COVID-19 krizė galimai paskatins šiuolaikiškesnį požiūrį į atsiskaitymą už prekes
Karantino metu dažniau mokame kortele ir internetu

Apsipirkimas internete
Apsipirkimas internete
  © Europos Parlamentas

Dėl karantino daugelis parduotuvių persikėlė į internetinę erdvę, o fizinėse prekybos vietose raginama vengti grynųjų pinigų ir atsiskaityti bekontakte kortele. Daugelis komercinių bankų pastebi, kad karantinas pakoregavo mūsų bankinių paslaugų vartojimo įpročius.

Ekspertų manymu, pokyčiai yra teigiami ir galimai taps ilgalaikiais – krizė mus gali priversti dažniau atsiskaityti labiau pažengusiais būdais.

SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi sumažėjusią grynųjų pinigų paklausą karantino metu.

„Praėjusią savaitę iš bankomatų buvo išimta maždaug ketvirtadaliu mažiau grynųjų pinigų negu įprastai prieš karantiną. Išaugo atsiskaitymas už prekes ir paslaugas naudojantis interneto banku“, – sakė jis.

Įmonėms perorientuojant savo verslą ir imantis pristatymo į namus, penkis kartus išaugo mobiliųjų kortelių skaitytuvų poreikis – toks būdas nuskaityti mokėjimo korteles joms tapo būtinas.


Tadas Povilauskas

Tadas Povilauskas© Organizatoriai

„Medicinos banko“ administracijos vadovė Dalia Klišauskienė taip pat pastebi išaugusį elektroninių paslaugų poreikį tarp savo klientų.

„Didėjančią paklausą aktyviau naudotis elektronine bankininkyste parodė tai, kad praėjusį mėnesį prie mūsų interneto banko ir mobiliosios banko programėlės jungėsi daugiau vartotojų nei įprastai“, – pranešime teigė ji.

„Swedbank“ duomenimis, vos paskelbus karantiną, grynųjų pinigų išgryninimo operacijos taip pat gerokai sumenko visose Baltijos šalyse. Lietuvoje buvo fiksuotos maždaug penktadaliu mažesnės pinigų išgryninimo operacijų apimtys.

Ar krizė padės atsisakyti grynųjų?

SEB vyriausiasis ekonomistas prognozuoja, jog COVID-19 krizės sukeltas gyventojų perėjimas prie modernesnių atsiskaitymo būdų nebus trumpalaikis.

„Tokios krizės padeda pakeisti gyventojų įpročius daug labiau ir greičiau negu įprastomis gyvenimo sąlygomis. Tai, kad vis daugiau žmonių išbandė prekybą internetu, reiškia, kad daugiau buvo naudotasi atsiskaitymais internetine bankininkyste ar kortele internetu“, – teigė jis.


Internetinė prekyba

Internetinė prekyba© LNK

Jeigu gyventojams toks pirkimo ir atsiskaitymo būdas nesukėlė problemų ar blogų patirčių, ekonomisto manymu, pačios internetinės prekybos ir atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais priemonių naudojimui tai turės teigiamą įtaką – ir gan didelę.

„Aišku, grynieji pinigai nedings, bet jų dalies atsiskaitymų struktūroje sumažėjimo pokytis 2020 m. bus gerokai didesnis negu ankstesniais metais“, – įsitikinęs T. Povilauskas.

Didėja bekontakčių atsiskaitymų

Bekontakčiai atsiskaitymo būdai pagal populiarumą aplenkė įprastus mokėjimus kortele, kuriuos patvirtinti reikia įvedant PIN kodą, rodo „Swedbank“ duomenys. 

Šių metų kovo mėnesį bekontakčių atsiskaitymų dalis tarp banko korteles turinčių klientų sudarė 54 proc., o vienas banko klientas bekontakčiu būdu atsiskaitė vidutiniškai apie 13 kartų per mėnesį.

Šalies gyventojai vis labiau vertina šį greitą ir patogų atsiskaitymo būdą, kuris dabartinėje situacijoje, siekiant išvengti COVID-19 grėsmių, užtikrina daugiau saugumo.

Aišku, grynieji pinigai nedings, bet jų dalies atsiskaitymų struktūroje sumažėjimo pokytis 2020 m. bus gerokai didesnis negu ankstesniais metais.
– T. Povilauskas

Pasak Jūratės Gumuliauskienės, „Swedbank“ Klientų aptarnavimo tarnybos vadovės, tikėtina, kad karantino sąlygos prisidės prie gyventojų įpročio atsiskaityti bekontakčiu būdu dar dažniau, ir jau šįmet tokio tipo atsiskaitymas sudarys didžiąją dalį visų šalies gyventojų atliekamų mokėjimų kortelėmis.

Lyginant Baltijos šalių duomenis, bekontakčius atsiskaitymus yra pamėgę ir kaimynai latviai − Latvijoje jų dalis sudaro apie 58 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis. Estijoje bekontakčiu atsiskaitymu naudojamasi vieną kartą iš keturių, kai mokama „Swedbank“ mokėjimo kortele, tai yra 27 proc. visų mokėjimų atvejų.