COVID-19 pandemijos nualintos Europos įmonės tampa Kinijos taikiniu
Ar Lietuva turėtų įjungti papildomus saugiklius?

Kinija
Kinija
  © SCANPIX
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-05-06 06:39

Pasaulį ir Europą krečiant pandemijos sukeltai ekonomikos krizei, Kinija toliau siekia Europoje įsigyti transporto infrastruktūros objektus, telekomunikacijų, aukštųjų technologijų ir finansų sektoriaus įmones.

Lietuvos bankas šiuo metu nagrinėja kelias paraiškas dėl elektroninių pinigų ar mokėjimo įstaigų licencijų išdavimo bendrovėms, kurių kapitalo kilmė siejama su Kinija. Tai Alfa.lt patvirtino Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.

Alfa.lt kalbinti politikai neatmeta galimybės, kad Kinija gali įsigyti ir banką Lietuvoje bei viliasi, kad pandemija neištrins jau nustatytų raudonųjų linijų.

Palyginti su Vakarų ar vietos investuotojais, Kinija turi beveik neišsenkamų finansinių išteklių, tačiau investicijomis į strategiškai svabius sektorius siekia ne vien ekonominės, bet ir politinės naudos.

Šalyse, kur tvirčiau įkėlė koją, Kinija be skrupulų pasinaudoja turimais ekonominiais ir politiniais svertais.

Lietuvos žvalgyba pastarajame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Kiniją stato į vieną gretą su kita Lietuvai nedraugiška valstybe Rusija.

Nors Kinijos suaktyvėjimas Vakaruose seniai kelia įtampą, Lietuva iki šiol viešai deklaruodavo siekį tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą. Labiausiai akcentuojamos galimybės sėkmingai bendradarbiauti fintech paslaugų, – jos nėra įvardijamos kaip strateginės, – srityje.

Vis dėlto Kinijai siekiant įgyti reikšmingą įtaką Lietuvos bankininkystės sektoriuje, tai gali būti vertinama kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Alfa.lt domėjosi, ar Lietuva šiuo metu turėtų įjungti papildomus saugiklius sektoriuose, į kuriuos galimai jau nusitaikė Kinijos investuotojai? 

L. Kaščiūnas: „Kinija kels koją, kur tik galės“

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kaščiūnas net neabejoja, jog Kinija kels koją ten, kur tik galės. Politikas neatmeta scenarijaus, kad tai gali būt ir finansų sektorius.

„Kiniją labiausiai dabar domina dvi sritys. Pirmiausia, uostai kaip Šilko kelio sudėtinė dalis. Kai kuriuos uostus Italijoje, Graikijoje kinai jau valdo, kitur yra uostų dalininkai. Juos tikrai domina Baltijos valstybių jūrų uostai. Taigi, reikėtų atkreipti dėmesį į transporto sektorių“, – Alfa.lt sakė L. Kaščiūnas.

Kita Kinijos investicijų prioritetinės sritis, galbūt net svarbesnė už transportą, politiko nuomone, yra telekomunikacijos, pirmiausia, 5G ryšys. „Kinijos informacinių ir ryšio technologijų kompanijos „Huawei“ ir ZTE, pasinaudodamos pandemija, ieškos būdų, kaip „nulaužti“ tam tikrų valstybių skepsį jų atžvilgiu. Tas jau realiai vyksta. Bet neatmesčiau ir bankų“, – teigė L. Kaščiūnas.

Pandemijos sukeltu ekonomikos sunkmečiu, kai Europos kompanijos nusilps, Kinijai, jo nuomone, atsiveria tam tikras galimybių langas. „Pažiūrėsime, kaip Vakarų pasaulio bankų sistema išeis iš šitos krizės. Kol kas neatrodo, kad bankai turės daug problemų kaip per 2008 m. krizę. Bet neatmeskime, kad nusilpusius veikėjus Kinija gali perimti – tuo neabejoju“, – sakė L. Kaščiūnas.

Pasak jo, Kinija dabar bando pagerinti savo įvaizdį, išnaudodama vadinamąją kaukių diplomatiją bei teikdama humanitarinę pagalbą, bet po gražiomis iniciatyvomis slypi labai konkretūs žemiški interesai, kurie ateityje virs geopolitiniais.

L. Kaščiūno nuomone, kai kompanija veikia autoritarinėje valstybėje, ji turi ne tik verslo, bet ir politinį interesą. Iš pradžių tie interesai nėra deklaruojami, tačiau vėliau pasireiškia per kreditavimo politiką, finansų sektoriaus kontrolę.

„Kinijos verslo ir politikos suaugimas yra akivaizdus. Noriu pabrėžti, kad visos Kinijos privačios kompanijos pagal Kinijos įstatymus, jeigu vyriausybei tai reikalinga, turėtų prisidėti prie Kinijos žvalgybinio darbo. Nesvarbu, ar tai būtų technologijų, ar tranpsorto srityje veikianti kompanija, ar bankas“, – pabrėžė jis.

Tikisi, kad pandemija neištrins raudonų linijų

L. Kaščiūnas atkreipė dėmesį, kad ES valstybės įvairiai vertina Kinijos keliamą grėsmę. Antai neproporcingai daug Kinijos investicijų turinčiose Graikijoje, Portugalijoje politikai palankiau nusiteikę Kinijos atžvilgiu. „Dar gerokai prieš pandemiją ES svarstant investicijų iš trečiųjų šalių patikros mechanizmą būtent šios šalys nenorėjo tokio sugriežtinimo“, – sakė Seimo narys.

Prie šių valstybių L. Kaščiūnas prisikiria ir Vengriją, siekiačią tapti Kinijos investicijų centru Vidurio Europoje. Tuo metu Vokietija ieško balanso tarp saugumo ir ekonominės naudos. Panašiai esą elgiasi ir Lietuva. „Tikiuosi, kad po šitos pandemijos tai nepasikeis – mes turėsime aiškias raudonas linijas“, – svarstė Seimo narys.

Šiuo metu, pasak jo, Lietuvoje nuo ekonominių ir politinių grėsmių ginti padeda Strateginių įmonių įstatymas, įvardijantis nacionaliniam saugumui jautrius sektorius ir įmones. Ketinantys investuoti į šiuos sektorius ir įmones investuotojai iš trečiųjų šalių turi gauti specialios Vyriausybės komisijos, į kurią įeina VSD, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir kitų institucijų atstovai, leidimą. „Saugumo požiūriu patikra vykdoma. Vyriausybė gali „nulaužti“ komisijos sprendimą, jeigu yra poreikis, bet, manau, mes mechanizmą turime“, – sakė Seimo narys.

L. Kaščiūnas norėtų, kad patikra būtų dar griežtesnė. Jis neseniai Seime registravo įstatymų pataisas ir jeigu jos įsigaliotų, pirmenybę investuoti į strategines įmones ir sektorius Lieuvoje turėtų transatlantinio saugumo kriterijus atinkančios kompanijos. „Ir be šitos pataisos formalus mechanizmas, manau, yra. Bet būta atvejų, kai saugumas vertintas liberaliau. Pavyzdžiui, kai į Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio projektą leista investuoti su Baltarusija susijusiai įmone“, – prisiminė L. Kaščiūnas.  

A. Anušauskas: Kinija gali pasinaudoti sunkmečiu

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas taip pat mano, kad Lietuva turi tam tikrus saugiklius, kadangi ne tik tikrinami investuotojai, bet ir tarpžinybinė Vyriausybinė komisija priiminėja bendrus sprendimus.

„Bet kadangi Lietuva yra ES narė, naudojantis situacija ir žinant, kad sunkumų Europos ekonomika patirs nemažai, tikėtina, kad Kinija gali tuo pasinaudoti. Tie bandymai egzistavo visada, jie niekur nedingo, ir manau, kad ta proga greičiausiai pasinaudos“, – Alfa.lt komentavo Seimo narys.

Jo nuomone, Kinijos investicijomis gali būti siekiama ir politinių tikslų, žinant ne tik jos galimybes, bet ir tam tikrus tikslus. „Sprendžiant iš kinų diplomatų atsakymų mūsų žurnalistams akivaizdu, kad jie nekelia kažkokių savo pretenzijų tik tol, kol neturi rimtų ekonominių, finansinių ar kokių nors kitokių svertų toje šalyje. Kai tik tas galimybes įgauna, tonas iš karto pasikeičia. Galima tokių pavyzdžių surasti ir Afrikoje, ir Azijoje, ir Europoje“, – pastebėjo Seimo narys.

Dėl Lietuvos banko suteikiamų licencijų Kinijos fintech bendrovėms A. Anušauskas nesijaudina. „Tai nėra bankai, tai ne strateginis sektorius“, – komentavo politikas.

A. Anušausko nuomone, Lietuva turi pakankamai įstatymų saugiklių, kurie padėtų apsaugoti finansų sektorių nuo Kinijos investicijų šiuo sunkmečiu. „Jie yra, mes jais naudojamės. Ar aktyviai, ar neaktyviai, priklauso nuo politinės valdžios. Galimus investuotojus į finansų sektorių tikrina Lietuvos bankas. Politikai irgi kreipia dėmesį. Man per metus teko porą kartų kreiptis tokiais klausimais į Lietuvos banką. Lietuvoje svertai yra. Jais tereikia naudotis“, – teigė politikas.

Lietuvos bankas: visiems taikomos vienodos taisyklės ir sąlygos

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė J. Govina Alfa.lt teigė, kad susidomėjimas Lietuva, kaip fintech ekosistemai palankia šalimi, yra nuolatinis.

„Gauname nemažai paklausimų iš įvairių pasaulio valstybių. Negalėtume išskirti vienos konkrečios valstybės interesantų, sulaukiame ir iš kitų Europos šalių, ir iš kitų žemynų valstybių. Tačiau kelias į mūsų, o kartu ir ES finansų rinką, atviras ne visiems, o tik tiems, kas geba užtikrinti kokybę ir valdyti rizikas“, – teigė J. Govina.

Pasak jos, Lietuvos bankas neturi išankstinių nuostatų dėl Kinijos ar kitų dalyvių – visiems norintiems įžengti į Lietuvos rinką taikomos vienodos taisyklės ir sąlygos.

„Suprantame ne tik fintech naudas, bet ir keliamą riziką, todėl imamės visų įmanomų priemonių tokioms rizikoms valdyti. Teisės aktuose yra nustatyti reikalavimai licencijos siekiančioms bendrovėms, su šiomis bendrovėmis susijusiems asmenims (akcininkams, vadovams), bendrovių vidaus kontrolės procedūroms, paslaugų teikimui ir kt. Ypač didelį dėmesį skiriame priemonėms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai, kapitalo ir paslaugų kokybei užtikrinti“, – teigė J. Govina.

Pasak jos, tiek licencijavimo, tiek patikrinimo procedūros vienodos visoms įmonėms, nepriklausomai nuo jų kapitalo kilmės ir iš esmės yra unifikuotos visos ES mastu.

„Prieš suteikdami licenciją, renkame visą įmanomą informaciją, skelbiamą ir viešoje erdvėje, ir specialiose duomenų bazėse. Teikiame paklausimus šalies specialiosioms tarnyboms, užsienio šalių priežiūros ir kitoms nepriklausomoms institucijoms. Bendrovių steigėjų ir vadovų reputacijos vertinimui taikomas itin griežtas filtras – jie turi būti nepriekaištingos reputacijos, turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Atskirai vertiname, kaip įmonės yra pasirengusios užtikrinti kokybiškas paslaugas ir valdyti rizikas: kokias turi konkrečias priemones, ar jos efektyvios, ar šiomis priemonėmis mokama tinkamai naudotis. Nuo bendrovės įsisteigimo iki veiklos pradžios paprastai praeina bent metai, tad turime galimybių vertinti, kaip įmonė rengiasi teikti paslaugas, – tikino J. Govina. – Galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui vertina speciali komisija, kurią sudaro 14 institucijų, įskaitant ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos bankas visiškai pasitiki šios komisijos sprendimais.”

Fintech plėtrą sieja su ekonomine nauda

Lietuvos siekį dėl fintech plėtros (atitinkamą kryptį ir priemonių planą yra patvirtinusi ir Vyriausybė), Lietuvos bankas sieja ne su atskiromis šalimis, o su nauda Lietuvai ir jos vartotojams.

„Vertiname ne atskiras bendroves, o jų visumą – fintech ekosistemą: informacinių technologijų įmones, teisinininkų kontoras, auditorius ir kitas konsultacines paslaugas teikiančias įmones. Fintech apima labai platų paslaugų spektrą: mokėjimo, nuotolines skaitmenines paslaugas, blokų grandinės technologiją, duomenų debesijos infrastruktūrą, dirbtinį intelektą, procesų automatizavimą, registrų įdarbinimą ir kt.“ – teigė J. Govina.

Jos teigimu, inovacijos, įskaitant ir finansų sritį, yra vienas iš ekonomikos augimo variklių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę, o tai ypač svarbu įveikiant ir COVID-19 poveikį šalies ūkiui.

Šiuo metu Lietuvos mokėjimo paslaugų sektoriuje veikia dešimt Lietuvos banko licencijuotų įmonių, kurių kapitalo kilmė siejama su Kinija, o iš viso Lietuvos rinkoje veikia 116 licencijuotų mokėjimo ir el. pinigų įstaigų.

Finansų ministerija: saugiklių pakanka

Finansų ministerija (FM) į Alfa.lt klausimą, ar turėtume saugotis Kinijos kapitalo dalyvavimo Lietuvos finansų sektoriuje atsakė, kad, kol Kinijos investicijos atitinka abiejų šalių komercinius interesus, tol Lietuva yra atvira bendradarbiavimui. Svarbu – užtikrinti tinkamą grėsmių valdymą.

„Investuotojų vertinimą Lietuvoje atlieka Nacionalinio saugumo komisija. Ji, vertindama investuotojus, siekia užtikrinti, jog objektai, įmonės, įrenginiai ir turto apsaugos zonose esantis turtas ir teritorija būtų apsaugoti nuo grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančių veiksnių. Licencines finansines paslaugas teikiančios ne ES įmonės, siekiančios veikti Lietuvoje, paprastai turi gauti Lietuvos banko licenciją, todėl egzistuoja ir papildomi saugikliai. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas atlieka Lietuvoje steigiamos ar įsigyjamos įmonės ar jos dalies akcininkų vertinimą“, – teigiama ministerijos atsakyme Alfa.lt.

Be finansų sektoriui būdingų rizikų, FM nuomone, svarbu užtikrinti ir kitų rizikų tinkamą valdymą –vartotojų duomenų apsaugos, intelektinės nuosavybės, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos. Šiais klausimais atitinkamos atsakingos Lietuvos institucijos esą dirba nuolat.

Kuriais atvejais turėtume pasisaugoti, o kuriais palikti Kinijos kapitalo investicijas į Lietuvos finansų sektorių laisvajai rinkai?

„Atsargumo priemonių reikėtų imtis visuomet, kai konkrečiu atveju nustatomos atitinkamos grėsmės. Tiek, kiek yra saugu, Lietuva siekia pritraukti naujas technologijas ir žinias, kurios didintų finansinių paslaugų efektyvumą, šių paslaugų prieinamumą ir kainų mažėjimą, – teigia FM. – Bendradarbiavimas finansų sektoriuje, ypač išnaudojant fintech galimybes, gali paskatinti tarptautinę prekybą, turistų srautus, kadangi finansinių technologijų dėka mokėjimų ir atsiskaitymų procesai gali tapti paprastesni, lengvesni ir spartesni.“

Toliau sieks likti finansinių paslaugų vartais į Europą

Lietuva iki šiol viešai deklaravo siekį tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą. Labiausiai akcentuojamos galimybės sėkmingai bendradarbiauti fintech paslaugų srityje. Tai ne kartą tarptautiniuose forumuose deklaravo mūsų valstybės oficialūs asmenys. Antai Šanchajuje 2018 m. vykusiame finansinių technologijų renginyje, kuriame dalyvavo apie 150 Kinijos įmonių, tuometė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mūsų šalį pristatė kaip sparčiai tobulėjančių finansinių technologijų srities lyderę Europoje.

Finansų ministras Vilius Šapoka viename tarptautinių renginių kalbėjo, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais į Europą ir yra pasiruošusi prisiimti lyderės vaidmenį.

Šie ambicinigi tikslai nėra pasikeitę. FM redakcijai atsiųstame atsakyme teigia, kad Lietuva vis dar siekia tapti finansinių technologijų lydere pasaulyje.

„Šiuo metu šalyje veikia 210 fintech įmonių. Jose dirba 3400 žmonių ir šie skaičiai nuolat auga. Vilnius pagal tarptautinį fintech indeksą (ang. The Global FINTECH Index) puikuojasi 4-oje vietoje pasaulyje. Tai rodo, kad Lietuva jau šiuo metu yra finansinių paslaugų vartai į Europą ne ES šalims, neišskiriant nė vienos konkrečios valstybės. Azija yra labai plati rinka: Kinija, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, o stiprių įmonių atėjimas iš minėtų šalių būtų laimėjimas Lietuvai. Kinija yra viena iš finansinių technologijų ir e-komercijos lyderių Azijoje, todėl natūralu, kad viešojoje erdvėje daugiausiai yra girdima būtent apie šios šalies investavimo galimybes“, – teigiama FM atsiųstame atsakyme.

Kinijos grėsmė suaktyvėjo, grėsme išlieka „Huawei“

Šiemet pristatytame Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Lietuvos kariniam, informaciniam, ekonominiam, energetiniam saugumui didžiausią grėsmę kelia dviejų valstybių – Kinijos ir Rusijos – veikla.

Lietuvos žvalgyba informuoja, kad šios valstybės veikia kibernetinėje erdvėje, pasitelkdamos šnipinėjimo veiklą, suteikdamos nemokamas vizas į tam tikrus regionus, taip pat dalyvaudamos bei organizuodamos įvairius tarptautinius renginius.

Priešiškos užsienio žvalgybos tarnybos pastaruoju metu vis aktyviau naudoja socialinius tinklus, o Kinijos tarnybos šioje erdvėje itin aktyvios ir agresyvios.

„Per metus buvo keletas atvejų, kurie aiškiai parodė, kad veikla tikrai nesumažėjo, o kaip tik suaktyvėjo. Mes matome, kad ta žvalgybinė Kinijos veikla aktyvėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ypač per technologijų prizmę“, – pristatydamas vertinimą Seime teigė VSD vadovas Darius Jauniškis.

Kinija verbavimui ir taikinių paieškai Lietuvoje daugiausia naudojasi socialinio tinklo „LinkedIn“ galimybėmis. Todėl VSD ragina piliečius ir valstybės institucijų darbuotojus būti budrius.

D. Jauniškis teigė, jog Kinijos grėsmė per pastaruosius metus suaktyvėjo – Kinija technologijų pagalba išnaudoja visas galimybes gauti informaciją.

Grėsmių nacionaliniam sugumui vertinime minima „Huawei“ kompanija, pasak žvalgybininkų, teikia surinktą informaciją Kinijos žvalgybos tarnyboms.

„Huawei“, kaip ir visos kitos valstybinės kompanijos, yra įgaliotos dalintis pagal įstatymą surenkama informacija su Kinijos žvalgybos tarnybomis. Tai ši rizika išlieka, ir šioje vietoje pokyčių nėra“, – Seime komentavo AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.

JAV Strateginių ir tarptautinių studijų centro prieš kelerius metus skelbtoje ataskaitoje teigta, jog Kinijos bendrovės „Huawei“ ir ZTE buvo subsidijuojamos Kinijos vyriausybės tam, kad įgytų ne tik stiprias pozicijas rinkoje, bet ir žvalgybinį pranašumą.

Kinija neslepia savo tikslo dominuoti pasaulyje

Buvusi Europos Paralamento narė Laima Andrikienė, aktyviai besidominti Kinijos investicijomis ES, dar pernai įspėjo, kad Lietuva nesuvokia Kinijos keliamos grėsmės bei ragino itin atidžiai vertinti Kinijos valstybinio kapitalo įmonių siekius investuoti į Klaipėdos uostą ir finansinių technologijų sektorių.

L. Andrikienė atkreipė dėmesį, kad Kinija net neslepia savo ambicijų ir tikslų, ir ne tik Europoje. Politikė priminė, kad šios šalies lyderiai pastarajame Kinijos komunistų partijos suvažiavime paskelbė strateginį tikslą – iki 2050 m. tapti dominuojančia pasaulio jėga. Vėliau terminas sutrumpintas – tuos tikslus planuojama pasiekti iki 2030-ųjų.

„Kinija turės daugiausia gyventojų, didžiausią kariuomenę ir galingiausią ekonomiką. Augant šios valstybės ekonominei galiai, auga ir jos politinės ambicijos”, – komentavo L. Andrikienė.

Pasak jos, 2013 m. Kinijos prezidento ir Komunistų partijos lyderio Xi Jinpingo paskelbta Šilko kelio – ekonominio diržo (OBOR) strategija – vienas iš svarbių instrumentų siekiant šių tikslų. Ši ekonominės ekspansijos strategija sukurta Kinijos karo ir saugumo žinybose, o jos tikslas – „deatlantizuoti“ pasaulį, sumažinti JAV vaidmenį pasaulyje.

„Kinijai naudinga ir silpna, susipriešinusi, išsivaikščiojanti Europos Sąjunga, nukirstais ar bent jau rimtai pažeistais ryšiais su JAV. Kai Donaldas Trumpas, pradėjęs eiti prezidento pareigas, sustabdė de facto baigtas derybas dėl laisvosios prekybos sutarties tarp JAV ir ES, katučių sutartinai plojo ir Kinija, ir Rusija“, – priminė politikė.