Žurnalo IQ indeksas. Kada pasivysime Švediją?

  © Organizatoriai

Trys nepriklausomybės dešimtmečiai pažymėti pažangos ženklu, tačiau iki svajonių šalies dar toloka

Kas dvejus metus pasitikdami Kovo 11-ąją apskaičiuojamame IQ indekse matuojame, kaip Lietuvai sekasi artėti prie Švedijos gyvenimo lygio. Ši šalis pasirinkta dėl nepriklausomybės išvakarėse populiarios idėjos, kad netrukus gyvensime kaip Švedijoje, tiesa, pirmiausia galvojant apie materialinę padėtį ir mažiau, ar nė kiek, apie kitus šios valstybės socialinio modelio aspektus.

Anksčiau Lietuvą šiame reitinge lyginome ne tik su Švedija, bet ir su kitomis posovietinėmis valstybėmis, kad išryškintume visų SSRS sudėtyje buvusių šalių raidos ypatumus. Atotrūkiui tarp Baltijos ir daugelio kitų posovietinių valstybių tik didėjant, šį kartą sudarėme kiek kitokį rinkinį. Palikome Estiją ir Rusiją kaip atskaitos taškus sovietinei praeičiai, bet įtraukėme Vengriją ir Lenkiją bei Slovėniją ir Portugaliją. Pastarosios dvi prieš 30 metų buvo gerokai priekyje, o Vengrija ir Lenkija bent jau turėjo ryškiai geresnes starto pozicijas.

Indeksas skaičiuojamas nuo 1995-ųjų, kai jau galima rasti išsamią visų šalių statistiką, iki 2016–2018 m. naujausių prieinamų duomenų.

Lietuva šiuo metu yra ten, kur 2015 m. buvo Slovėnija ir 2016 m. – Estija. Nė viena iš analizuotų valstybių nepasiekė nė 1995-ųjų Švedijos lygio. Mažiausia iš analizuotų valstybių Rusijos pažanga. Toliausiai per šį laikotarpį nuėjo Estija – jos indeksas pakilo nuo 4,8 iki 6,51. Lietuva irgi augo sparčiai, bendroje rikiuotėje aplenkė Vengriją, Lenkiją ir Portugaliją. Pastaroji šalis įstrigo vidutinių pajamų spąstuose, populistų valdomoje Lenkijoje imtos laužyti demokratijos taisyklės, o Vengrijoje įsitvirtinęs autokratinis populizmas jau kenkia ir ekonomikos raidai.


1995-ųjų Švedijos bendrojo vidaus produkto vienam gyventojui lygį Lietuva pasiekė 2011 m., augdama dukart spartesniu tempu. Mūsų šalis taip pat sėkmingai atsikrato priklausomybės nuo mažą pridėtinę vertę kuriančių sektorių – žemės, miškų ir žuvininkystės ūkiams 1995-aisiais teko beveik 10 proc. BVP, dabar liko apie 3 proc. Tačiau, palyginti su Švedija, tai vis tiek du kartus daugiau.

Nedarbo lygis Lietuvoje, kaip ir visose analizuotose valstybėse, augo ir mažėjo, priklausomai nuo ekonomikos padėties, tam įtakos turėjo ir neigiamai vertinama emigracija. Didžiausias nedarbas Lietuvoje buvo 2010-aisiais ir viršijo 17 proc., kitu metu jis buvo mažesnis nei skaičiavimų pradžioje 1995 m. Dabar nedarbo lygis Lietuvoje siekia 6 proc., mažiausias šiuo metu fiksuojamas Vengrijoje, Lenkijoje ir Rusijoje.

Nuo 1995 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje pakilo beveik tris kartus ir pagal perkamosios galios paritetą siekia 26,4 tūkst. eurų per metus – statistinio lietuvio perkamoji galia didesnė nei portugalo ir vengro, tačiau nusileidžia esto ir vis dar kone dukart mažesnė nei švedo.

Lietuva per analizuotą laikotarpį padarė didelę pažangą kovoje su korupcija. Žmogaus socialinės raidos indekse, matuojančiame tokius aspektus kaip vidutinę gyvenimo trukmę, vidutinę ir tikėtiną mokymosi trukmę, Lietuva priskiriama prie aukšto socialinio lygio valstybių, tačiau Estijos, Slovėnijos ir Lenkijos dar neaplenkė.


Kaip apskaičiuojamas IQ indeksas?

Apskaičiuojant IQ indeksą visų vertinamų šalių rodikliai buvo lyginami su konkrečioje srityje geriausią rezultatą pasiekusia pasaulio valstybe: jai skiriamas 1 balas ir proporcingai apskaičiuojamas kitų tiriamų šalių koeficientas. Vienos tobulos valstybės, kuri pirmautų pagal visus kriterijus, nėra. Jei būtų, jos IQ indeksas siektų 10 balų.

IQ indeksas apskaičiuotas remiantis Pasaulio banko (PB), Pasaulio nelygybės duomenų bazės (WID), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis. Atrinkome aštuonis įverčius: bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir bendrąjį nacionalinį produktą (BNP) vienam gyventojui, žemės, miškų ir žuvininkystės ūkyje sukuriamą BVP dalį, nedarbo lygį, vidutinį atlyginimą pagal perkamosios galios paritetą ir tris tarptautinius indeksus – JT žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI), „Freedom House“ laisvės indeksą bei „Transparency International“ sudaromą korupcijos suvokimo indeksą.

IQ manymu, šie kriterijai nelygiaverčiai, tad jiems suteikti koeficientai: 2,5 skyrėme HDI rodikliui, kuris parodo vidutinę gyvenimo trukmę, raštingumą, švietimo kokybę ir gyvenimo lygį, 2 – BVP ir BNP vienam gyventojui, 1,5 – laisvės indeksui, vertinančiam politines ir asmenines laisves, 0,5 – nedarbo lygiui ir vidutiniam atlyginimui, korupcijos suvokimo indeksui ir žemės, miškų ir žuvininkystės ūkyje sukuriamai BVP daliai.