Nuo nelygybės iki skaitmenizavimo: valstybė finansuos mokslinius tyrimus dėl COVID-19 poveikio

Mokslininkai
Mokslininkai
  © Unsplash.com

Lietuvos mokslo taryba patvirtino sąrašą projektų, susijusių su COVID-19, kurie gaus valstybės finansavimą. Kai kurie tyrimai sulauks nekuklios paramos, jos apimtis – kiek mažiau nei 100 tūkst. eurų.

Tarp mokslininkų projektų kuratorių – dažnai žiniasklaidai komentuojantys savo sričių ekspertai, mokslininkai Algis Krupavičius, Boguslavas Gruževskis, Romas Lazutka, Tomas Davulis ir kiti.

Daugiausiai finansuojamų projektų yra socialinių mokslų srityje, tačiau tarp gausiančių finansavimą yra ir biologijos, inžinerijos, medicinos srityse atliekamų tyrimų.

Socialinė nelygybė pandemijos metu

Viena iš temų, atkreipusių mokslininkų dėmesį – kaip pandemijos ir jos sukurtos krizės metu nukentėjo skirtingi gyventojų sluoksniai.

Vienas tokių tyrimų – „Socialinė nelygybė ir jos rizikos pandemijos metu“. Projektą kuruoja prof. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas. Tyrimą atliks universiteto mokslininkai.

A. Krupavičius pasakojo, kad tai bus tyrimo, apimančio 40 šalių, dalis. Pirmą kartą tos socialinės nelygybės modulis tarptautiniame projekte Lietuvoje buvo naudotas 2010 m.

„Lietuvoje antrą kartą nelygybės tyrimas vyks krizės metu. Pirmą kartą tai buvo 2010 m. per ekonominę krizę, o dabar – per pandemiją. Intruoguoja, kaip skirsis padariniai“, – kalbėjo dr. A. Krupavičius.


A. Krupavičius (nuotr. R. Ščerbausko)

A. Krupavičius (nuotr. R. Ščerbausko)© Organizatoriai

Rezultatai bus lyginami tarptautiniu mastu. Taip pat mokslininkai turės galimybę suvokti, kokie pokyčiai vyko Lietuvoje per dešimtmetį.

„Krizių, nesvarbu kokios jos būtų – ekonominės, finansinės, sveikatos ar karinės, laikais, labiausiai nukenčia mažiau ir mažiausiai socialiai apsaugotos visuomenės grupės. Pirmiausia sukrėtimų taikinyje atsiduria socialinę atskirtį patiriantys. Po jų šiais laikais sunkumai ir problemos užgriūva vidurinę klasę. O krizėse dažnai net laimi turtingiausia visuomenės dalis. Dar viena krizių pasekmė yra nelygybės augimas visuomenėje. Tačiau kaip ir kiek nelygybė gilėja, tai yra mokslininkų uždavinys pamėginti pamatuoti“, – teigė profesorius.

Projektas turi potencialo tapti viešosios diskusijos apie Lietuvoje egzistuojančios socialinės nelygybės situaciją ir specifiką bei tapti veiksmingu postūmiu spręsti šią itin aktualią problemą formuluojant atitinkamus politikos tikslus ir strateginius sprendimus.

„Pandemijos kontekste tyrimas bus papildytas naujais kintamaisiais, tokiais kaip subjektyvių grėsmių dėl koronaviruso suvokimas, valdymo institucijų ir valdžios priemonių vertinimas, poveikis žmogaus užimtumui ir pajamoms, gyvenimo būdo pokyčiai, valstybės gyvenimo perspektyvų vertinimas po pandemijos ir kita“, – paaiškino pašnekovas.

Demokratijos kokybė ir besikeičiantys santykiai

Projektas „COVID-19 pasekmės visuomenės saugumui: grėsmės ir naujos galimybės“ bus vykdomas Lietuvos socialinių tyrimų centro. Jo vadovė – centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. Diana Janušauskienė.

Projektas skirtas įvertinti galimas COVID-19 pandemijos ir karantino režimo teigiamas ir neigiamas pasekmes visuomenės saugumui.

„Tyrimai remiasi po Šaltojo karo susiformavusia žmogaus saugumo („Human Security“) koncepcija, kurios esmė – tirti žmogui kylančias saugumo grėsmes plačiame kontekste. Viena iš tokių naujų grėsmių yra pasaulinės užkrečiamų ligų pandemijos“, – pasakojo mokslininkė.

Projekte tiriamos tokios sritys, kaip kasdieniame gyvenime patiriami pokyčiai, socialinis pasitikėjimas ir solidarumas, staigus gyvenimo sričių skaitmenizavimo šuolis, gyventojų užimtumo pokyčiai.

Be kita ko, anot projekto autorių, bus stengiamasi išanalizuoti ir mūsų šalies demokratijos kokybę: žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimą, žmogaus laisvių ir visuomenės gerovės santykį, pasitikėjimą institucijomis, autoritarizmo apraiškas.

Kaip transformavosi darbo vieta?

Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Boguslavas Gruževskis kuruos projektą „Užimtumo pokyčiai Lietuvos darbo rinkoje ir neigiamų pasekmių įveikimo priemonės COVID-19 pandemijos kontekste“.

Šio projekto centre bus žmonės, kurie susidūrė su pokyčiais gyvenime. Tyrimo metu bus atliekamos reprezentatyvios apklausos.

„Nuolatiniai verslo aplinkos pokyčiai turi tiesioginį poveikį darbo rinkai, kuri turi ne tik prisitaikyti prie keliamų reikalavimų, bet ir suformuoti neigiamų padarinių užimtiesiems švelninimo bei jų proaktyvaus elgesio darbo rinkoje skatinimo ir palaikymo priemonių sistemą.“, – teigė B. Gruževskis.

Pasak jo, dėl pandemijos gali visiškai transformuotis mūsų ekonomika – prieš dešimtmetį pranašauti skaitmenizavimo procesai, kurie turėtų paskatinti persikvalifikuoti asmenis, dirbančius aptarnavimo skirtyse, atrodo, buvo nemenkai paspartinti karantino. Dalis specialistų po karantino taip ir dirbs nuotoliniu būdu, o tie, be kurių įmonė ir taip galėjo išsiversti, galimai bus atleisti, ir jiems teks persikvalifikuoti.


B. Gruževskis

B. Gruževskis© Inga Juodytė / „Fotobankas“

„Žmonės pradėjo dirbti nuotoliniu būdu. Tokiu būdu, dalis darbdavių, grįždami į įprastą darbo režimą, galvos apie užimtumo racionalizavimą. Po pandemijos gali labiau paplisti nuotolinis darbas, gali sumažėti tam tikrų žmonių grupių užimtumas – ypač tarpinių grandžių: administratorių ir kitų, kurie per karantną nedirbo. Daug paslaugų taip pat perėjo į internetinę erdvę. Irgi yra pavojus, kad dalis žmonių praras darbą. Gali būti, kad aptarnavimas skirsis“, – komentavo mokslinkas.

Jo žodžiais, apribojimai dėl pandemijos buvo griežti, todėl pagrindiniai pokyčiai ekonomikoje jau įvyko: labai sumažėjo gamyba, atskirų sektorių veikla (viešbučiai, turizmo sektorius plačiąja prasme), atitinkamai, sumažėjo vartojimas, kadangi sumažėjo pajamos.

„Žinoma, užsitęs turizmo sektoriaus atsigavimas. Galima prognozuoti, kad turizmo sektorius iki metų pabaigos tikrai neatsigaus iki prieškrizinių rodiklių. Aišku, truputį tai priklausys nuo to, kaip greitai mes grąžinsime lėktuvų transportą, kaip greitai atsiradys savo sienas kitos šalys. Užimtumas irgi sumažės. Tarpiniai sektoriai, kurie aptarnaudavo turizmą, pavyzdžiui, maitinimo įstaigos, irgi nukentės. Maisto pramonė, žemės ūkis, ir visos kitos ilgos grandinės, kurios buvo susijusios su užsienio piliečių priėmimu ir aptarnavimu, irgi pajus krizės poveikį“, – prognozavo jis.

Pandemijos ekonominės pasekmės, anot jo, bus jaučiamos iki 2020 m. pabaigos, arba netgi iki 2021 m. pavasario vidurio.

„Kai bus atšauktas karantinas, virusas nuo mūsų žemės nedings, tik nurims, situacija bus valdoma paprasčiau. Manau, kad koronaviruso istorija Europoje užsitęs. Artimiausius 5-10 metų apie šį virusą girdėsime. Taigi turėsime gyventi labiau atsakingai, atsargiai ir turėtume būti socialiai jautresni“, – pasakojo profesorius.