Notarus privers dirbti nuotoliniu būdu
Įpareigojimai įsigalios metų pabaigoje

Elvinas Jankevičius
Elvinas Jankevičius
  © Alfa.lt
Arvydas Jockus | Alfa.lt
2020-03-30 06:12

Dar šiemet didžioji dalis notarinių paslaugų turės būti teikiama nuotoliniu būdu. Tai numatančias įstatymų pataisas parengė Teisingumo ministerija.

Šiuo metu Lietuvos įstatymai numato, kad visi notariniai veiksmai turi būti atliekami notaro biure fiziškai dalyvaujant notarui ir klientams.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius paskelbė, kad ši tvarka keisis.„Didžioji dalis notarinių paslaugų, kurios šiandien yra atliekamos fiziškai atėjus pas notarą, galės būti atliktos nuotoliniu būdu“, – teigė jis.

Anot E. Jankevičiaus, nuotoliniu būdu bus ne tik tvirtinami įgaliojimai, hipotekos sandoriai, išduodami dublikatai bei tvirtinami diplomai, bet ir sudaromi sandoriai.

„Būtų kalbama netgi apie nekilnojamojo turto sandorių tvirtinimą nuotoliniu būdu. Aišku, tai bus daroma labai atsakingai. Ir jeigu notaras įžvelgs bent vieną abejonę, jis turės galimybę išsikviesti žmones fiziškai pas save“, – aiškino ministras.

Tačiau E. Jankevičus pabrėžė, kad tipiniai sandorai, kai, pavyzdžiui, kokia nors statybos bendrovė pardavinėja butus ir pirkimo–pardavimo sutartys yra labai paprastos, turės būti atliekami nuotoliniu būdu.

Notariato įstatymas artimiausiu metu bus pateiktas svarstyti Vyriausybei, vėliau keliaus į Seimą. „Tai reiškia, kad rudeniop mes jau galėsime su šiuo projektu pasistūmėti, ir galbūt metų pabaigoje visa tai jau bus galima atlikti nuotoliniu būdu“, – žadėjo ministras.

Kovo 27 d. E. Jankevičius pasirašė įsakymą, kad hipotekos sandorių tvirtinimas jaunoms šeimoms (iki 35 metų), perkančioms vidutinio brangumo (iki 90 tūkst. eurų) būstą, nieko neikainuos.

„Aišku, šis dalykas šiandien nėra labai aktualus, nes pirkimai ir pardavimai, matyt, nelabai vyksta. Bet mes kažkaip turėsime kapstytis iš tos duobės. Manau, kad jaunoms šeimoms, kurios pirks būstą, kursis Lietuvoje, bus šiek tiek lengvesnė našta“, – svarstė ministras.

Pasak jo, bus koreguojamas ir antstolių darbas, nors jie jau dabar gali daugelį paslaugų teikti nuotoliniu būdu. Tačiau nuo liepos 1 d. antstoliai bus įpareigoti visus vykdomuosius dokumentus kelti į e. platformą.

Sustojus sandoriams, įsikišo Vyriausybė

Po to, kai teisingumo ministras E. Jankevčius nuo kovo 16 d. uždraudė karantino laikotarpiu atlikti notarinius veiksmus, dėl to labai nukentėjo verslas, ypač nekilnojamojo turto, sustojo pastatytų butų pardavimas.

Lietuvoje keturias dienas nebuvo sudaromos pirkimo ir pardavimo, nuomos, verslo ir kitos sutartys. Tai labai apsunkino verslą ir gyventojus šiuo ir taip nelengvu laikotarpiu.

„Pandemijos situacijoje notaro ir klientų susitikimas biure gali būti pavojingas visų sveikatai. Todėl notarai privalo prisidėti prie žmonių saugumo ir nepriimti asmenų, netvirtinti sandorių“, – Alfa.lt aiškino Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Lietuvos notarų rūmai neslėpė, kad ministras sprendimą uždrausti notarinius veiksmus priėmė jų pačių prašymu.

Tačiau kilus įmonių ir gyventojų nepasitenkinimui, E. Jankevčius persigalvojo ir nauju įsakymu notarų veiklą atnaujino.

Karantino laikotarpiu notarų biuruose leista priimti iš anksto nuotoliniu būdu (telefonu ar e. paštu) užsiregistravusius asmenis.

Į notaro biuro patalpas šiuo metu laidžiama įeiti tik notarams, notaro biuro darbuotojams, asmenims, kuriems atliekami notariniai veiksmai, jų atstovams.

Jeigu kyla abejonių dėl asmens sveikatos būklės, jeigu nesilaikoma būtinų prevencijos priemonių ir kyla rizika sveikatai, notaras gali tokio asmens neregistruoti, neįleisti į patalpas ir nesuteikti paslaugų. Visi pasirengiamieji darbai bus atliekami nuotoliniu būdu.

Tačiau šis laikinas sprendimas netenkino Vyriausybės. Premjeras Saulius Skvernelis, atsižvelgdamas į situaciją, susidariusią dėl COVID-19 epidemijos Lietuvoje, paprašė Teisingumo ministerijos ypatingos skubos tvarka iki kovo 24 d. įvertinti galiojančias Notariato įstatymo nuostatas bei parengti ir pateikti Vyriausybei šio ir kitų įstatymų pakeitimus.

Ministerijai nurodyta maksimaliai perduoti notariatų vykdomų funkcijų apimtį valstybės įmonei Registrų centras ir kitiems atsakingiems subjektams.

Notarai neteks kai kurių funkcijų

„Susiklosčius ekstremaliai situacijai, peržiūrime teisinį reglamentavimą, kad kuo daugiau paslaugų notarai galėtų teikti nuotoliniu būdu“, – Alfa.lt sakė Teisingumo ministerijos patarėjas Audris Kutrevičius.

Vienas iš galimų siūlymų – mažiau įgaliojimų tvirtinti notariškai. Tokius įgaliojimus galima sudaryti informacinių technologijų (IT) priemonėmis, įregistruojant juos Įgaliojimų registre.

Dabar elektroninius įgaliojimus pas notarą galima sudaryti pensijai, pašalpai, stipendijai ar atlyginimui, korespondencijai gauti, taip pat viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti, pavyzdžiui, pateikti prašymą savivaldybei, „Regitrai“ ir pan.

„Todėl siūloma, kad dar daugiau įgaliojimų būtų leidžiama sudaryti IT priemonėmis. Asmuo pats galėtų pasirinkti, ar tokius įgaliojimus tvirtinti notariškai, ar IT priemonėmis“, – teigė A. Kutrevičius. 

Kovo 21 d. teisingumo ministro įsakymu dėl saugių sąlygų notarų biuruose buvo nurodyta, kad notarai atlieka tik būtinuosius neatidėliotinus notarinius veiksmus. Notaras, atsižvelgdamas į jam pateiktą informaciją, sprendžia dėl notarinio veiksmo būtinumo.

Pasak A. Kutrevičiaus, šiuo metu didžioji dalis notarų biurų dirba. Tačiau kai kuriems notarams dar nepavyko įsigyti reikiamų apsaugos priemonių, taip pat kai kurie notarai yra vaiko priežiūros atostogose dėl paskelbto karantino.

Smogė verslui ir gyventojams

Alfa.lt rašė, kad dėl koronaviruso nustatytas draudimas atlikti bet kokius notarinius veiksmus netikėtu kampu kirto nekilnojamojo turto verslui ir sugriovė žmonių planus persikelti į naują būstą.

Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė pripažino, kad sektorius jau pajuto pirmąsias pasekmes, nes pastatyti butai neparduodami.

„Akivaizdu, kad situacija yra labai sudėtinga. Nekilnojamojo turto srityje, kaip ir visi, taip pat patiriame nuostolių – notarinių sutarčių pasirašymas su klientais sustabdytas, turto įsigijimo ir pardavimo procesai nevyksta. Tai iš esmės paveiks nekilnojamojo turto sandorių rinką ir kelia riziką, kad dalis sandorių ir atnaujinus notarų veiklą neįvyks, nes finansavimo institucijų išduodami garantiniai raštai paskoloms gali nustoti galioti arba esmingai pasikeisti sąlygos“, – sakė įmonės vadovė.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius teigė, kad notarinių veiksmų draudimas turės įtakos ne tik nekilnojamojo turto bendrovių veiklai. Tai nelabai gera žinia visiems ūkio subjektams ir fiziniams asmenimis, nes jie negali atlikti jokių sandorių.

Butų pirkėjai pas notarą paprastai atsineša bankų garantinius raštus, kuriuose nurodoma, kokiomis sąlygomis bankai finansuos nekilnojamojo turto įsigijimą. Sustabžius notarinius veiksmus, šių garantinių raštų galiojimas gali nutrūkti.

„Būstas šiuo metu yra ypatinga prekė. Žmonėms butai reikalingi, kad jie juose galėtų izoliuotis. Gal kažkas yra suplanavęs išsikelti iš nuomojamo buto. Žmonės turi turėti vietą, kur gyventi. Jie perka ir visiškai įrengtus butus, į kuriuos rengiasi persikelti su visa šeima“, – sakė M. Statulevičius.

Jo nuomone, būsto rinka, nesumenkinant kitų svarbių ūkio sektorių, šiuo sunkiu metu yra strateginė valstybės sritis, reikalaujanti ypatingo dėmesio.

Atsiliko nuo skaitmeninės revoliucijos

Dėl sunkios verslo padėties kaltė tenka ir notarams – jie ilgai priešinosi naujovėms. Lietuvoje yra įteisinta elektroninio parašo institucija. Šiuo metu naudojantis e. parašu internetu galima sudaryti kredito sutartis su bankais, įvairias draudimo ar išperkamosios nuomos sutartis. Sistema puikiai veikia. Tačiau iki šiol tokia galimybė nėra įteisinta atliekant notarinius veiksmus – to nenorėjo patys notarai.

Sprendimą karantino metu uždaryti biurus ir uždrausti atlikti notarinius veiksmus kritikavo ne tik verslas, bet ir nepriklausomi ekspertai.

„Nesuprantama, kaip degalinės, maisto prekių parduotuvės sugeba rasti sprendimų aptarnauti klientus, bet notarai – ne. Nors nuo jų veiklos priklauso verslo finansavimas, ypač kritiniu laikotarpiu. Be jo verslas uždus ir jau nebebus ką skatinti. Sprendimų yra visa puokštė – nuo greitų ir paprastų iki ilgalaikių, apimančių stagnuojančio reglamentavimo keitimą“, – komentavo Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ direktorius Mindaugas Ubartas.

Jis siūlė paprastą ir greitą sprendimą – naudoti e. parašus, įrengti fizinius atskyrimus.

„Notarai jau dešimtmetį yra įpareigoti tokius turėti. Teigiama, kad nuotoliniu būdu negalės apsaugoti žmonių nuo piktnaudžiavimo, tačiau sveikas protas sako, kad tie, kurie dabar jau turi e. parašus ir juos naudoja, pasitiki šiuo būdu, žino rizikas. Bendravimui galima pasitelkti nuotolines priemones – virtualų susirinkimą“, – kalbėjo „Infobalt“ vadovas.

M. Ubarto nuomone, ši krizė turėtų būti žadintuvo skambutis notarams. „Jeigu jie nenorės keistis, verslas ras būdų, kaip juos apeiti. Įvyks skaitmeninė revoliucija, ir jie tiesiog pralaimės“, – reziumavo jis.