„Alfa taškas“: ar teisėsauga neperžengė ribų dėl V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo?

„Alfa taškas“: ar teisėsauga neperžengė ribų dėl V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo?
„Alfa taškas“: ar teisėsauga neperžengė ribų dėl V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymo?
  © Alfa.lt
Alfa.lt
2020-06-03 17:57

Po vakar plačiai nuskambėjusių kaltinimų prekyba poveikiu šiandien aiškėja, kad Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus paleistas į laisvę, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius po STT apklausos buvo paleistas jau anksčiau.

Nors tyrimas vis dar tebevykdomas, visuomenėje teisėsaugos dėka tarsi jau yra suformuota nuostata, kad minėtieji įtariamieji yra tikrai kalti. Ar tyrimą vykdančios STT ir Generalinė prokuratūra neperžengė savo ribų ir nepamynė teisinėje praktikoje esančios nekaltumo prezumpcijos?

Viešasis interesas ar įtariamųjų gyvenimo žlugdymas?

Vakar teisėsaugos institucijų surengtoje spaudos konferencijoje paaiškėjo V. Sutkui ir M. Zalatoriui pareikšti kaltinimai. Nors tai nėra galutiniai kaltinimai, panašu, kad šių asmenų reputacijai žala jau nebepataisoma. Ar tarnybos etiškai pasielgė anksčiau laiko „nubausdamos“ lobistus?

Buvusio STT Panevėžio valdybos viršininko ir Seimo nario Povilo Urbšio teigimu, pranešti apie visuomenei žinomų žmonių galimas nusikalstamas veikas yra būtina – toks yra viešasis interesas.

„Viešasis interesas šiuo atveju reikalauja, kad visuomenė būtų informuota, kodėl teisėsauga sulaiko visuomenei žinomus asmenis, – tvirtino politikas. – Nes, jeigu jie nepaaiškins savo veiksmų, tada kaip tik atsiras galimybės sklisti įvairiems gandams, įvairioms interpretacijoms.“

Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė teigia nuoširdžiai nesuprantantis, kodėl teisėsauga niekaip neapsieina be plačių tyrimo detalių komentavimo.

„Net ir viešų asmenų atžvilgiu Europos Žmogaus Teisių Teismas kalba apie tai, kad reikia pateikti tiek duomenų, kiek yra būtina ir neišvengiama visuomenei informuoti, – tvirtino I. Vėgėlė. – Dabar yra pasakyta daugybė Baudžiamojo kodekso straipsnių, kurie, spėju, tikslės ir keisis, ko gero, ir mažės. Mano supratimu, šitie asmenys patyrė didžiulę žalą. Jie yra vieši asmenys, jų visas gyvenimas yra jų reputacija. Reputacijai yra padaryta nepataisoma žala.“

Galimas politinis žaidimas?

V. Sutkaus sulaikymas ir pareikšti jam įtarimai, nori to ar nenori, suteikia šiai bylai ir politinį prieskonį – praėjusiuose rinkimuose šis lobistas buvo siejamas su dabartiniu prezidentu Gitanu Nausėda. Tad ar mes šioje byloje išvysime ir įsivėlusių politikų?

P. Urbšys neabejoja, kad tyrimui tęsiantis bus atskleista dar daugiau detalių ir daugiau prasikaltusių asmenų – visgi šie įtariamieji, kaip savo asociacijų vadovai, turėjo daug įtakos viešajame gyvenime ir bendravo ne tik su privačiu verslu, bet ir politikais. Tačiau šiuo metu politikas galimus neskaidrius ryšius įžvelgia labiau Seimo, o ne prezidentūros veikloje.

„Tyrimas veda į Seimą, galų gale Seimas turi paaiškinti, – mano parlamentaras. – Nes dabar keistai atrodo, kad tarsi Seime priimtas palankus sprendimas, už kurį galbūt neteisėtai atsiskaitoma ir inkriminuojami įtarimai.“

I. Vėgėlė pastebi, kad panašaus masto tyrimai labai dažnai sutampa su rinkimų periodu, todėl teisės ekspertas viliasi, kad tai nebūtų dar vienas išpūstas burbulas.

„Jeigu pavartytume Lietuvos jaunąją istoriją, keleto dešimtmečių politologiją, tai turbūt prieš rinkimus mes esame įpratę turėti garsius teismo procesus, – teigė Lietuvos advokatūros pirmininkas. – Labai norėtųsi, kad tikrai čia nebūtų paslėpta politika po šituo ikiteisminiu tyrimu, o būtų tikras ikiteisminis tyrimas ir jis būtų pagrįstas.“

Pareigūnai piktnaudžiauja sulaikymais?

Kaip jau ne vieną kartą yra tekę matyti, žinomų asmenų sulaikymas dažnai baigiasi niekuo – skambiai pranešus apie įvykį, jie labai greitai būna paleidžiami. Atrodo, kad panašiai įvyko ir dabar – vakar pranešus apie V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymą 48 val., jau šiandien sužinojome, kad pastarasis įtariamasis yra paleistas. Tada ar tas sulaikymas iš tiesų buvo būtinas?

Panašu, kad tiek P. Urbšys, tiek I. Vėgėlė pripažįsta, jog pareigūnai iš tiesų mėgsta piktnaudžiauti sulaikymo procedūra.

„Ko gero, paskubėjo pranešti apie vakarykštį sulaikymą, nes nebuvo tam pakankamo pagrindo, – mano I. Vėgėlė. – Lietuvoje jau tapo įprasta, kad jeigu yra pateikiami įtarimai garsesniam žmogui, tai jį dviem paroms ir sulaikau.“

„Tu kontroliuoji tada situaciją, nes, kai žmogus nėra sulaikytas, informacijos nutekėjimas yra didesnis“, – pareigūnų veiksmus pabandė paaiškinti P. Urbšys.

Plačiau apie tai – laidoje „Alfa taškas“.