Prieš žvėriškas sąlygas: verslai masiškai atsisako narvuose laikomų vištų kiaušinių

VMVT užfiksuoti kadrai paukštynuose
VMVT užfiksuoti kadrai paukštynuose
  © VMVT

Prekybos vietose nesunku pastebėti skirtingai pažymėtų kiaušinių pakuočių. Ant jų užrašyta, kad vištos, dedančios kiaušinius, laikomos ne narvuose. Prisimename kaime didingai per visą sodą vaikščiojančias dedekles ir mums sudėtinga įsivaizduoti jas laikomas kitaip.

Iš tikrųjų tik 10 proc. dedeklių laikomos ant kraiko ar laisvai. Kitoms, laikomoms narvuose, tenka A4 lapo dydžio plotas – jos netgi negali išskleisti sparnų.

Organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Gabrielė Vaitkevičiūtė kiek nuramino, sakydama, kad Lietuvoje ši situacija gana sparčiai per pastaruosius metus pajudėjo į priekį. 2017 m., kai buvo pradėta kampanija dėl šių gyvūnų, laisvai laikomų buvo tik 3 proc., buvome paskutiniai pagal šį rodiklį ES, o per dvejus metus rezultatas trigubai pagerėjo.

Kartu su organizacijos „Tušti narvai“ atstove aptarėme pokyčius šioje srityje, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo ypač ryškūs. Kovo 13 d. iki 2025 m. narvuose laikomų vištų kiaušinių įsipareigojo atsisakyti elitinis restoranas „Time“, kovo 12-ąją – viešbutis „Comfort Hotel“, kovo 9-ąją restoranas „Verkiai“ pareiškė jau nebenaudojantis tokių kiaušinių, kovo 6-ąją jų atsisakyti pasižadėjo 1 mln. kiaušinių per mėnesį sunaudojanti įmonė „Mantinga“.

Visų atsisakiusių ar įsipareigojusių atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių įmonių sąrašą galima rasti čia. Galima pastebėti, kad sąraše yra visi Lietuvos didžiausi prekybos tinklai, daugelis viešbučių, nemažai kavinių ir restoranų.

„Įmonių jau daugiau nei 100, tarp jų didžiausios Lietuvos įmonės. Tik reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad didesnės įmonės atsisako šių kiaušinių ne iškart, o per pereinamąjį laikotarpį. Kadangi pasiūla vis dar per maža, net ir norėdamos, jos negalėtų greitai pereiti prie kitokių kiaušinių“, – pasakojo G. Vaitkevičiūtė.


Gabrielė Vaitkevičiūtė

Gabrielė Vaitkevičiūtė© Organizatoriai

Jos teigimu, tokie įsipareigojimai paskatina paukštynus investuoti į alternatyvias vištų laikymo sistemas.

„Iš oficialių duomenų matome, kad vištų, laikomų ne narvuose, Lietuvoje vis daugėja. Žinoma, mažesni verslai gali daug greičiau susirasti tiekėjus, nes jų sunaudojami kiaušinių kiekiai jau dabar gali būti patenkinti egzistuojančios pasiūlos“, – sakė atstovė.

Kaip viskas prasidėjo Lietuvoje?

Kalbėdama apie tai, kas labiausiai įmones paskatino imtis pokyčių, pašnekovė paminėjo du dalykus. Pirma, 2017-aisiais buvo paviešinta vaizdinė medžiaga iš dviejų didžiausių Lietuvos paukštynų (jiems priklauso maždaug pusė visų Lietuvoje auginamų vištų). Ji sukėlė labai daug atgarsio visuomenėje.

„Turbūt pirmą kartą dauguma lietuvių pamatė, kaip atrodo narvuose laikomos vištos ir kokia žiauri ši praktika. Žinome, kad iškart po medžiagos paviešinimo prekybos centruose pradėjo trūkti kiaušinių, kurie būtų ne iš narvų. Tai mums sakė ir prekybos centrų atstovai, ir su kiaušinių tiekėjais dirbantys asmenys. Nuo to laiko ir žiniasklaida vis dažniau parašydavo vištų gerovės tema, tad vartotojų sąmoningumas tik augo. Atsirado didesnė paklausa dėl informacijos viešojoje erdvėje“, – džiaugėsi G. Vaitkevičiūtė.

Vaizdo medžiagą galima pamatyti čia:

Antra, praėjus savaitei po medžiagos paviešinimo „Tušti narvai“ pradėjo viešą kampaniją, kaip teigė G. Vaitkevičiūtė, prieš prekybos centrą „Rimi“.

„Kadangi jie deklaravo besirūpinantys gyvūnų gerove ir aukštus kokybės standartus, dar gerokai prieš vaizdų iš paukštynų viešinimą prašėme jų, kad įsipareigotų nepardavinėti narvuose laikomų vištų kiaušinių per pereinamąjį laikotarpį. Derybų metu jie pasakė, kad nieko nekeis, tad neturėjome kitos išeities, kaip tik parodyti jų klientams, kad prekybos tinklo deklaruojamos vertybės prieštarauja jų veiksmams.

Po 4 mėnesius trukusios kampanijos, kurios metu visais įmanomais būdais informavome visuomenę apie „Rimi“ nenorą padėti gyvūnams, jie visgi nusprendė įsipareigoti nuo 2025-ųjų nebeprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais visose Baltijos šalyse“, – pasakojo ji.

Po to, kaip pasakojo jauna moteris, prasidėjo grandininė reakcija – prie iniciatyvos prisijungė ir kiti prekybos tinklai. Po jų – restoranų tinklai ir viešbučiai. Kuo daugiau įmonių paskelbė įsipareigojimus, tuo daugiau kitų įmonių norėjo juos skelbti, suveikė domino efektas.

Jos teigimu, kai kampanija buvo tik pradėta, Lietuvoje buvo vos kelios įmonės, kurios turėjo įsipareigojimus neprekiauti narvuose laikomų vištų kiaušiniais, beveik visos jos – tarptautinės („McDonalds“, „Subway“, „Lidl“).

Kaip vyksta derybos?

„Procesas su kiekviena įmone atrodo panašiai. Iš pradžių susisiekiame su verslais e. paštu arba skambučiais. Bandome papasakoti apie problemą, siūlome susitikti pasikalbėti. Labai smagu, kad didžioji dalis įmonių vadovų noriai imasi pokyčių ir nuoširdžiai nori prisidėti prie gyvūnų gerovės Lietuvoje kėlimo.

Tada, kaip teigė ji, organizacijos darbas būna lengvas, kartais tereikia nusiųsti sąrašą visų Lietuvoje esančių ūkių, kurie paukščius laiko ne narvuose.

„Kartais verslai visiškai nenori leistis į dialogą ar nemano, kad jie kažkaip prisideda prie gyvūnų kankinimo, pirkdami žiauriomis sąlygomis išgautus kiaušinius. Tuo atveju mes turime pareigą informuoti visuomenę. Žmonėms vis svarbiau, kokias verslo praktikas jie remia, kai atiduoda savo pinigus, todėl jie turi teisę žinoti, jeigu jų mėgstama kavinė atsainiai žiūri į gyvūnų gerovę“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, tai labai nepatinka tų verslų savininkams, bet jeigu jie nori remti pačias žiauriausias gyvūnų auginimo praktikas, jie prisiima ir su tuo ateinančią riziką – klientų praradimą.