Svarstymai perkelti JAV branduolinius ginklus į Lenkiją suerzino Rusiją

Lenkijos kariai
Lenkijos kariai
  © SCANPIX
Alfa.lt
2020-05-23 19:54

Vokietijos socialdemokratams pradėjus diskusijas, ar jų šalis turėtų ir toliau savo teritorijoje laikyti JAV branduolinius ginklus, kai kurie amerikiečių pareigūnai nukreipė žvilgsnius į kaimyninę Lenkiją. Ir šis netikėtas posūkis supykdė rytinę šių valstybių kaimynę Rusiją.

Portalo „Euractiv“ duomenimis, gegužės pradžioje Vokietijos socialdemokratų lyderis parlamente Rolfas Mutzenichas pareikalavo, kad šalis „ateityje nebeturėtų laikyti JAV branduolinių ginklų“. Šis pareiškimas labai greitai sukėlė nepasitenkinimo bangą iš partijos koalicijos partnerių krikščionių demokratų ir užsienio reikalų ministro Heiko Maaso.

Šią R. Mutzenicho idėją labai greitai palaikė ir kiti jo partijos lyderiai, kurie prieš artėjančius rinkimus bandys išnaudoti pacifizmo retoriką. Socialdemokratai taip pat priešinasi ir JAV pagamintų F-18 kovinių lėktuvų, gebančių skraidinti branduolines galvutes, įsigijimui – šių lėktuvų nusipirkimas yra viena iš būtinų sąlygų Vokietijai išlaikyti turimą branduolinį arsenalą po 2030 m.

JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellas apkaltino šios šalies valdžią neprisidedant prie bendros NATO branduolinės gynybos politikos ir Berlynui priminė, kad ji pažadėjo prisidėti prie bendrų gynybos bloko pajėgumo.

„Jei Vokietija siekia būti tikra kovotoja dėl taikos, dabar yra pats laikas solidarumui, – teigiama JAV ambasados pranešime. – Ar Vokietija pasirinks būti atsakinga, ar ji tiesiog atsipūs ir mėgausis ekonomine saugumo nauda kitų savo sąjungininkių sąskaita?“

Šis paraginimas kartu buvo ir 2016 m. Varšuvos deklaracijos priminimas, kurioje NATO lyderiai patvirtino, kad „fundamentalus NATO branduolinio pajėgumo tikslas yra išsaugoti taiką ir išvengti galimos prievartos“.

Vokietijos saugumo ekspertų teigimu, branduolinių ginklų patraukimas iš šalies regione pradėtų savotišką domino efektą.

„Vokietija gali atsisakyti branduolinio skydo. Tai priverstų Lenkiją persvarstyti savo šalies branduolinės gynybos poziciją. Ir tai paskatintų Rusiją suintensyvinti savo bandymus plėsti įtaką Centrinėje ir Rytų Europoje. Rezultatas būtų toks: daugiau konfliktų Rytuose, o visa Europa lieka silpnesnė“, – rašė Vokietijos Maršalo fondo atstovas Ulrichas Speckas.

Lenkija kaip galima alternatyva?

JAV ambasadorė Lenkijoje Georgette Mosbacher savarankiškai ėmėsi diskusijos ir pasiūlė, kad, jei Vokietija bandytų „sumažinti savo branduolinį potencialą ir susilpnintų NATO“, svarbios saugumui užduoties galėtų imtis „Lenkija, kuri šiuo metu prisideda pakankamai, supranta visas galimas rizikas ir yra NATO rytiniame pakraštyje“.

Nors Varšuva oficialiai dar nėra išreiškusi tokio noro, apie galimus tokio scenarijaus variantus yra diskutuojama dar nuo 2015 m. gruodžio tuometinio gynybos viceministro ir dabartinio Lenkijos ambasadoriaus NATO Tomaszo Szatkowskio iniciatyva.

Pasak buvusio JAV diplomato Lenkijoje Steveno Pifero, toks JAV branduolinių ginklų perkėlimas į Lenkiją gali būti „brangus, karine prasme neišmintingas, nes ginklai galėtų tapti staigios atakos taikiniais, akivaizdžiai provokuojantis ir galintis skaldyti NATO vienybę“.

Tokio rimtumo sprendimui įgyvendinti Lenkijoje reikėtų pastatyti visą būtinąją infrastruktūrą, užtikrinančią saugomo objekto saugumą ir įrengti specialius bunkerius nelaimės atveju.

„Tai yra žinutė, kurios geriau nesiųsti. Vienas dalykas, ką šios kalbos duoda, – tai galimybes ponui Mutzenichui toliau reikalauti išvežti bombas iš Vokietijos, nes, cituojant ambasadorę Mosbacher, jis galėtų teigti: „Mes galime jas išvežti į Lenkiją“, – perspėjo S. Piferas. 

Rusija kalbomis nesusižavėjo

G. Mosbacher kalbomis apie galimybes perkelti JAV branduolinius ginklus į Lenkiją labai greitai pasipiktino Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Ministerijos atstovė spaudai Marija Zakharova tvirtino, kad G. Mosbacher nori „kalbėti apie galimybes atvežti branduolinius ginklus ir visą reikiamą infrastruktūrą arčiau Rusijos sienų“. Tai, pasak M. Zakharovos, „pažeistų vienus svarbiausių 1997 m. Rusijos ir NATO Santykių pagrindų akto punktų“.

„Mes tikimės, kad Vašingtonas ir Varšuva supranta, koks gali būti pavojingas toks elgesys“, – teigė ministerijos atstovė ir pridūrė, kad tokie pareiškimai dar labiau blogina ir taip prastus Rusijos ir NATO santykius bei kelia grėsmę bendram Europos saugumui.

Vietoje to Rusija siūlo stiprinti saugumą „išgabenant amerikiečių branduolines galvutes atgal į JAV teritoriją“.