Psichologė pataria: 7 būdai, kaip be streso pasiruošti egzaminams

Mokslai
Mokslai
Vakarų ekspresas
2020-05-30 18:01

Pagalvojus apie sesiją, atsiskaitymus ir egzaminus, studentus gali apimti mintys apie įmanomą ar įsivaizduojamą nesėkmę – „nepavyks pasiruošti atsiskaitymui, neišlaikysiu egzamino, atsiskaitymo metu sutriks internetas“ ir pan.

Suprantama, kad tokios mintys gali kelti stresą, nerimą, nepasitikėjimą savo jėgomis, baimę suklysti. Rūpintis dėl ateities ir jausti nedidelį kiekį streso yra normalu. Nedidelis stresas juk padeda susikaupti, mobilizuoti jėgas ir kūrybiškai spręsti problemas. Kai streso būna per daug, tiek mokytis, tiek atlikti užduotis darosi sunkiau. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tam tikras sritis, kurios siejasi su stresu ar gebėjimu atlikti darbus.

Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, jog šiuo metu atsiskaitymai ir egzaminai skiriasi nuo iki šiol įprastų būdų persikeldami į internetą nuotoliniu būdu. Viena vertus, atrodo, kad atsiskaitymus dabar galima atlikti patogiai savo namuose – ten pat, kur ir mokaisi ar ruošiesi egzaminams. Kita vertus, yra asmenų, kuriems tokia namų aplinka kaip tik trukdo, per daug siejasi su poilsiu arba sunku susikaupti dėl pašalinių garsų, kartu gyvenančių žmonių ar kitų aplinkybių.

Nors ši sesija ir atsiskaitymai gali šiek tiek skirtis nuo įprastinių iki šiol, bet daug dalykų lieka nepakitę. Vis dar galima taikyti tuos pačius mokymosi būdus, kurie veikdavo iki šiol. Svarbu suprasti, kad mokymuisi padeda ir rūpinimasis savo savijauta, ir tinkamų mokymosi sąlygų kūrimas.

Sugrįžtant prie įprastų mokymosi ir atsiskaitymų rūpesčių, patarčiau atsižvelgti į mokymosi sąlygas ir pagalbos sau būdus:

1. Sudarykite darbų planą

Jei vienu metu darbų ar mokymosi medžiagos atrodo per daug, naudinga pasidaryti mokymosi planą ar darbotvarkę. Planuojantis darbotvarkę, galima numatyti, kiek valandų kuriam darbui skirsite ir kada bei kaip ilsėsitės. Be to, jei darbų vienu metu prisikaupė per daug, naudinga sau priminti, kad labiausiai pavyksta susikoncentruoti, kai dėmesį galima sutelkti į vieną darbą vienu metu. Taisyklės „vienas dalykas vienu metu“ laikymasis padės nesiblaškyti ir dirbant prie vienos užduoties dabar, nereikės nerimauti apie rytojaus darbus, kurie jau numatyti plane.

2. Naudokite sau tinkančius mokymosi metodus

Mokymasis vyksta sklandžiau, jei asmuo pritaiko efektyvius mokymosi metodus ar tuos metodus, kurie jam iki šiol padėdavo lengviau suprasti medžiagą. Pavyzdžiui, jei mokymuisi yra prisikaupę daug medžiagos, galima didelius medžiagos kiekius sutrumpinti ir sukonspektuoti į mažesnius, o konspektavimas sava kalba padės medžiagą geriau suprasti ir įsiminti. Kitiems mokymasis vyksta sklandžiau, jei jis vyksta grupėje. Šiuo metu nuotolinės bendravimo programėlės suteikia galimybę mokytis kartu su grupės draugais, neišėjus iš namų. Grupėse galima vienas kitam paaiškinti iškilusius klausimus, o mokant kitus, greičiau išmokstama. Taip pat auksinė taisyklė, norint išmokti daug medžiagos – kartojimas įvairiais būdais padeda ją įsiminti.

3. Pirmiausia išmokite įdomiausius klausimus, tada imkitės sunkesnių

Mokantis, kaip ir rašant egzaminą, naudinga pradėti nuo tų užduočių ar klausimų, kurie atrodo lengviausi arba įdomiausi. Tai padeda susikaupti, mobilizuotis, o atlikus pirmą užduotį, atsiranda pasitikėjimas savo jėgomis ir didėja motyvacija imtis kitų, sunkesnių užduočių.

4. Svarbus rūpinimasis savimi

Mokymosi metu studentams gali padėti ir rūpinimasis savimi fiziškai. Sveika ir subalansuota mityba, pakankamas miego kiekis, drungnas dušas, mankšta ar valanda, praleista gryname ore, padės ilgiau išlikti budriems, geriau veiks atmintis, bus lengviau susikaupti.

5. Darykite trumpas pertraukas

Daug dirbant ar mokantis, labai svarbu nenuvertinti ir pertraukų teikiamos naudos. Neilgos, maždaug 15–20 minučių pertraukos gali padėti ilgiau išlaikyti darbingumą. Pertraukos neturi būti per ilgos ar pernelyg blaškančios. Pertraukų metu galima padaryti trumpą mankštą, išvėdinti kambarį, atsigerti vandens ir pan.

6. Nusiraminimui prieš egzaminą išbandykite atsipalaidavimo pratimus

Jei mintys apie ateinančius egzaminus kelia nerimą, neleidžia susikaupti mokymuisi arba nusiraminti prieš miegą, galima daryti atsipalaidavimo pratimus, kurių paieškoti galite internete ar knygose. Atsipalaidavimo pratimų metu yra susitelkiama į savo mintis, kūną, kvėpavimą, siekiant būti „čia ir dabar“. Tokie metodai padeda mažiau mintimis skrajoti ateityje ir įsivaizduoti gąsdinančius scenarijus.

7. Galvodami apie atsiskaitymus, atkreipkite dėmesį į savo mintis

Kalbant apie mintis, kurios veikia emocinę savijautą ir veiksmus, naudinga suprasti, kad mintys „kas bus, jeigu nepavyks“ nepadeda nusiraminti. Mintys, kad „praėjusiame egzamine galėjau pasirodyti geriau“ nepadeda taip pat. Jei norisi pasimokyti iš praėjusių egzaminų, geriau savęs paklausti: „ką galiu padaryti kitaip, kad šios klaidos nekartočiau?“. Vietoj minties: „kas bus, jeigu nepavyks“ galima galvoti „ką galiu padaryti dabar, kad išlaikyčiau“.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto psichologė Gintė Gudzevičiūtė