus.  

Lengva prekyba

Šiuo metu tik Pietų Afrikos Respublika yra vienintelė Užsachario Afrikos valstybė, turinti veikiančią atominę elektrinę, o Nigerija ir Gana turi tyrimams skirtus reaktorius, kurie pirmiausia naudojami moksliniams darbams.

Europoje susirūpinimas dėl branduolinių technologijų saugumo jau lėmė, kad kai kuriose valstybėse kaip Vokietija, Italija, Ispanija ir Šveicarija buvo nubalsuota pamažu atsisakyti atominės energetikos.

Šis susirūpinimas yra stiprus ir Afrikoje, ypač atsižvelgiant į šio žemyno kai kurių regionų politinio nestabilumo problemą ir teroristinių išpuolių tikimybę.

Visgi tai nesustabdė Rusijos ir „Rosatom“ toliau švelniai pardavinėti branduolines technologijas žemyne.

Korporacija suteikia Užsachario Afrikos studentams stipendijas studijuoti branduolinius mokslus ir inžineriją Rusijoje. Šių metų sausio mėnesio duomenimis, šalyje branduolinių mokslų specialybes buvo pasirinkę per 300 studentų iš 15 Afrikos valstybių.  

„Jei tau pavyksta parduoti tyrimų reaktorių, galima uždirbti gerų pinigų, – teigė M. Gataris. – Deja, „Rosatom“ marketinginiai gebėjimai yra labai aukšti, o tų, kurie perka, suvokimas yra labai žemas.“