Judėjimas „Black Lives Matter“ pasiekė ir Lietuvą – organizuojamos eitynės

Judėjimas „Black Lives Matter“
Judėjimas „Black Lives Matter“
  © Unsplash.com

Penktadienį Vilniuje turėtų įvykti eitynės už George’o Floydo palaikymą, kuriose galimai dalyvaus per du tūkstančius žmonių – tiek asmenų paspaudė mygtuką „dalyvausiu“ socialiniame tinkle „Facebook“.

„Dauguma Jūsų žino, kas šiuo metu vyksta JAV. Mes, kaip bendruomenė, norime palaikyti „Black Lives Matter“ (liet. „Juodaodžių gyvybės yra svarbios“) sąjūdį ir išreikšti užuojautą ne tik nukentėjusiojo G. Floydo šeimai bei žmonėms, kurie kovoja už teisingumą Amerikos gatvėse, bet ir tiems, kurie kiekvieną dieną susiduria su policijos brutalumu, nukreiptu prieš kitos odos spalvotos asmenis“, – rašoma renginio puslapyje.

Birželio 5 d., penktadienį, jie kviečia susirinkti ir parodyti solidarumą ir pagarbą JAV protestuojantiems žmonėms.

Planuojama eisena prasidės nuo Katedros aikštės ir tęsis iki JAV ambasados Akmenų gatvėje (netoli Santuokų rūmų).

Viena iš organizatorių Marija Gevorkjan portalui Alfa.lt teigė, kad užsiimti šio judėjimo plėtra ją paskatino daugybė žmonių, kurie diskriminuoja juodaodžius ir nesupranta padėties JAV. Taip pat ji buvo rasizmo apraiškų liudininkė, kai gyveno JAV.

„Vaikščiodama gatvėmis neretai mačiau, kaip policija naudojo jėgą prieš juodaodžius. Tvirtai tikiu, kad tai yra diskriminacija dėl odos spalvos. Manau, kad pasaulis turėtų būti ne tik „ne rasistinis“, jis turėtų praktikuoti „antirasizmą“! Mane įkvėpė daugybė žmonių, išeinančių į gatves ir kovojančių už G. Floydą, taip pat ir kiekvieno juodaodžio prarasta gyvybė ar patirtas policijos brutalumas“, – komentavo ji.

M. Gevorkjan teigė turinti JAV daug draugų, kurie apie rasizmą ir diskriminaciją žino labai daug arba patys yra jį patyrę, nes yra juodaodžiai.

Pasaulis turėtų būti ne tik „ne rasistinis“ – jis turėtų praktikuoti „antirasizmą“

„Lietuvoje yra daug žmonių, kurie yra labai vienpusiški šiuo klausimu. Daugiausia iššūkių organizuojant renginį kėlė tai, kad sulaukiau daug neapykantos kupinų komentarų, tokių kaip „Tu būsi viena tose eitynėse, atrodysi labai kvailai“, „Niekam nerūpi juodaodžiai“ arba „Taip turėjo nutikti George'ui Floydui, nes juodaodžiai nėra žmonės“. Man skauda širdį girdint šiuos žodžius ir žinant, kad vis dar yra žmonių, turinčių tokį mentalitetą“, – atviravo organizatorė.

Piketus organizuoja ir ŽTC

Ji teigė nekaltinanti šių asmenų, nes mūsų šalių istorija rodo, kad būti baltaodžiu yra privilegija – privilegija negalvoti, kad rasizmo problema egzistuoja, nes su tuo nėra susidurta asmeniškai.

Kelis piketus Vilniuje organizavo ir Lietuvos žmogaus teisių centras (ŽTC). Organizacijos komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė teigė, kad šiomis temomis yra svarbu kalbėtis Lietuvoje, nes gyvename globaliame pasaulyje – turime solidarizuotis su žmonėmis, kurie patiria struktūrinį rasizmą, taip pat reflektuoti patys, kokia yra mūsų visuomenė, kokios problemos, susijusios su rasizmu, egzistuoja mūsų visuomenėje.


J. Juškaitė

J. Juškaitė© Fotobankas

„Nors „nebaltaodžių“ mūsų visuomenėje nėra daug, žvelgdami į visuomenės nuomonės apklausas matome, kad neapykantos migrantams, pabėgėliams, Lietuvos romams ir kitoms grupėms, kurios dažnai priimamos kaip potencialiai „kitos odos spalvos“, daug“, – sakė J. Juškaitė.

Kai ŽTC komanda surengė piketą prie JAV ambasados, paliko užuojautos plakatus, gėlių ir žvakių, Lietuvos policija atvyko ir juos nuėmė. Pašnekovė teigia, kad tai buvo neproporcingas žingsnis.


„Padedant gėlių, žvakių ar plakatą nebuvo drumsčiama visuomenės rimtis, susirinkimas, jei policija laiko, kad toks vyko, užtruko penkias minutes, jis buvo taikus. Kaip minėjo ir patys JAV ambasados darbuotojai, kai žuvo krepšininkas Cobe Bryantas, prie ambasados kabėjo krepšininko marškinėliai, ir tuo atveju policija jų nenuėmė, nors savo esme labai panašūs veiksmai“, – pasakojo ji.

Kalbėdama apie penktadienio protestą, J. Juškaitė teigė, kad džiaugiasi, jog atsiranda aktyvistų, kurie organizuojasi, mato būtinybę netylėti, išreikšti savo poziciją.

„Džiugu, kad tokie renginiai nebūtinai vyksta tik nevyriausybinėse organizacijose, tačiau ir tarp jaunų aktyvistų. Eitynės, mūsų žiniomis, yra derinamos, laukiame naujienų iš organizatorių ir tikimės prisijungti prie jų, nes manome, kad tai labai svarbi iniciatyvaׅ“, – sakė ŽTC atstovė.