Kas suinteresuotas skleisti melą apie menamą uosto taršą Klaipėdoje

Uostas
Uostas
  © Vakarų ekspresas
Alfa.lt
2020-04-10 15:24

Dirbtinai keliamas trukšmas apie oro taršą Klaipėdoje ir jos neva pagrindinį šaltinį – didžiausią uosto krovos kompaniją – gali būti susijęs ne su kilniu rūpesčiu aplinkosauga, o verslo grupuočių kova dėl valstybinės žemės Klaipėdos uoste ir siekiais perimti krovinius iš konkurentų.

Nešvarioje kovoje su priemonėmis nesiskaitoma – perkami „fake news“ straipsniai žiniasklaidoje, tiražuojami anoniminiai klaipėdiečių skundai socialiniuose tinkluose, į nešvarią kovą įtraukiamos visuomeninės organizacijos, kurioms vadovauja buvę ilgalaikiai bedarbiai.

Istorija, kurioje galima aptikti ir Rusijos specialiųjų tarnybų pėdsakų, susijusi su Klaipėdos uosto plėtros projektais. O prasidėjo ji, kai prieš dvejus metus viena įmonių grupė įsigijo buvusios įmonės „Laivitė“ teritoriją Klaipėdos uoste – krovos kompanijos „Klasco“ kaimynystėje.

Miesto politikams ir gyventojams pristatytoje verslininkų vizijoje – šiaurinėje uosto dalyje iškilsiantis dangoraižių su vaizdu į Kuršių marias miestelis.

Problema, kad vizijai įgyvendinti trukdo šalia sėkmingai veikianti didžiausia uosto krovos kompanija, tad viešojoje erdvėje tikslingai ir kryptingai kuriamas „Klasco“ – kaip pagrindinės miesto oro teršėjos – įvaizdis.

Kad toks įvaizdis neturi nieko bendra su tikrove, regis, mažai kam rūpi. Juk šiuo metu kova už aplinkosaugą dividendų padeda uždirbti ne tik verslininkams, bet ir politikams bei apsišaukėliams visuomenės veikėjams.

Dėl taršos apkaltino niekuo dėtą įmonę

Šį pavasarį Klaipėdos mieste padidėjus oro taršai kietosiomis dalelėmis eilinį kartą socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoe prasukta užsakyta šmeižto kampanija prieš „Klasco“. Užsakovų pasirinkti metodai tobulai atitinka „fake news“ kūrimo vadovėlį, o kampanijos organizatoriai ir pagrindiniai dalyviai – seniai pažįstami veikėjai.

Balandžio 6 d. kovoje su „Klasco“ pasižymėjęs naujienų portalas „Atvira Klaipėda“ paskelbė straipsnį apie tai, kad trys klaipėdiečiai skundžiasi tarša, bei tai liudijančias nuotraukas – dulkinas palanges ir purvinas vyriškas rankas. Keista, kad šįkart apsieita be mėgstamų tokiais atvejais tiražuoti suodžiais ištepliotų kūdikių vaizdų.

Vis dėlto tradicija išlaikyta – dėl padidėjusio dulkėtumo apkaltinta „Klasco“. Portale cituojamas emocingas gyventojos laiškas su grūmojimais menamai teršėjai ir padejavimais „kur žiūri valdžia“.

Nuoroda į šį straipsnį feisbuko paskyroje „Klaipėdos plaučiai“ netrukus pasidalijo judėjimo Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją (KIDE) įkūrėja ir vadovė Alina Andronova.

Šių šaltinių pagrindu portalas Delfi.lt paskelbė „rezonancinį“ straipsnį „Karantino metu į Klaipėdą grįžo siaubinga tarša: žmonės nė negali praverti langų“, tą pačią dieną jį perspausdino 15min.lt ir „Vakarų ekspresas“.

Šiose publikacijose anoniminiai uostamiesčio gyventojai jau nedviprasmiškai dėl oro taršos kaltina „Klasco“.

Tai kas, kad apkinkosaugininkai vėliau nustatė, jog padidėjusi oro tarša tomis pavasario dienomis fiksuota visoje Lietuvoje, o uostamiestyje ji nebuvo didžiausia (labiausiai pasižymėjo Kaunas).

Kam rūpi, kad oro užterštumas kietosiomis dalelėmis šįkart buvo susijęs su gyvenamųjų namų šildymu, kūrenamomis krosnimis, nes žmonės jas kūrena kuo išmano, o dūmai su teršalais į aplinką patenka per netvarkingus kaminus. Kadangi paviršiai buvo labai sausi, susikaupusias dulkes pakėlė važiuojantis transportas.

Net ir karantino sąlygomis transportas intensyvaus eismo gatvėmis važiuoja, o po žiemos yra daug nenuvalytų gatvių, taip pat – ir Klaipėdoje.

Šiame mieste pasitvirtino ir gyventojų skundai, kad statybininkai labai netvarkingai išvažiuoja iš statybviečių, nesivargina nuplauti mašinų, o pastarosios išveža purvą į gatves, kur jis pasklinda po visą miestą. Miesto valdžia, be to, nustatė, kad I. Kanto gatvėje, kurioje gyvenantys klaipėdiečia dėl oro taršos pasukubėjo apkaltinti krovos įmonę, pastarosiomis savaitėmis vyko kelio kasybos ir kiemų tvarkymo darbai.

Išsamus, faktais bei profesionaliais Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjos Vilmos Bimbaitės ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Sakalienės komentarais pagrįstas straipsnis apie tai miesto laikrašyje „Vakarų ekspresas“ liko beveik nepastebėtas.

Juo socialiniuose tinkluose nepasidalijo nei visuomeniniais pagrindais už švarią aplinką kovojanti A. Andronova, nei nacionaliniai žinių portalai.

Ir kodėl turėtų? Ką galėtų sudominti žinia, kad per karantiną padidėjusios oro taršos šaltinis Klaipėdoje – ne „Klasco“ krova, o „nerezonansinės“ gyventojų krosnys, transportas ir statybininkai?

„Klasco“ konkurentų valstybiniame uoste pėdsakai

Prieš „Klasco“ nukreiptoje kryptingoje kompanijoje neapsienama be naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ paslaugų. Kaskart feisbuke bei naujienų portaluose naudojamos tos pačios, prieš kelerius metus viešintos nuotraukos ar filmuoti vaizdai. Tačiau jie pateikiami kaip „švieži“ taršos įrodymai.

Antai „Atviros Klaipėdos“ naudojamos Pauliaus Lukoševičiaus nuotraukos ir vaizdo medžiaga skelbta 2019 m. lapkričio 10­­–11 d. feisbuko grupėje „Klaipėdos plaučiai“. Tokiu atveju skundai primena tendencingą norą kenkti uosto įmonei, kiršinti visuomenę ir šokdinti aplinkosaugos institucijų pareigūnus.

Kaip veikia puikiai sutepta gandų platinimo grandinė, puikiai iliustruoja pastarasis „taršos“ uostamiestyje pavyzdys, kai krovos kompanija apšmeižta nepateikus įrodymų, tiesiog tikslingai žmonių emocijas nukreipus vienai verslo grupei naudinga linkme.   

Apie „Klasco“ taršą aktyviai rašanti „Atvira Klaipėda“ prisistato kaip nepriklausomas naujienų portalas. Tačiau daug pasako faktas, kad tarp „Atviros Klaipėdos“ viešai skelbiamų juridinių rėmėjų yra didžiausi „Klasco“ konkurentai Klaipėdos uoste – AB „Klaipėdos nafta“, Jūrų krovinių kompanija „Bega“, Klaipėdos birių krovinių terminalas. Taip pat ir minėtas judėjimas KIDE.

Kampanijos pradžia sutapo su NT plėtotojų planais

Tarp „Atviros Klaipėdos“ juridinių rėmėjų yra ir nekilnojamojo turto (NT) plėtra užsiimanti įmonių grupė „Stemma Group“, „Klasco“ pašonėje kelių hektarų teritorijoje vystanti NT projektą „Memelio miestas“ ir galimai turinti interesą plėstis į „Klasco“ nuomojamą valstybinę žemę uosto teritorijoje.

Reikšmingas faktas, jog kryptingas puolimas prieš didžiausią uosto krovos kompaniją ir antireklamos kampanija apie „Klasco“ neva vykdomą oro taršą, KIDE organizuotas gyventojų parašų su peticija ant tuščių popieriaus lapų rinkimas prasidėjo 2018 m. vasarą. Tai yra iškart po to, kai projekto „Memelio miestas“ savininke ir plėtotoja tų pačių metų pavasarį tapo verslininko Martino Gusiatino vadovaujama įmonių grupė „Stemma Group“.

Šiuo metu kaip tik vyksta šios teritorijos detaliojo plano koncepijos derinimas, jai dar nėra pritarusi Klaipėdos miesto savivaldybė ir Uosto direkcija.

„Stemma Group“ parengtoje „Memelio miesto“ teritorijos plėtros strategijoje numatoma teritorijoje tarp Danės upės, Naujosios Uosto ir Naujojo Sodo gatvių bei Kuršių marių statyti administracijos pastatų kompleksą, restoranus, išskirtinio ir prabangaus būsto gyvenamuosius namus. Investicija į projektą gali siekti 100 mln. eurų, jį siekiama baigti iki 2030 m.

Tačiau planams valstybiniame sklype plėtoti NT projektą gali trukdyti tai, kad apie 1 ha teritorijos šiame sklype dengia „Klasco“ sanitarinės apsaugos zona.

Be to, „Klasco“ atstovai ne kartą viešose diskusijose išsakė abejonių dėl ketinimų „miestą kelti į uostą“, kuris šiuo metu kuria didžiulę pridėtinę vertę. Juk akivaizdu, kad uosto krantinėje pradėjus statyti gyvenamuosius namus bus pradėta reikalauti triukšmo ir taršos mažinimo, o galiausiai uosto krovos kompanijos, ne tik „Klasco“, bus spaudžiamos išsikelti.

Kitaip tariant, šalia planuojamo „Memelio miesto“ įsikūrusios „Klasco“ ir projektą plėtojančios „Stemma Group“ užprogramuotas konfliktas. Tuo ir galima būtų paaiškinti, kam daugiausia naudos duoda kelerius metus keliamas erzelis dėl oro taršos menamo šaltinio uosto teritorije.

Įtakingi ryšiai sieja nuo sovietmečio laikų

„Stemma Group“ prezidentas Martinas Gusiatinas turi įtakingų ryšių Klaipėdoje nuo sovietmečių laikų. Po studijų Kauno politechnikos institute įsidarbinęs inžinieriumi Klaipėdos „Baltijos“ laivų statykloje jis sparčiai kopė karjeros laiptais.

Sovietmečiu nuo 1975 m. jis daugiau kaip dešimtmetį buvo Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas. G. Gusiatinas neiškrito iš žaidimo ir atkūrus nepriklausomybę – vadovavao uosto įmonėms AB „Naftos terminalas“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Klaipėdos Smeltė“.

Vėliau verslininkas pasuko į politiką – 2003 m. kaip Lietuvos socialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus kandidatas dvi kadencijas išrinktas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariu.

„Stemma Group“ vadovą sieja artimi ryšiai su miesto politikais ir uoste veiklą vykdančių įmonių savininkais. Tarp jų – buvęs ir dabartinis Klaipėdos meras Rimtantas Taraškevičius ir Vytautas Grubliauskas, Vakarų medienos grupės valdybos pirmininkas Sigitas Paulauskas.

Kyšo Rusijos ir Baltarusijos spec. tarnybų interesai

Rusijos interesas buvo ir yra savo krovinius nukreipti per savo uostus, atimti tranzitinius krovinius iš Klaipėdos uosto. Tam naudojami ir buvę bei esami agentai, tarp jų ­­– kai kurių uosto krovos kompanijų vadovai, nuo sovietinių laikų bendradarbiaujantys su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.

Šių tarnybų galimai finansuojamos ir kai kurios Klaipėdos visuomeninės organizacijos, aktyviai veikiančios socialiniuose tinkluose. Viešai gindamos uostamiečio gyventojų ineresus, iš tikrųjų šios organizacijos įtakos agentų gali būti nukreipiamos vykdyti tikslines kampanijas prieš įmones, kurių verslą, nuomojamą teritoriją ir krovinius siekia perimti su užsienio specialiosiomis tarnybomis susiję asmenys.

Gali kilti retorinis klausimas: gal šmeižto ir nepagrįstų kaltinimų lavina dvejus metus ant vienos sėkmingiausių uosto įmonių pilama tam, kad kažkas jau nusižiūrėjo jos teritoriją savai pelningai vizijai su dangoraižiais šalia Kuršių marių įgyvendinti ir kuria planus, kaip perimti sėkmingai plėtojamą krovos verslą?

Kaip žinoma, Klaipėdos uosto teritoriją valdo Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto direkcija, o krovos kompanijos iš direkcijos žemę nuomoja.

Kas galėtų paneigti, kad eiliniu šurmuliu dėl menamo oro taršos šaltinio Klaipėdos uoste dedamos pastangos ir kryptingai klojamas „faktinis“ pagrindas, NT plėtotojams siekiant įkelti koją į valstybės žemę, kuria disponuoja Uosto direkcija.