Sekti, tildyti, rakinti: kontroversiškiausi karantino pavyzdžiai visame pasaulyje

(Pixabay nuotr.)
(Pixabay nuotr.)
  © Organizatoriai

Demokratinių ir autoritarinių valstybių lyderiai visame pasaulyje koronaviruso epidemijos piko metu naudojosi proga sustiprinti savo galią. Tik masinių susibūrimų ir judėjimo draudimais jie neapsiribojo.

Filipinai

Ramiojo vandenyno salose įsikūrusi valstybė balandžio pradžioje pranešė apie pirmą atvejį, kai pareigūnams nepaklusęs ir dėvėti kaukę atsisakęs asmuo buvo nušautas. Pranešta, kad 65-erių vyras galėjo būti neblaivus, jį nuraminti norinčiam medicinos darbuotojui grasino dalgiu. Tokį leidimą prieš tai viešai suteikė Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte.

Jam, šalies konstituciją kadaise palyginusiam su „tualetinio popieriaus šiukšlėmis“, už grotų nuolat siunčiančiam režimo kritikus ir žurnalistus, nepaprastąją padėtį paskelbęs Filipinų parlamentas suteikė įgaliojimus, pagal kuriuos prezidento rankose atsidūrė ne tik 5,4 mlrd. JAV dolerių kovai su pandemija, bet ir privačios ligoninės, viešasis transportas. Kiek anksčiau įstatymų leidėjai atmetė pasiūlymus, kuriais norėta šalies vadovui į rankas atiduoti ir privatų verslą.

Izraelis

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu leido šalies vidaus saugumo tarnyboms sekti piliečius, naudojant specialią mobiliuosiuose telefonuose esančią įrangą, sukurtą kovai su terorizmu. Saviizoliacijos nesilaikantys piliečiai gali būti nubausti iki šešių mėnesių nelaisvės.

Dėl koronaviruso grėsmės šalyje įvedus virtinę suvaržymų, įskaitant draudimą rengti sambūrius viešose vietose, duris turėjo užverti ir teismai. Jiems nurodyta nagrinėti „tik skubias bylas“. Todėl iki gegužės pabaigos buvo atidėtas ir paties premjero teismas. Jam kaltinimai pareikšti baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, kyšių priėmimo ir malonės įtakingiems žiniasklaidos magnatams suteikimo.

Jordanija

Vieną didžiausių pabėgėlių skaičių vienam šalies gyventojui turinčioje Jordanijoje, kovojant su viruso COVID-19 pandemija, kovo pabaigoje buvo įvesta komendanto valanda. Ji turėjo galioti neribotą laiką iki atskiro pranešimo. Palikti namus žmonėms leista tik būtiniausiais atvejais, tvarkai palaikyti pasitelkta kariuomenė. Vyriausybė pažadėjo aprūpinti gyventojus maistu, bet įspėjo: prabangą teks kuriam laikui pamiršti. Atviros liko tik vaistinės ir kepyklos. Už komendanto valandos pažeidimą numatytas įkalinimas iki vienų metų. Jordanijos valdžia taip pat uždraudė keliones tarp provincijų, visiškai uždarė sostinę ir sustabdė viešojo transporto eismą bei skrydžius.

Azerbaidžanas

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas įsakė uždaryti opozicijos organizacijų biurus teigdamas, kad tai – dar vienas masinis susibūrimas, kuriame rizika užsikrėsti COVID-19 itin didelė. Negana to, jis pareiškė, kad režimo kritikai bus izoliuojami baiminantis, kad jie – „antiazerbaidžanietiškos jėgos, penktoji kolona, nacionaliniai išdavikai“ – pasinaudos padėtimi ir sieks nuversti vyriausybę. Iki balandžio vidurio šalies opozicija pranešė apie kelių dešimčių žmogaus teisių aktyvistų sulaikymą. Didžioji dalis jų kaltinami karantino taisyklių pažeidimu. Azerbaidžane jos yra vienos griežčiausių pasaulyje – be visuotinio susibūrimų draudimo, norint išeiti iš namų, privalu gauti valdžios institucijų leidimą.

Egiptas

Visuomenę paraginęs gerti daugiau apelsinų sulčių, valgyti medaus, sportuoti ir taip stiprinti imuninę sistemą, į valdžią po perversmo 2013 m. atėjęs Egipto lyderis Abdelis Fattah el Sisi pareiškė nesitaikstysiantis su gandais apie koronaviruso plitimą šalyje.

Kovo pabaigoje užfiksuoti mažiausiai septyni atvejai, kai asmenys buvo suimti dėl informacijos sklaidos apie užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičių šalyje. Kai kurie jų valdžiai užkliuvo dėl to, kad į vyriausybės pastangas žiūrėjo sarkastiškai. Kovo pabaigoje pranešta apie dienraščiams „The Guardian“ ir DW rašiusią žurnalistę, kurią Egipto valdžia išsiuntė iš šalies dėl straipsnio apie galbūt slepiamą tikrąjį užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičių. Kritikos yra sulaukęs ir laikraštis „The New York Times“.

Nikaragva

Dėl COVID-19 iš kalėjimo paleisdama nuteistuosius Nikaragva, vienintelė masinio karantino neįvedusi ir viešų susibūrimų neuždraudusi Lotynų Amerikos valstybė, išimtį pritaikė politiniams kaliniams. Žmogaus teisių aktyvistai perspėja, kad iš 2 tūkst. paleistųjų nebuvo nė vieno, kalėjusio už pasipriešinimą kairuolio prezidento Danielio Ortegos vyriausybei.

Jungtiniai Arabų Emyratai

Siekdama sulaikyti viruso COVID-19 protrūkį, Jungtinių Arabų Emyratų nacionalinė žiniasklaidos tarnyba nurodė laikinai sustabdyti bet kokių leidinių spausdinimą ir platinimą bet kokiose viešose vietose. Sveikatos priežiūros institucijų patvirtintiems leidiniams draudimas nebuvo taikomas. Sprendimas priimtas po to, kai pasirodė tyrimų, kad koronavirusas ant kai kurių paviršių gali išlikti ilgiau nei kelias valandas ar netgi dienas.

Baltarusija

Nuo 1994-ųjų Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka šalies saugumo tarnybas įpareigojo pradėti tyrimą dėl kiekvieno, pranešusio apie koronaviruso aukas šalyje. Sutapimas ar ne, tačiau kelios dienos po to, kai kovo 23 d. išspausdino straipsnį, kuriame abejojama koronaviruso statistika šalyje ir teigiama, kad jau laikas panikuoti, buvo suimtas interneto leidinio „Ježednevnik“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Satsukas. Jam pareikšti kaltinimai kyšio paėmimu. Apžvalgininkai nerimauja, kad, augant užsikrėtusiųjų COVID-19 šalyje skaičiui, plėsis ir žiniasklaidos kontrolės priemonės.

Vengrija

2010 m. į valdžią atėjęs Viktoras Orbánas, vadinantis save „neliberaliu“ nacionalistu, neatpažįstamai pakeitė Vengrijos politinę, teisminę ir konstitucinę sistemas. Nuo kovo 30-osios jis šalį gali valdyti dekretais. Už informacijos, kuri laikoma neteisinga ir kenksminga kovos su COVID-19 kontekste, skelbimą Vengrijoje gresia kalėjimas iki penkerių metų, už karantino pažeidimus – iki aštuonerių (esant mirties atvejams). Šios nuostatos skirtos pandemijai pažaboti, bet neturi galiojimo trukmės. Taigi, veiks neapibrėžtą laiką.

Serbija

Kiekvieną dieną spaudos konferencijas rengiantis Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučićius nepraleidžia progos pagrasinti piliečiams baudomis dėl griežto karantino (šalyje įvesta komendanto valanda, senjorai namus gali palikti tik nustatytomis valandomis šeštadienį) nesilaikymo, supeikti jo administraciją kritikuojančią opoziciją ir pasigirti asmenišku indėliu valstybę aprūpinant medicininėmis priemonėmis.

Kovo pabaigoje priimtas sprendimas, informaciją apie pandemiją leidžiantis skleisti tik vyriausybės institucijoms. Balandžio 1 d. apie nepavydėtiną medikų padėtį straipsnį parašiusi žurnalistė buvo sulaikyta 48 valandoms, jos bute atlikta krata. Privalomosios izoliacijos nesilaikęs iš užsienio grįžęs serbas kovo pabaigoje nuteistas 3 metams kalėjimo.

Kinija

Li Wenliangas – pirmuoju ir didžiausiu viruso COVID-19 protrūkio centru tapusio Uhano ligoninės gydytojas – Kinijos vyriausybės kovos su informacija apie koronavirusą pavyzdys. Apie gresiančią pandemiją per socialinę žiniasklaidą įspėjusiam gydytojui dėl to buvo pritaikytos drausminės nuobaudos, vėliau jis mirė nuo COVID-19. Tokių atvejų, kai šalies gyventojai, pranešantys apie koronavirusą arba juo užsikrėtę, yra stebimi, sekami ir izoliuojami, Kinijoje buvo ne vienas tūkstantis. Pandemijos pradžioje valdžia vieną po kito uždarė milijoninius šalies miestus, judėjimą apribojo kelioms dešimtims milijonų žmonių, kai kuriose vietose karantinas tęsėsi du mėnesius.

Uganda

Šalyje, kur LGBTQ+ bendruomenės padėtis laikoma viena blogiausių ne tik Afrikoje, bet ir visame pasaulyje, viruso COVID-19 pandemija situaciją tik paaštrino. Kovo pabaigoje buvo sulaikyti 23 LGBTQ+ nariai, trys iš jų vėliau paleisti. Jiems gresia bausmė už masinių susibūrimų ribojimo nesilaikymą ir terpės virusui sklisti sudarymą – atitinkamai po 3 ir 7 metus nelaisvės.