Teisėsaugai įkliuvo itin patyręs turto vertintojas: dėl suklastotų dokumentų kredito unija neteko 1,6 mln. eurų

Paskola
Paskola
  © Andrius Ufartas / Fotobankas

Vilniaus miesto apylinkės teismas ilgametį, solidžią patirtį sukaupusį turto vertintoją Antaną Cikanavičių (gim. 1951 m.) jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažino kaltu už dokumentų klastojimą atliekant keturias turto vertinimo procedūras. A. Cikanavičiaus pateikti melagingi duomenys vėliau buvo panaudoti paimant paskolų už daugiau nei 1,667 mln. eurų, kurios taip ir nebuvo grąžintos, o jas išdavusiai kredito unijai liko tik menkaverčiai žemės sklypai.

Vertintojo burtai: mažos vertės sklypai virsdavo itin vertingais

Iki šiol nė karto neteistas ilgametis turto vertintojas A. Cikanavičius teisme turėjo aiškintis dėl nusikaltimų, padarytų prieš dešimtmetį. Bylos duomenimis, per keletą metų turto vertintojas bent keturis kartus suklastojo dokumentus ir jam patikėtą įvertinti turtą įvertino gerokai daugiau, nei šis buvo vertas. Tokios aferos pasekmė – reikiamus dokumentus gavusi bendrovė ar bendrovės už neteisingai įvertintą turtą gavo gerokai didesnes paskolas iš kredito unijos, nei turėjo gauti. O ši liko apgauta – paskolinusi savo klientų suneštus pinigus, kaip užstatą gaudavo ne tokius jau vertingus žemės sklypus ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Alfa.lt žiniomis, nuo sukčių nukentėjo skandalingai pagarsėjusi Nacionalinė kredito unija, kurios vadovai, kaip vėliau paaiškėjo, dėl savo nepatyrimo ir naivumo išdalijo daugiau nei 8 mln. eurų paskolų, kurių vėliau neatgavusi kredito unija žlugo. Išnagrinėtos bylos duomenimis, 2012 m. gruodžio 5 d. paskolas pagal suklastotus turto vertinimus teikusioje kredito unijoje buvo atlikta krata, kurios metu rasti ir paimti A. Cikanavičiaus parengti turto vertinimai. Po kelių dienų apie „Nacionalinėje kredito unijoje“ atliekamas kratas paskelbė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Nustatyta, kad maždaug 2010 m. rugsėjį A. Cikanavičiaus tikrojoje ūkinėje bendrijoje „Audito ir turto vertinimo biuras“ iš vienos bendrovės buvo gauti duomenys apie Vilniuje esantį žemės sklypą ir prašymas šį sklypą įvertinti gerokai didesne suma, nei šis yra vertas. 2010 m. rugsėjo 3 d. A. Cikanavičius parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad reikiamas žemės sklypas yra vertas 1,046 mln. litų (302,9 tūkst. eurų), nors tikroji jo vertė, Registrų centro duomenimis, buvo beveik perpus mažesnė – tik 546 tūkst. litų (158,1 tūkst. eurų). Kaip bendrijos direktorius ir turto vertintojas, A. Cikanavičius patvirtino šią ataskaitą, o šią gavusi bendrovė vėliau mažos vertės žemės sklypą vienai kredito unijų įkeitė už 248 660 eurų paskolą.

Pastaroji paskola, bylos duomenimis, nebuvo grąžinta, kredito unijai buvo padaryta beveik ketvirčio milijono eurų žala.

Panašus scenarijus vėliau pasikartojo 2011 m. birželį, kai A. Cikanavičius Vilniaus miesto savivaldybėje esantį žemės sklypą įvertino 800 tūkst. litų (231,7 tūkst. eurų), nors vidutinė jo rinkos vertė tuo metu buvo beveik šešis kartus mažesnė – vos 141 130 litų (40,9 tūkst. eurų).

2011 m. pabaigoje šis žemės sklypas vienos bendrovės buvo įkeistas kredito unijai kaip garantas už 600 tūkst. litų (173,8 tūkst. eurų) paskolą. Ši paskola taip pat nebuvo grąžinta, o kredito unijai vietoje pinigų liko sklypas, kurio vertė buvo keturis kartus mažesnė nei išduota paskola.

Dar po metų, 2012 m. birželį, A. Cikanavičius iš užsakovo gavo duomenis apie Marijampolės savivaldybėje esantį žemės sklypą ir ant jo pastatytus garažus, mechanines dirbtuves, grūdų sandėlį, kalvę ir kitus pastatus, o kartu – prašymą visą šį turtą įvertinti gerokai didesne suma, nei jis išties vertas.

A. Cikanavičius savo paties pasirašytoje turto vertinimo išvadoje nurodė, kad visa žemė su ant jos esančiais statiniais lyginamuoju metodu yra verta 5,905 mln. litų (1,71 mln. eurų), o kaštų metodu verta 6,08 mln. litų (1,76 mln. eurų). Reali šio nekilnojamojo turto vertė nesiekė nė 400 tūkst. litų (115,8 tūkst. eurų), tačiau po kelių dienų turtas kredito unijai buvo įkeistas už 3,7 mln. litų paskolą, kuri, kaip ir ankstesnės, niekada nebuvo grąžinta. Kredito unijai padaryta žala teisme įvertinta 1,071 mln. eurų.

Alfa.lt jau anksčiau rašė, kad 2012 m. birželio pradžioje Nacionalinė kredito unija dėl savo vadovų žioplumo sudarė būtent tokios sumos paskolos sutartį – 1,071 mln. eurų paskolos paprašė bendrovė, kurios visas turtas 2011 m. tebuvo įvertintas 3 litais, bendrovė per metus nebuvo gavusi jokių pajamų ir turėjo 968 litų nuostolį.

GARSIAI PRASIDĖJUSI NACIONALINĖS KREDITO UNIJOS BYLA BAIGĖSI TYLIAI: UŽ 8,2 MLN. EURŲ KAINAVUSĮ VADOVŲ ŽIOPLUMĄ – JUOKĄ KELIANČIOS BAUDOS

Tų pačių metų liepą A. Cikanavičius padarė paskutinę jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – Trakų rajone esantį žemės sklypą įvertino 724 tūkst. litų suma (209,7 tūkst. eurų), kai reali šio sklypo vidutinė rinkos vertė buvo vos 14 tūkst. litų (4054 eurai). Pagal šį turto vertinimą kredito unija vėliau išdavė 173 772 eurų paskolą, kuri nebuvo grąžinta – vietoje pinigų unijai liko vos kelių tūkstančių eurų verta žemė.

Kaltas, bet žiopli ir paskolų davėjai

Ikiteisminio tyrimo metu A. Cikanavičius pripažino savo kaltę ir tai, kad buvo nepakankamai rūpestingas, tačiau turėjo savo veiksmams paaiškinimus.

Anot ilgamečio turto vertintojo, realus visų šių vertinimų užsakovas V., kurio pavardės vyras nenurodė nei teisme, ne ikiteisminio tyrimo metu, visuomet spausdavo jį vertinti objektus iškreipiant jų savybes – žemės ūkio paskirties sklypus įvertinti taip, lyg šie jau būtų padalyti į gerokai didesnės vertės namų valdas. „Tokį reikalavimą V. motyvuodavo tuo, kad to reikia sklypo savininko vidiniams reikalams, o ateityje sklypų paskirtis vis tiek bus pakeista į namų valdą“, – rašoma teismo nuosprendyje.

Nuteistasis turto vertintojas teigė, kad užsakovas jam nuolat aiškindavo, jog sklypų, kuriuos prašoma įvertinti, paskirtis jau greitai bus pakeista, pavyzdžiui, Marijampolėje turėjo būti statomas logistikos centras. Kadangi žemės ūkio paskirties sklypai buvo vertinami kaip namų valdos, atsirasdavo tokie dideli skirtumai tarp nustatytos ir tikrosios verčių.

Tačiau, anot A. Cikanavičiaus, šioje situacijoje kaltas ne tik jis – didelė dalis kaltės tenka pačioms kredito unijoms, kurios priėmė jo pasirašytus turto vertinimus.

Pasak nuteistojo, jo vertinimuose būdavo aiškiai nurodyta, kad šie yra atliekami užsakovo pageidavimu, o ne kreditui gauti. Pagal tuo metu galiojusią tvarką, paskolai vertinimą atliekantis vertintojas privalėjo turėti sudarytą sutartį su finansine institucija, todėl, anot A. Cikanavičiaus, jokia kredito įstaiga neturėjo priimti jo atliktų vertinimo ataskaitų spręsdama klausimą dėl paskolos suteikimo, nes jis tokių sutarčių nebuvo sudaręs.

Kaltas, bet griežtos bausmės išvengė

Nors A. Cikanavičiaus turto vertinimais pasinaudoję verslininkai sukčiai padarė kelių milijonų eurų žalą kredito unijai ir jos klientams, pats buvęs turto vertintojas griežtos bausmės išvengė. Bylą išnagrinėjusios teisėjos Viktorijos Šelmienės vertinimu, vyras nusikaltimus padarė prieš aštuonerius metus, o po to nė karto nebuvo baustas net ir administracine tvarka.


Teisėja Viktorija Šelmienė

Teisėja Viktorija Šelmienė© Edvard Blaževič

Anot teisėjos, A. Cikanavičius ne tik pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, bet ir savo nusikaltimais nesukėlė tiesioginės žalos – pastarąją padarė sukčiai, pasinaudoję iš turto vertintojo gautais dokumentais. Atsižvelgti teko ir į tai, kad A. Cikanavičius jau solidaus amžiaus, turi rimtų sveikatos problemų, be to, kartu su sutuoktine turi rimtų finansinių įsipareigojimų.

Jau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu už keturių dokumentų suklastojimą ilgamečiam turto vertintojui buvo skirta tik 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Per šį laikotarpį nuteistasis privalės nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, be bausmę prižiūrinčios institucijos žinios negalės keisti gyvenamosios vietos ir privalės vykdyti savo įsipareigojimus.