Savanoriai siūlosi padėti, bet pagalbą priima ne visi

Senjorai raginami likti namuose ir prašyti artimųjų ar kaimynų pagalbos. O gražių iniciatyvų netrūksta. Vyresnio amžiaus žmonėms į namus atnešamas ir maistas, ir vaista
Senjorai raginami likti namuose ir prašyti artimųjų ar kaimynų pagalbos. O gražių iniciatyvų netrūksta. Vyresnio amžiaus žmonėms į namus atnešamas ir maistas, ir vaista
  © Vakarų ekspresas
Vakarų ekspresas
2020-03-30 05:48

Dėl koronaviruso grėsmės Lietuvai jau antrą savaitę laikantis karantino išaugo savanorių poreikis. Į rizikos grupę patenkantys senjorai raginami likti namuose ir prašyti artimųjų ar kaimynų pagalbos. Tačiau pasitaiko atvejų, kai pagalbos atsisakoma.

Praėjusią savaitę pradėjo veikti Nacionalinis savanorių koordinavimo centras ­­­– šis savanorystės projektas per telefonų skambučių liniją telks tuos lietuvius, kuriems reikia pagalbos, ir tuos, kurie nori ir gali padėti.

Viena šios iniciatyvos autorių ­­­– Lietuvos šaulių sąjunga. Pasak Pelėdų būrio antrojo skyriaus vado Mykolo Markausko, portale www.stipruskartu.lt kviečiami registruotis visi, galintys padėti senoliams apsipirkti, paremti maistu sunkiai besiverčiančius suaugusiuosius ir ypač vaikus, kurių pamėgti dienos centrai jau uždaryti.

Taip pat kviečiami registruotis tie, kurie turi automobilius ir gali būti kurjeriais ar prisidėti kitaip. Tie, kuriems reikia pagalbos, kviečiami registruotis šiame puslapyje arba skambinti nemokamu trumpuoju numeriu 1827.

Apie savanorių poreikį pirmadienį spaudos konferencijoje užsiminė ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuris ragino padėti vyresnio amžiaus žmonėms.

„Džiaugiamės savanorių iniciatyvomis. Vienas didžiausių poreikių ­­­– pagalba senjorams. Tai labai jautrus klausimas. Ieškome visų galimų sprendimų. Turint sprendimus, be savanorių pagalbos juos įgyvendinti yra labai sudėtinga“, ­­­– sakė uostamiesčio vadovas.

Toli ieškoti gražių pavyzdžių nereikia. Štai buvęs Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis pagalbos ranką ištiesė savo kaimynams. Jeigu reikia, nueinama į parduotuvę ir parnešama būtinų prekių.

„Iniciatyvų nemažai. Kaip socialiniam darbuotojui kilo mintis pasikalbėti su kaimynais, paklausti, paraginti neiti iš namų, o jei reikia, ir suteikti pagalbos ­­­– atnešti vaistų, maisto, sumokėti mokesčius. Bet prasidėjo diskusija, kad senjorai vis tiek veržiasi išeiti į lauką, patys eina į parduotuvę ir nelabai nori priimti pagalbos, jei nors kiek vaikšto“, ­­­– „Vakarų ekspresui“ sakė S. Liekis.

Pasak jo, labai svarbu, kad pagalbą senjorams suteiktų kaimynai, o ne svetimas žmogus. Jeigu skambučiu iš nežinomo numerio suteikti pagalbos siūlytis pradės nepažįstamas asmuo, atsiras nepasitikėjimas, baimė, kad galbūt norima apgauti.

„Be abejo, padedant kitiems kyla rizika ir patiems. Bet bent minimalias apsaugos priemones stengiamės turėti. Vykdome ir šviečiamąją veiklą, kad gyventojai savo priemonėmis dezinfekuotų laiptinės mygtukus, telefonspynes. Būtina laikytis higienos“, ­­­– teigė S. Liekis.