Technologijos ir pasitikėjimas: kodėl saugumas yra toks svarbus COVID-19 krizės metu?

Technologijos
Technologijos
  © Pixabay.com

COVID-19 uždarė mus tarp keturių sienų ir prikaustė prie kompiuterių ekranų. Tokiomis sąlygomis technologijų saugumo garantas tampa svarbesnis už bet ką kita, juk visas mūsų gyvenimas – darbas, bendravimas su artimaisiais, laisvalaikis, pomėgiai, netgi sportas – yra priklausomas nuo kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, o visos detalės apie jį taip pat saugomos laikmenoje.

„Ko mes dar apie save nesuvokiame, tai kaip galime už 700 JAV dolerių, už savo pinigus, pirkti sekimo priemonę ir nešiotis ją savo kišenėje“, – apie išmaniuosius telefonus „Financial Times“ diskusijoje, skirtoje technologijoms ir pasitikėjimui koronaviruso akivaizdoje, kalbėjo Kevinas Kelly, steigiamasis žurnalo apie naujausias technologijas „Wired“ redaktorius. Jis tiki, kad išmaniuosius telefonus ir kompiuterius, kad jie tarnautų mums, o ne atvirkščiai, turėtume „prisijaukinti“.

Kartu su epidemiologine ir ekonomine krize COVID-19 akivaizdoje didėja ir politinė įtampa tarp šalių. Vienas iš pavyzdžių – dar labiau suprastėję santykiai tarp JAV ir Kinijos. Tai, kaip ir kokios technologijos pasklis Vakarų pasaulyje, ar tai būtų „Huawei“, ar „Qualcomm“, didele dalimi priklausys ir nuo geopolitikos.

„Šiuo metu jaučiame spaudimą iš nedemokratinio pasaulio, kuris valdo technologijas. Tuo pačiu metu spaudimą patiria ir tokios vertybės kaip demokratija, teisinė valstybė ir universalios žmogaus teisės“, – sako kita ekspertė, Marietje Schaake, Stanfordo universiteto Kibernetinės politikos centro tarptautinės politikos direktorė.

Pasak jos, tai yra išbandymas Europai. Ji kritikuoja politikų požiūrį į aukštųjų technologijų sklaidą ir teigia, kad ES yra per daug vadovų ir aukštųjų pareigūnų, kurie teigia, jog laikinai demokratijos vertybių „būtų galima atsisakyti dėl šviesos greičiu besivystančių programėlių“.


Marietje Schaake

Marietje Schaake

Abu ekspertai nesutinka vienas su kitu, ar technologijos epidemiologinės krizės metu gali būti taikomos sveikatos apsaugai gerinti, jeigu tai įtraukia duomenų apie asmenų judėjimą, statistiką. Pasak K. Kelly, šiuo metu pasaulyje veikia programėlės, parodančios žmonių susibūrimus ir renkančios duomenis apie žmonių judėjimą, tačiau tai yra eksperimentai, kurie dar nepatvirtino savo efektyvumo sudėtingos epidemiologinės situacijos metu. M. Schaake mano, kad tokie eksperimentai neturėtų būti vykdomi krizės metu, dar neišsiaiškinus visų jų galimų neigiamų pasekmių, kadangi jie gali būti ir neveiksmingi, ir netgi pavojingi gyventojams duomenų apsaugos prasme.

Pasitikėjimo kelių beieškant

Vienas sudėtingiausių klausimų šioje situacijoje – kaip padidinti pasitikėjimą technologijų kompanijomis, turint mintyje, kad ir jos prisiims tinkamas atsakomybes?

M. Schaake mano, kad gan geras įrankis reguliavimui jau egzistuoja Vakarų valstybių teisinėse sistemose. Pasak jos, nepasitikėjimas paprastai matuojamas tuo, ar pirkėjas moka nepagrįstai didelę kainą už paslaugas ar pirkinius. Šiuolaikiniame pasaulyje, ypač COVID-19 akivaizdoje, vartotojai dažnai sumoka duodami prieigą prie savo asmeninių duomenų, ir neretai suteikiamų duomenų spektras yra per didelis.

Krizės akivaizdoje turėtume ne atsisakyti dalies reguliavimo, bet kaip tik pritaikydami jas paklusti fundamentaliems demokratijos ir žmogaus teisių principams, į kuriuos įeina ir duomenų apsauga. Duomenų gavimas ir stebėjimas, ekspertų manymu, gali ir turi būti paverstas „civilizuotu“.

Vienas iš tokio „civilizuoto“ ir nepažeidžiančio privačią erdvę duomenų rinkimo būdų – blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos pasitelkimas. Ši technologija leidžia rinkti duomenis anonimiškai ir be jokio galios centro. Pasak K. Kelly, apskritai decentralizuoti modeliai yra daug pranašesni ir daug labiau „žmoniški“.

Nesuvokiama, kaip galime už 700 JAV dolerių, už savo pinigus, pirkti sekimo priemonę ir nešiotis ją savo kišenėje?

Šiuo metu vadinamieji „didieji duomenys“ – tai visuomenės sveikata. Blockchain, pasak K. Kelly, gali išspręsti veržimosi į individo asmeninę erdvę trūkumą duomenų rinkimui, tuo pat metu pasiūlydama gan platų duomenų kaupimą.

Dar viena svarbi problema, kuri mums neleidžia taip efektyviai ne tik kovoti su pandemija, bet ir stabdo daugelį demokratinių procesų ar įsitraukia į rinkimus – dezinformacija internete, kurios dauguma yra skelbiama melagienų (angl. fake news) pavidalu socialiniuose tinkluose.

M. Schaake įsitikinusi, kad didžiosios socialinius tinklus valdančios korporacijos ignoruoja šį faktą taip nusimesdamos nuo savęs atsakomybę už pasekmes. Vis dėlto COVID-19 akivaizdoje tokios melagienos gali būti netgi pavojingos žmonių sveikatai ar gyvybei.

Be to, tokios melagienos apie virusą ar jo suvaldymo priemones gali įgauti ir politinį toną, kas jau stebima JAV – ten žmonės renkasi į demonstracijas prieš socialinės distancijos laikymąsi. Vis dėlto tai yra tik ledkalnio viršūnė. 

Tokiomis sąlygomis didžiulę svarbą įgauna patikrintą ir objektyvią informaciją teikiančios kokybiškos žiniasklaidos priemonės ir gyventojų gebėjimas mąstyti kritiškai.