Kremlius baudžiamuoju persekiojimu grasina šalims, demontavusioms sovietinius paminklus

Obeliskas sovietiniams kariams Palangoje
Obeliskas sovietiniams kariams Palangoje
  © Alfa.lt skaitytojas

Viso pasaulio akims nukrypus į COVID-19 epidemijos suvaldymą, Rusijoje patylomis priimami įstatymai, kuriais prisidengdamas Kremlius gali skelbti baudžiamąjį persekiojimą kitų šalių piliečiams.

Kovo viduryje įsigaliojusiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyta bausmė už karių kapų, paminklų obeliskų bei kitų memorialinių objektų sunaikinimą ar apgadinimą. Šis įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę tiek Rusijoje, tiek už jos ribų. Jį pažeidusiems gresia laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Tuo atveju, jei „nusikaltimą“ padarytų daugiau nei vienas asmuo, bausmė pailgėja iki 5 metų laisvės atėmimo.

Naujai priimtas BK straipsnis dubliuoja jau veikiančius Rusijos Federacijoje, kurie numato bausmes už vandalizmą, laidojimo vietų išniekinimą ar sugadinimą, kultūros objektų sunaikinimą ar sugadinimą ir net viešą Rusijos karinės šlovės simbolių išniekinimą.

Ekspertai pabrėžia, kad šis perteklinis BK papildymas atsirado būtent dėl eilučių „Rusijoje ir už jos ribų“ ir yra skirtas tam, kad Kremliaus režimas galėtų „ginti“ savo memorialus kitų valstybių teritorijose.

Istorikas ir Rusijos politikos ekspertas Dmitrijus Savinas Alfa.lt pabrėžė, kad po šiuo įstatymu gali slypėti kur kas daugiau nei propagandinis bandymas „apginti šlovingą praeitį“.

„Tai daugiau nei simbolinis žingsnis: kai Kremlius vis agresyviau elgiasi išorės politikos sferoje, tai bandymas tokiu būdu apibrėžti buvusios Sovietų Sąjungos teritoriją kaip savo įtakos zoną.

Taip pat reikia pabrėžti, kad tai ne tik propagandinis gestas: Rusijos Federacija iki šiol lieka ir Interpolo bei daugybės tarptautinių susitarimų dėl policijos tarnybų bendradarbiavimo narė. Dėl šios priežasties bet kuri baudžiamoji byla, iškelta Rusijos teritorijoje, gali virsti vienomis ar kitomis neigiamomis pasekmėmis bet kuriam ES, JAV ar kitų šalių gyventojui.

Jei Rusijoje bus keliamos baudžiamosios bylos dėl paminklų demontavimo, tai leis už šį procesą atsakingus asmenis paskelbti tarptautinėje Interpolo paieškoje kaip besislapstančius nuo baudžiamojo persekiojimo. Šiuo metu tarptautinis nusikaltėlių paieškos tinklas puikiai tarnauja politinių pabėgėlių persekiojimui už Rusijos ribų“, – įspėja D. Savinas.

Nesutarimai dėl paminklų 

2007 m. balandžio 27-oji Taline žinoma kaip Bronzinė naktis. Tą naktį kilo riaušės dėl bronzinio kario perkėlimo, keli šimtai protestavusių žmonių Estijos sostinėje daužė vitrinas, padeginėjo prekybos kioskus ir vartė mašinas. Neramumai prasidėjo dėl estų sprendimo perkelti bronzinio sovietų kario, rusakalbių meiliai vadinto Alioša, paminklą iš miesto centro į kapines, taip pat perlaidoti po juo palaidotus karius.


Paminklas Taline

Paminklas Taline

Neatmestina, kad Rusijoje įregistruotas naujas BK straipsnis – reakcija į Čekijos sprendimą nukelti paminklą sovietų maršalui Ivanui Konevui.

Paminklas I. Konevui buvo nukeltas balandžio 3 d. Dėl šio žingsnio pasipiktinimą išreiškė Rusijos valdžia, jam nepritarė ir prorusiškų pažiūrų Čekijos prezidentas Milošas Zemanas. Tą pačią dieną Rusijos ambasada Čekijoje pareiškė, kad Maskva nepaliks be atsako šio žingsnio. „Paminklo maršalui I. Konevui nukėlimas sulauks atitinkamos Rusijos reakcijos“, – nurodė diplomatinė atstovybė. Dėl paminklo demontavimo Čekijos užsienio reikalų ministerijai buvo pareikštas griežtas protestas.

Prokremliškas interneto portalas „Sputniknews“ memorialų nukėlimą Čekijoje įvertino gana iškalbingai: „Tęsiasi paminklų, skirtų Čekijos Respublikos sovietiniams išvaduotojams, išniekinimo ir griovimo kampanija. Kaip dažniausiai būna šalyse, nusprendusiose kovoti su Pergalės atminimu, sunaikinant paminklus nugalėtojų garbei, neišvengiamai prasidės nacių ir jų kolaborantų reabilitacija“, – rašoma svetainėje skelbiamoje Vladimiro Kornilovo publikacijoje.


Paminklas I Konevui Čekijoje

Paminklas I Konevui Čekijoje© Associated Press

2017 m. gruodį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos nariai Laurynas Kasčiūnas ir Audronius Ažubalis pateikė įstatymo projektą, siūlantį įpareigoti pašalinti viešus objektus Lietuvoje, kurių pavadinimas ar turinys propaguoja komunizmą ar kitą totalitarinę santvarką. Pasak seimūnų, tokių paminklų Lietuvoje galėtų būti likę apie 150.

2018 m. Kultūros ministerija įvertino konservatorių pateiktą įstatymo pataisą kaip perteklinę. Ministerija pažymėjo, kad galiojantys įstatymai leidžia pasiekti tuos pačius tikslus. Premjeras Saulius Skvernelis atsakomybę už simbolių nukėlimą permetė atgal savivaldybėms ir pareiškė, kad bendruomenės tvarkosi pačios, o kova su sovietiniais simboliais ­­­– ne pirmo būtinumo klausimas.

Kremlius baudžiamuoju persekiojimu grasina šalims, demontavusioms sovietinius paminklus

Obeliskas sovietiniams kariams Palangoje