R. Šalaševičiūtė: dauguma darbdavių siūlymų dėl Darbo kodekso nepriimtini

Darbo kodeksas
Darbo kodeksas
  © BNS
BNS
2020-03-30 07:49

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas šią savaitę ketina aptarti darbdavių siūlymą pusei metų stabdyti dalį Darbo kodekso nuostatų. Komiteto pirmininkė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė BNS praėjusią savaitę sakė, kad dėl dviejų darbdavių pasiūlymų būtų galima diskutuoti, tačiau kiti palaikymo tikriausiai nesulauks.

„Pirmadienį ir antradienį esame suplanavę komiteto posėdžius, kuriuose turime aptarti įstatymų projektus, kuriuos antradienį ketinama svarstyti Seime ir kurie tikrai labai pagelbės verslui, todėl komiteto narius ketinama supažindinti ir su darbdavių pasiūlymais, kad būtų galima suformuoti bendrą komiteto nuomonę“, – BNS sakė R. Šalaševičiūtė.

Pasak jos, diskutuoti galima dėl siūlymo leisti darbdaviui keisti darbo sutartyje numatytas darbuotojo funkcijas, paliekant jam numatytą darbo užmokestį, taip pat dėl siūlymo sumažinti apribojimus terminuotoms darbo sutartims.

R. Šalaševičiūtės teigimu, dauguma kitų darbdavių pasiūlymų nepriimtini, be to, dalis jų pažeistų ir Europos Sąjungos teisę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat teigia, kad didžioji dalis darbdavių pasiūlymų pablogintų darbuotojų padėtį, todėl nėra priimtini.

„Valstybė siekia išsaugoti darbo vietas, todėl yra pasirengusi subsidijuoti per prastovas mokamą darbo užmokestį, o šiuo atveju prašoma galimybių palengvinti darbuotojų atleidimą – sutrumpinti įspėjimo terminus, atsisakyti išeitinių išmokų arba jas mokėti iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo“, – komentare BNS nurodė ministerija.

Darbdavių konfederacijos pirmininkas Danas Arlauskas teigia tikintis, kad bent jau daliai verslo pateiktų siūlymų galėtų būti pritarta. Jis taip pat pabrėžia, kad prašoma stabdyti ne viso Darbo kodekso, o tik dalies jo nuostatų galiojimą ir tik šešiems mėnesiams.

Darbdaviai prašo laikinai netaikyti netesybų už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju, informuoti apie sutarties nutraukimą prieš 14-a, o ne prieš 30 dienų, išeitinės išmokos netaikyti arba 2 mėnesių atleidimo išmoką mokėti iš Ilgalaikio darbo užmokesčio fondo, leisti darbdaviui vienašališkai keisti darbuotojo darbo funkcijas, paliekant darbo užmokestį.

Prašoma nustatyti, kad darbo dienos trukmė, neįskaitant viršvalandžių ir darbo pagal susitarimą, gali būti 12 valandų, o darbo savaitės trukmė, neįskaitant viršvalandžių ir darbo pagal susitarimą, gali būti 48 valandos, sumažinti apribojimus terminuotų darbo sutarčių sudarymui, numatyti, kad suminio darbo laiko apskaitos laikotarpis gali būti 6 mėnesiai.

Darbdaviai taip pat norėtų gauti teisę išleisti sukauptų kasmetinių atostogų be darbuotojo sutikimo, netaikyti pareigos mokėti išeitinę išmoką, kai sutartį darbuotojas nutraukia dėl prastovos, pailginti atsiskaitymo su atleistu darbuotoju laiką iki 30 dienų.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.