Komunikacijos specialistai: svarbiausia krizės akivaizdoje – dialogas

Darbovietė
Darbovietė
  © Unsplash.com

COVID-19 krizė kelia daug iššūkių lyderiams ir vadovams – jiems tenka labai greitai priimti svarbius spendimus, nors pandemijos paplitimas yra mažai nuspėjamas. Komunikacijos specialistai tikina: sunkmečiu geras lyderis yra tas, kuris yra nuspėjamas, o dialogas su žmonėmis yra neatsiejamas nuo sėkmingo krizės įveikimo.

Deividas Rafanavičius, komandos formavimo ir vystymo konsultantas, mano, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu lyderiams tenka būti drąsiems ir rizikuoti, eksperimentuoti, norint susidoroti su krizės pasekmėmis. Reitingai, kai lyderiai klysta, krenta labai smarkiai. Vis dėlto, analizuoti krizės įveikimo rezultatus, anot jo, kol kas dar yra anksti.

„Manau, kad toliau krizėje sėkmė lydės tuos, kurie sugebės išlaikyti balansą tarp rūpesčio savimi, savo komanda ir organizacija bei jos rodikliais. Tie, kam pavyks balansuoti tarp šių trijų sričių, turi geriausius šansus būti pavadinti stipriais lyderiais“, – kalbėjo D. Rafanavičius.

Komunikacijos ekspertas taip pat pabrėžė, jog sprendimai be jų išaiškinimo platesnei auditorijai ar darbuotojams palieka labai daug erdvės interpretacijoms – veiksmas ir komunikacija yra kaip dvi persipinančios virvės gijos, todėl vadovams labai svarbu kalbėti, kodėl buvo imtasi vieno ar kito, dažnai be konteksto kontraversiškai atrodančio, veiksmo. 


Deividas Rafanavičius

Deividas Rafanavičius© Organizatoriai

Be to, krizės akivaizdoje labai svarbus tampa tiek darbuotojo artimas ryšis su tiesioginiu viršininku, tiek tono uždavimas iš aukščiausio lygio vadovo.

Svarbiausia krizės metu – dialogas

Dialogo ir komunikacijos svarbą krizių metų akcentavo krizių komunikacijos konsultantė Gabija Vaičeliūnaitė, primindama, kad stiprūs ryšiai su aplinka krizių metu organizacijoms leidžia pastebėti galimybes ir rasti būdų, kaip išgyventi sunkmetį: „Reputaciją išlaikyti šios krizės akivaizdoje lengva bus tiems, kurie ne tik daug komunikavo įgyvendindami pilietines ir socialines iniciatyvas, bet ir išlaikys šių veiksmų tęstinumą. Laikas parodys, kurie darbai buvo nuoširdus rūpestis bendruomene, o kas – tik vienkartinis šou. Krizių akivaizdoje itin svarbu veikti atsakingai ir demonstruoti tikrąsias vertybes, nes visuomenė kritiškai vertina ir ilgai prisimena organizacijų veiksmus ir žodžius.“

Taigi visos vertybės, kurios buvo įmonių propaguojamos dabar, arba turės tęstinumą, arba ne. Jeigu kai kurios įmonės gerus darbus darė tik dėl šou – labai greitai tai pamatysime. Atsakingas veikimas jautrių situacijų kontekste, anot pašnekovės, turi būti labai apgalvotas.


Gabija Vaičeliūnaite

Gabija Vaičeliūnaite© Organizatoriai

Pasak G. Vaičeliūnaitės, krizės akivaizdoje už komunikaciją atsakingiems specialistams tenka susidoroti su dideliais iššūkiais. Pagrindinė priežastis yra ta, jog vadovams tenka veikti labai didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Tokiomis sąlygomis dažnai nežinome, ką daryti ir ko griebtis, o reaguoti ir priimti rimtus sprendimus reikia labai greitai. Mūsų psichologija veikia taip, kad natūraliai mums norėtųsi pasislėpti, palaukti ir pažiūrėti, kas bus toliau.

„COVID-19 krizės akivaizdoje komunikacija, manau, gali būti pagrindinis ginklas sunkmečiui įveikti. Jeigu nebeturi už ko užsikabinti, vis tiek turi ryšius: klientus, darbuotojus, bendruomenę. Taigi šis atsivėrimas, pamatymas, kuo žmonės gyvena, ėjimas su jais į dialogą, pažiūrėjimas, kas tuo metu vyksta rinkoje, gali duoti labai daug naujų minčių ir naujų galimybių“, – komentavo ji.

Kaip komunikuoti nežinios kontekste?

Kuomet vyrauja labai daug nežinomybės, komunikacija padeda kiek stabilizuoti situaciją. Dialogas gali sutelkti žmones, įpūsti jiems pasitikėjimo ir vilties, mano G. Vaičeliūnaitė.

Krizės akivaizdoje žmonės nori matyti aukščiausio lygio vadovus

„Svarbu pasakyti, kas vyksta ir ko mes imsimės, kad iš tos situacijos išeitume. Bet kokios krizės vieni neišspręsime, turime sujungti žmones. Tai galima padaryti tik dialogo būdu. Krizių metu žmonės labai jautriai reaguoja į kiekvieną žodį ir veiksmą. Tai turi reikšmės ir organizacijos reputacijai. Gali ją sustiprinti arba kaip tik sunaikinti“, – teigė ji.

„Senukų“ pavyzdys, pasak pašnekovės, tapo klasininiu – plačiai buvo pareikšta, kad atsisakoma mokėti tiekėjams. Šis pavyzdys bus dar ilgą laiką įvardijamas kaip netinkamas krizės suvaldymas ir netinkama išnešta žinutė.

Blogiausia – kai aukščiausio lygio vadovas tyli

„Ką sakyti savo darbuotojams, kai iki galo nežinai, kiek tęsis situacija yra dažnas klausimas, kurį užduoda įmonių vadovai. Krizių akivaizdoje geras lyderis yra nuspėjamas lyderis. Pagrindinis komunikacijos tikslas – įnešti daugiau aiškumo. Komunikuojant gali rodyti, kad nežinai, kaip išspręsti visa situaciją, kaip įveikti audrą. Bet galbūt žinai, koks yra tavo pirmas žingsnis.

Reikia judėti šiais mažais žingsneliais. Man labai patiko Niujorko gubernatoriaus komunikacija. Jis bandė aiškinti situaciją, pasakojo, kas bus po 2 savaičių, ką per tą laiką žadama daryti, kokių priemonių imtis. Jis ėjo mažais žingsneliais ir bandė rodyti žmonėms perspektyvą. Tai iš tikrųjų sukuria pasitikėjimą ir saugumą“, – pateikė G. G. Vaičeliūnaitė pavyzdžių.

Krizių metu lyderiai ir vadovai, pasak konsultantės, turi būti matomi. COVID-19 krizė parodė, kad jos akivaizdoje vadovai labiausiai susikoncentruoja į vadybinius dalykus, o laiko komunikuoti pritrūksta.

Šitoje situacijoje žmonės nori matyti aukščiausio lygio vadovus, todėl blogiausias dalykas, ką gali vadovas tokiu metu padaryti, tai tik koncentruotis į darbus ir pamiršti žmones, mano komunikacijos ekspertė. Matomumas, būvimas aktyviam, girdėjimas, kuo gyvena tavo žmonės, tavo aplinka ir komunikavimas su jais yra labai svarbūs dalykai.