Garsiai prasidėjusi Nacionalinės kredito unijos byla baigėsi tyliai: už 8,2 mln. eurų kainavusį vadovų žioplumą – juoką keliančios baudos

Buvę Nacionalinės kredito unijos vadovai Arnoldas Žvikas ir Artūras Vasiliauskas
Buvę Nacionalinės kredito unijos vadovai Arnoldas Žvikas ir Artūras Vasiliauskas
  © Alfa.lt fotomontažas

2012 m. pabaigoje paviešintas tyrimas dėl Nacionalinės kredito unijos (NKU) vadovų veiksmų ir jų galimai pradėtos žalos vertintas kaip dar viena „Snoro“ griūties istorija, todėl sulaukė itin didelio atgarsio visuomenėje. Tačiau, praėjus kiek daugiau nei septyneriems metams, visa ši istorija baigėsi greituoju išnagrinėta byla ir vos pusantro tūkstančio eurų siekiančiomis baudomis.

2012 m. gruodį visoje žiniasklaidoje buvo plačiai linksniuojami tuometinis NKU vadovas ir valdybos narys Artūras Vasiliauskas, taip pat NKU valdybos valdybos pirmininkas Arnoldas Žvikas ir valdybos narys Žilvinas Putramentas. Visi trys NKU vadovai buvo sulaikyti teisėsaugos, Ž. Putramentą ir A. Žviką teismas leido suimti.

PROKURORAI: SULAIKYTI NACIONALINĖS KREDITO UNIJOS VADOVAI, ŽALA GALI SIEKTI DAUGIAU NEI 60 MLN. LITŲ

Kaip paaiškėjo, NKU vadovai milijonines paskolas dalijo lengva ranka, neįvertinę galimų rizikų. Taip daugiau nei 8 mln. eurų, suneštų kredito unijos klientų, pateko į sukčių rankas, o turtas, kuriuo laiduota už šias paskolas, pasirodė vertas tik centų.

A. Žvikas, Ž. Putramentas ir A. Vasiliauskas lyginti su „Snoro“ vadovais Raimondu Baranausku ir Vladimiru Antonovu, spėliota, kur dingo pinigai, kokia atsakomybė grės NKU vadovams.

NACIONALINĖS KREDITO UNIJOS LAUKIA „SNORO“ LIKIMAS?

Tačiau galiausiai ši rezonansine buvusi istorija baigėsi labai tyliai – balandžio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė A. Žviką ir A. Vasiliauską, bylą užbaigęs net ne nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu, buvę NKU vadovai už tarnybos pareigų nevykdymą, kainavusį daugiau nei 8 mln. eurų, turės susimokėti nė pusantro tūkstančio nesiekiančias baudas.

Milijoninės paskolos – lengva ranka ir bet kam

Bylos duomenimis, buvę NKU vadovai išties dirbo taip, lyg nebūtų nieko girdėję apie atsakomybę. Viename iš inkriminuotų epizodų nagrinėta istorija, kaip 2012 m. birželio pradžioje 3,7 mln. litų (1,071 mln. eurų) paskolos paprašė bendrovė, kurios visas turtas 2011 m. tebuvo įvertintas 3 litais, bendrovė per metus nebuvo gavusi jokių pajamų ir turėjo 968 litų nuostolį.

Tokia bendrovė, kurioje dirbo vos vienas asmuo – direktorius ir vienintelis akcininkas, paskolos prašė ketindama pradėti visiškai naują veiklą, nekilnojamojo turto nuomą. Kaip garantą, kad grąžins nuomą, bendrovė pateikė ketinamų įsigyti pastatų nuomos sutartį, kurios tariamas nuomininkas net nebuvo pasirašęs.

Nors visi turimi duomenys bylojo, kad verslo planas rašytas šakėmis ant vandens, įkeičiamas turtas, kurį ketino pirkti bendrovė, nevertas nė pusės išduodamos paskolos, o paskolos prašantis verslininkas turi ir savų skolų, A. Vasiliauskas kartu su A. Žviku ir Ž. Putramentu 2012 m. birželio 13 d. priėmė sprendimą suteikti 3,7 mln. litų paskolą 74 mėnesių terminui su 7 proc. metinėmis palūkanomis.

2012 m. liepą su A. Vasiliausko, A. Žviko ir Ž. Putramento palaiminimu buvo suteikta dar viena itin rizikinga paskola – 3,9 mln. litų (1,129 mln. eurų) buvo paskolinti du apie 10 hektarų dydžio žemės sklypus pirkti susiruošusiai bendrovei, planavusiai įsirengti kaimo turizmo sodybą ir užsiimti kaimo turizmu. Kaip paaiškėjo, bendrovė neturėjo nei turto, nei darbuotojų, išskyrus direktorių, teikė prieštaringus duomenis apie savo veiklą, o kaip paskolos garantą užstatė pirktus sklypus, kurie neva buvo verti daugiau nei 2 mln. eurų, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog reali šių sklypų vertė nesiekė net 50 tūkst. eurų.

Kitą dieną NKU vadovai patvirtino dar vieną paskolą – 3,8 mln. litų (1,1 mln. eurų) skyrė taip pat žemę pirkusiai bendrovei, kuri vėlgi pirko du žemės sklypus kaimo turizmui. Bendrovės vadove likus savaitei iki prašymo pateikimo tapo jokios patirties versle neturinti moteris, pati bendrovė veiklos praktiškai nevykdė, o paskolos grąžinimą vėlgi garantavo įsigytais sklypais, kurių tikroji vertė siekė tik labai mažą dalį gautos paskolos.

2012 m. rugpjūtį A. Žvikas, A. Vasiliauskas ir Ž. Putramentas visai atleido vadžias ir suteikė keturias paskolas – 3,7 mln. litų (1,071 mln. eurų), 4,1 mln. litų (1,187 mln. eurų), 4 mln. litų (1,158 mln. eurų) ir 5,2 mln. litų (1,5 mln. eurų) – bendrovėms, kurioms nieku gyvu tokių paskolų nebuvo galima suteikti.

Iš viso taip NKU vadovai, sutikę išduoti septynias paskolas, lengva ranka atidavė apie 28,4 mln. litų (8,22 mln. eurų).

Gerai žinomos, atidirbtos schemos

Visas šias bendroves, ėmusias paskolas akcijoms, žemei ar pastatams pirkti, sieja keletas bendrų bruožų – visos jos faktiškai neturėjo jokio turto ar pajamų, jų vadovais ir akcininkais tapdavo jokios patirties verslo srityje neturintys asmenys, kurių vienintelis darbas būdavo pasirašyti pateiktą prašymą NKU išduoti paskolą.

Teisėsaugoje tokios istorijos nėra neįprastos – pastarąjį dešimtmetį Lietuvos teismuose buvo išnagrinėta ne viena byla, kai sukčiai susirasdavo nuo narkotikų ar alkoholio priklausomus asmenis, pasinaudoję šiomis priklausomybėmis, šių asmenų vardu įsigydavo jokios veiklos nevykdančias, dažniausiai tik vardą ir juridinio asmens kodą teturinčias bendroves, ir naudodavo šias bendroves kaip savo nusikaltimų įrankius. Prieš kelias savaites Alfa.lt aprašė tokią istoriją, kai talentingiausiu Lietuvos sukčiumi vadinamas Alfredas Grigutis kartu su bendru pasinaudojo priklausomybių turinčiu vyru kaip statytiniu, formaliai valdančiu bendrovę, į kurią iš Prancūzijos kompanijos apgaule bandė pervesti 190 tūkst. eurų.

TALENTINGIAUSIAS LIETUVOS SUKČIUS ĮKLIUVO TARPTAUTINĖJE AFEROJE: LIETUVIAI BANDĖ „NUMELŽTI“ PRANCŪZIJOS BENDROVĘ

Toks nusikaltėlių braižas NKU istorijoje, kai neva veiklą vykdančios bendrovės, turinčios neaiškius vadovus ir akcininkus, pretenduoja į milijonines paskolas, nors neturi turto, akivaizdus.

Teisėsauga surado šių bendrovių, kurios ėmė milijonines paskolas, akcininkus ir vadovus. Visi jie pripažino, kad išties tebuvo fiktyvūs statytiniai, su verslu neturėję nieko bendro. Anot šių „direktorių“, tapti įmonių savininkais ir vadovais jiems pasiūlę giminaičiai, kaimynai ar šiaip pažįstami, o jie sutikdavę dėl įvairių priežasčių – vieniems buvo pažadėta, kad, tapę bendrovės vadovais, jie turės socialines garantijas ir besikaupiantį darbo stažą, kiti ant įsigijimo dokumentų pasirašydavo už kelis šimtus litų.

Galiausiai paaiškėjo, kad visa ši schema buvo koordinuojama vienų organizatorių – visos milijonines paskolas iš NKU ėmusios bendrovės menkavertį turtą ir akcijas pirko iš konkrečios bendrovės, į kurią ir sutekėjo visi NKU pinigai.

Pripažino: buvo suklaidintas ir apgautas

Nors nėra įrodymų, kad NKU vadovai bendradarbiavo su sukčiais ar patys stovėjo už bendrovių, kurios ėmė paskolas, nuteistųjų abejingumas stebina – paskolas A. Žvikas, Ž. Putramentas ir A. Vasiliauskas sutikdavo išduoti bendrovėms, kurios pateikdavo akivaizdžiai realybės neatitinkančius duomenis, be to, iš pateiktų duomenų būdavo aiškiai matyti, kad žemės ar pastatų, kuriems įsigyti ir būdavo imama paskola, vertė yra net kelis ar keliolika kartų mažesnė nei tariama jų kaina.

Tiek A. Žvikas, tiek A. Vasiliauskas ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl lengva ranka dalytų milijoninių paskolų ir sutiko, kad jiems iškelta baudžiamoji byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Trečiuoju įtariamuoju tapęs Ž. Putramentas, Alfa.lt žiniomis, savo kaltės taip lengvai nepripažino, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl tarnybos pareigų neatlikimo bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

A. Vasiliauskas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad spręsdamas, suteikti paskolą ar ne, kartu su kitais valdybos nariais vadovavosi Paskolų komiteto pateiktomis išvadomis, o pastarosiomis, nors šios buvo tik patariamojo pobūdžio, neturėjo pagrindo abejoti. Anot buvusio NKU vadovo, koją jam pakišo tai, kad pasitikėjo suklastotomis turto vertinimo pažymomis – nuteistasis teigė, kad neturėjo nei kompetencijos, nei galimybių patikrinti, ar atestuoto turto vertintojo, kuris vėliau pripažino klastojęs šias pažymas, pateikti dokumentai yra patikimi ir teisingi. „Buvau suklaidintas ir apgautas“, – teigė A. Vasiliauskas.

A. Žvikas taip pat pripažino, kad, kaip rašoma bylos dokumentuose, „buvo nepakankamai atidus, nepakankamai įsigilino į įmonių pateiktus dokumentus dėl jų finansinės būklės, nevertino kritiškai įmonių teikiamų dokumentų dėl jų turimo turto vertės“.

Anot buvusio NKU valdybos nario, kadangi tuo laikotarpiu vyko intensyvi unijos plėtra, prioritetu A. Žvikas laikė paskolų portfelio plėtrą, tikėdamas, kad tai padės pasiekti gerų finansinių rezultatų, atneš unijai pelną, o kartu – netinkamai įvertindamas galimas rizikas dėl paskolų negrąžinimo.

Nors A. Vasiliausko ir A. Žviko nekompetencija NKU padarė milijoninę žalą, patys buvę vadovai atsipirko stebėtinai mažomis baudomis – po septynerius metus trukusio ikiteisminio tyrimo byla, kaltinamiesiems sutikus, buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, teisėja Jurgita Šėlienė ją užbaigė ne nuosprendžiu, o baudžiamuoju įsakymu.

Kaltę pripažinusiam A. Vasiliauskui buvo skirta 1506,4 euro bauda, tačiau ji buvo sumažinta iki 1355,76 euro dėl vienos paros, kurią teko praleisti už grotų. A. Žlikui, taip pat sulaukusiam 1506,4 euro baudos, tačiau už grotų prabuvusiam devynias paras, teks sumokėti dar mažiau – 828,52 euro baudą.

Kompetencija – visiškame dugne

Kas atsitiko, kad kredito unijai vadovavę asmenys, kuriems, rodos, buvo kelti tokie aukšti reikalavimai, taip apsižioplino (jei tik nebendradarbiavo su paskolų „gavėjais“)? Atliktas tyrimas parodė, kad NKU, priėmusioje klientų gyvenimo santaupas ir jomis disponavusioje, aukštais reikalavimais vadovams ar darbuotojams net nekvepėjo. Dar blogiau – tapti valdybos nariu ir spręsti ypatingos kompetencijos ir ekonominių bei finansinių žinių reikalaujančius NKU klausimus galėjo visiškai reikiamų kvalifikacijų neturintis asmuo.

Pats A. Žvikas ikiteisminio tyrimo metu nurodė norintis „pabrėžti, kad jam inkriminuojamus veiksmus atliko dėl patirties ir specifinių teisinių bei finansinių žinių, kurių, kaip dabar supranta, neturėjo pakankamai (neturėjo nei teisinio, nei ekonominio išsilavinimo), stokos“.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. Putramentas taip pat pripažino baigęs sociologijos mokslų bakalaurą ir turizmo vadybos magistrą, tačiau neturėjo jokio išsilavinimo, susijusio su bankininkyste ar kreditavimu. „Į pateikiamus dokumentus gilindavausi tik tiek, kiek tai leido išsilavinimas ir turimos žinios. Tikrai neturėjau galimybės nei įvertinti pačios vertinimo ataskaitos, nei paskolos gavėjo pateiktų finansinių dokumentų“, – ikiteisminio tyrimo metu sakė Ž. Putramentas ir pripažino, kad detaliai nė nevertindavo jam pateikiamų dokumentų – tiesiog pasitikėjęs kitais valdybos nariais.


Žilvinas Putramentas (I. Gelūno nuotr.)

Žilvinas Putramentas (I. Gelūno nuotr.)© Alfa.lt

Viena iš Paskolų komiteto, vertinusio pateiktus prašymus gauti paskolą, narių pripažino, kad šiame komitete atsidūrė todėl, kad studijuodama Mykolo Romerio universitete norėjo atlikti teisininkės praktiką, o Ž. Putramentas jai pasiūlė šią praktiką atlikti NKU. Tuomet studente tebuvusi Paskolų komiteto narė pripažino, kad neturėjo reikiamos specialios profesinės patirties darbui kredito įstaigose ir specialių žinių bankininkystėje, kurios padėtų susigaudyti prašomų paskolų niuansuose, o iš visų jai pateiktų dokumentų realiai suprasdavo vos 10 proc. jų turinio.