30 svarbiausių nepriklausomybės įvykių: kuo gyveno Lietuva
I dalis

Trispalvė virš Vilniaus
Trispalvė virš Vilniaus
  © Irmantas Gelūnas / Fotobankas

Per tris dešimtmečius nepriklausomybės metų, Lietuvą džiugino, stebino, o kartais net jaudino ir pykdė daugybė įvykių. Pateikiame jums antrą dalį reikšmingiausių trisdešimtmečio įvykių ir reiškinių.

Sausio įvykiai

Sovietų Sąjungai pradėjus byrėti, tam sustabdyti pasitelktos desperatiškiausios priemonės: buvo siekiama užkirsti kelią Lietuvos nepriklausomybei. 1991 m. sausio 10 d. Michailas Gorbačiovas paskelbė kreipimąsi į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, kuriuo ultimatyviai reikalavo nedelsiant atkurti SSRS Konstitucijos galiojimą. Sausio 13 d. bandyta įvykdyti ginkluotą perversmą ir užgrobti svarbiausius Lietuvos strateginius ir ryšio objektus, naudojant SSRS kariuomenę. Žmonės iš visos Lietuvos suvažiavo budėti prie Aukščiausiosios Tarybos, Radijo ir televizijos komiteto, Televizijos bokšto. Kruvino puolimo metu tankai važiavo tiesiai ant beginklių žmonių. Nužudyta 14 gynėjų, sužeista dar 702. 


Gynėjai 1991 m. sausį

Gynėjai 1991 m. sausį© Fotobankas

Priimta LR Konstitucija

Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių, pasirinko europietiškąjį konstitucinės justicijos modelį, pagal kurį konstitucinę kontrolę vykdo speciali institucija – Konstitucinis Teismas. Konstitucijoje įtvirtinti teisinės valstybės ir Konstitucijos viršenybės principai. 

Užsienio politikoje Konstitucija prezidentui suteikia didelius įgaliojimus. Tačiau dauguma piliečių rinkdami šalies vadovą galvoja apie visus savo lūkesčius pamiršdami, kad gyvename labiau parlamentinėje valstybėje.


LR konstitucija

LR konstitucija© Robertas Dačkus/Prezidentūra

Popiežiaus vizitas

1993 m. rugsėjo 4­­­–10 d. Lietuvoje lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Jis tapo pirmuoju popiežiumi, aplankiusiu šalį po nepriklausomybės atgavimo, todėl jo vizitas turėjo didelę politinę ir religinę reikšmę. Į Vilnių ėmė plūsti minios turistų – tai buvo pirmasis tokio masto renginys. Popiežius Lietuvoje praleido net keturias dienas, per kurias aplankė Kryžių kalną, Aušros vartus, Šv. Kazimiero karstą. Lankėsi Kaune, Šiluvoje. Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadione Šv. Tėvo laukė keliasdešimt tūkstančių Lietuvos jaunuolių. Popiežius pabrėžė paliekąs „brangią šalį“, tikino, jog laisvė neatskiriama nuo atsakomybės. 


Popiežius ir A. M. Brazauskas

Popiežius ir A. M. Brazauskas

Atgavus nepriklausomybę inauguruotas pirmasis prezidentas 

1993 m. vasario 25 d. Algirdas Mykolas Brazauskas inauguruotas Lietuvos prezidentu. Buvęs Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) pirmininkas rinkimuose surinko 60,1 proc. balsų, aplenkęs diplomatą Stasį Lozoraitį. Siekiant, kad prezidentas turėtų didesnį tautos pasitikėjimą, LR Konstitucija numatė, jog prezidentą rinktų visa tauta. 

Per inauguraciją A. M. Brazauskui kelią į katedrą pastojo „Megztosios beretės“, buvo protestuojama, kad pavyzdingas komunistas ketina įeiti į šventyklą. Monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui išrinktąjį prezidentą teko į šventovę vesti pro šonines duris. Po maždaug 17 metų, A. M. Brazauskui mirus, mišios už jį aukotos katedroje, bet karsto į šventovę įnešti neleista.


Algirdas Brazauskas

Algirdas Brazauskas© Kęstutis Vanagas / Fotobankas

Iš Lietuvos išvesta okupantų kariuomenė 

1993 m. rugpjūčio 31-ąją 23.46 val. paskutinis Rusijos armijos dalinys kirto sieną ties Kenos geležinkelio stotimi ir paliko Lietuvą. Rusijos okupacinė kariuomenė į Lietuvą įžengė 1940 m. Dėl ginkluotųjų pajėgų išvedimo derybos vyko keturiais etapais. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos, rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Išvesti kariuomenę buvo pradėta rugsėjo 8 d. ir tai vyko keturiais etapais. Ši diplomatinė Lietuvos pergalė galutinai įtvirtino valstybės nepriklausomybę. 


Okupantų kariuomenės išvedimas

Okupantų kariuomenės išvedimas© KAM

Vito Lingio nužudymas 

Visą šalį sukrėtęs žurnalisto nužudymas – rezonansinis nusikaltimas – visiems laikams pakeitė šalies žurnalistikos pasaulį ir tapo reikšmingu posūkiu kovoje su nusikalstamumu.

Vitas Lingys 1989 m. rugsėjį su bendražygiais įkūrė dienraštį „Respublika“, ėjo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojo pareigas. Žurnalistas rašė apie nusikalstamų struktūrų veiklą, bandė su jomis kovoti viešumu. Jo taikiklyje nuolat buvo tuo metu nevaržomai siautėjusi „Vilniaus brigada“.

V. Lingys nužudytas 1993 m. spalį, o 1994 m. rudenį už nusikaltimą nuteistas „Vilniaus brigados“ lyderis Borisas Dekanidzė ir trys jo bendrai – Viačeslavas Savickis, Borisas Bobičenka ir Igoris Achremovas. B. Dekanidzei ir I. Achremovui buvo skirtos mirties bausmės, tačiau I. Achremovas šios bausmės išvengė. Šiuo metu visi nusikaltėliai, išskyrus B. Dekanidzę, jau yra laisvėje. B. Dekanidzės egzekucija tapo paskutiniąja Lietuvoje įvykdyta mirties bausme. 


Igoris Achremovas

Igoris Achremovas© Paulius Peleckis

Bankų griūtis

Po nepriklausomybės atkūrimo komerciniai bankai steigti lengvai, o vėliau neatsakingai dirbo ir iššvaistė fizinių ir juridinių asmenų lėšas.

1994–1997 m. – Lietuvos bankų bankrotų lavina: bankai bankrutavo vienas po kito („Sekundė“, Lietuvos akcinis inovacinis bankas, priklausę koncernui EBSW ir kt.). Nuskambėjo istorija, kai iš Lietuvos akcinio inovacinio banko savo indėlį išsiėmė tuometinis premjeras Adolfas Šleževičius, o po kelių dienų bankas sustabdė savo veiklą. Šis veiksmas išvertė A. Šleževičių iš posto.

Bankų reputacija visuomenės akyse krito iki rekordinių žemumų – 1996 m. pabaigoje apklausose pasitikėjimą bankais pareiškė tik 2 proc. respondentų.

Pasibaigus laukiniam kapitalizmui, po dešimtmečio užklupo krizė, ir vėliau įvykusi stambių lietuviško kapitalo bankų – „Snoro“ ir Ūkio banko – griūtis klientams pasitikėjimo neįpūtė.


Adolfas Šleževičius

Adolfas Šleževičius© Kęstutis Vanagas / Fotobankas

Pradėjo veikti Būtingės naftos terminalas 

1999 m. liepos 22-ąją ties Lietuvos valstybės siena su Latvija pradėjo veikti Būtingės naftos terminalas, skirtas importuoti ir eksportuoti naftai. 

Sklandiems terminalo statybos ir atidarymo darbams trukdė milžiniškas žaliųjų pasipriešinimas, valdžią draskiusios politinės rietenos ir neaiškūs statybų kaštai. 

Terminalo eksploatavimą po atidarymo lydėjo kelios ekologinės nelaimės, tačiau į jūrą patekę natos kiekiai nebuvo dideli. 

Kur kas daugiau rūpesčių kėlė Rusijos „Lukoil“ bandymai įsigyti terminalą. 2006 m. „Mažeikių naftą“ kartu su Būtingės terminalu įsigijo „PKN Orlen“, tais pačiais metais Rusija sustabdė dujų tiekimą „Družbos“ dujotekiu. Šalies politikai ir valdžios atstovai, nepaisydami puolimo, nuolat kartojo, kad pagrindinė Būtingės terminalo būtinybės priežastis yra ne ekonominė, o nepriklausomybė nuo rusiškų dujų monopolijos.


Būtingės naftos terminalas

Būtingės naftos terminalas© LNK

Lietuva įstojo į NATO 

JAV Valstybės departamente Vašingtone surengtos ceremonijos metu A. M. Brazauskas įteikė NATO ratifikacinius raštus JAV valstybės sekretoriui Collinui Powellui. Lietuva oficialiai tapo NATO nare.

Narystės organizacijoje, įkurtoje 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį, Lietuva siekė visą dešimtmetį.

NATO laikosi principo, kad išpuolis prieš vieną ar kelias jos nares yra laikomas išpuoliu prieš visas nares. Tai kolektyvinės gynybos principas, įtvirtintas Vašingtono sutarties 5 straipsnyje. Tai reiškia, kad Lietuvos užpuolimo, teroro ar okupacijos atveju savo užnugaryje turime labai stiprias valstybes, kurios pasirengusios padėti ir mus ginti.


Lietuva ir NATO

Lietuva ir NATO© Fotobankas

Lietuva įstojo į ES 

Kartu su būriu Rytų ir Pietų Europos valstybių patekę į ES, šiandien tebesame vieni didžiausių euroentuziastų, nors kitos bendrijos narės – ir senbuvės, ir naujokės – vis garsiau kalba apie kelių greičių Europą, skundžiasi Briuselio diktatu, ravi populizmo daigus, uždaro sienas arba pasirašo skyrybų su ES sutartį.

1995 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įteikė oficialų prašymą dėl priėmimo į ES. 1999-aisiais šalis gavo oficialių kvietimą pradėti derybas dėl narystės, kurias pradėjo 2000-ųjų vasarį.

2003 m. buvo vykdomas privalomasis referendumas – žmonės balsavo už arba prieš įstojimą į ES. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik 64 proc. balsuoti galinčių Lietuvos gyventojų ir daugiau nei 91 proc. balsų palaikė Lietuvos įstojimą į ES.

2003 m. balandžio 16 d. Atėnuose ministras pirmininkas A. M. Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė stojimo į ES sutartį. 2004 m. Lietuva tapo ES nare ir prisijungė prie kitų 24 (tuo metu) valstybių.

2007 m. Lietuva prisijungė prie Šengeno erdvės. 


ES

ES© SCANPIX

Išrinktas ir vėliau atstatydintas R. Paksas 

Rolandas Paksas 2002 m. Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekusį Valdą Adamkų ir 2003 m. vasario 26 d. pradėjo eiti prezidento pareigas

2004 m. balandžio 6-ąją Seimo balsavimu baigėsi daugiau kaip 5 mėnesius trukęs skandalas, kuris Lietuvą padalijo į dvi stovyklas. R. Paksas pašalintas iš posto po to, kai buvo apkaltintas suteikęs Lietuvos pilietybę savo dosniausiam rėmėjui – Rusijos verslininkui Jurijui Borisovui, taip pat sąmoningai leidęs jam suprasti apie teisėsaugos vykdytą tyrimą ir daręs spaudimą dėl „Žemaitijos kelių“ vadovybei. Seimas patvirtino visus tris kaltinimus.

Tai buvo pirmasis Europoje įvykdytas apkaltos prezidentui procesas. Po prezidento atstatydinimo laikinuoju šalies vadovu 2004-ųjų balandžio 6-ąją paskirtas Artūras Paulauskas.

Lietuvoje R. Paksui uždrausta dirbti valstybės tarnyboje, bet po to jis dar dukart buvo išrinktas į Europos Parlamentą. 2019 m. R. Paksui nepavyko dar kartą tapti europarlamentaru. 


Piketas prie prezidentūros

Piketas prie prezidentūros© Kęstutis Vanagas / Fotobankas

Emigracija 

Įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės, šiuolaikinės migracijos tendencijos, pasidarė vis labiau pastebimos. Didelę neigiamą įtaką šalies ekonomikai, darbo rinkai ir, žinoma, socialiniam gyvenimui turi migruoti nesiliaujantys gyventojai.

Kauno technologijų universiteto atliktame tyrime skelbiama, kad nuo nepriklausomybės pradžios lietuvių emigraciją galima išskirti į keturias bangas, kurios turi tam tikrų požymių.

Pirmoji emigracijos banga prasidėjo netrukus po nepriklausomybės atkūrimo, kai prasivėrė Lietuvos sienos. Antroji – 2004 m., įstojus į ES. Trečiajai bangai įtaką padarė prisijungimas prie Šengeno zonos 2008 m. ir Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė bei dėl finansinių paskolų išaugęs nedarbo lygis.


Oro uostas

Oro uostas© SCANPIX

Vilnius tapo Europos kultūros sostine, Lietuva atšventė savo vardo pirmojo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose tūkstantmetį

Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009 (VEKS 2009). Prieštaringai įvertinto projekto eigą apsunkino 2008 m. pasaulio ekonominė krizė ir įvairūs skandalai dėl lėšų švaistymo ir grobstymo. Tuometinis premjeras Andrius Kubilius net sakė negalįs teigti, kad kultūros sostinės programa yra „pačios aukščiausios kokybės“. 

Į Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti, ar nebuvo iššvaistytos biudžeto lėšos valstybės pinigais finansavus komercinį renginį, 2009 m. vasarį kreipėsi Seimo Antikorupcijos komisija. Tuomet Generalinėje prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo didelės vertės turto iššvaistymo. Valstybės kontrolė savo ataskaitoje taip pat nurodė VEKS aptikusi pažeidimų. 

Tais pačiais metais Lietuva minėjo šalies vardo paminėjimo tūkstantmetį. Iškilminga proga į Vilnių atvyko užsienio valstybių karaliai, prezidentai bei kiti oficialūs atstovai. S. Daukanto aikštėje susirinkusius svečius ir Lietuvos valstybės piliečius sveikino tuometinis Lietuvos prezidentas V. Adamkus.


Vilnius – Europos kultūros sostinė

Vilnius – Europos kultūros sostinė© Šarūnas Mažeika / Fotobankas

LEO LT 

2008 m. įsteigta nacionalinė energetikos bendrovė, kurios 38,3 proc. akcijų priklausė privačiai bendrovei „NDX energija“, o 61,7 proc. – valstybei. Bendrovė išformuota 2009 m. susidarius nepalankioms ekonominėms aplinkybėms ir kilus visuotiniam nepasitenkinimui dėl sandorio skaidrumo ir naudingumo visuomenei.

Gedimino Kirkilo vyriausybės palaimintas nacionalinis investuotojas sulaukė daug kritikos ir buvo vertinamas prieštaringai. Surengtas ne vienas protestas, atsisakyti planų kurti LEO LT, turėjusio statyti naują atominę elektrinę, ragino ne tik garsūs visuomenės veikėjai, bet ir politikai. O viešumoje sklandė oponentų kalbos, kad LEO LT projektas sumanytas ne atominei statyti, o greitai uždirbti milijonus iš prekybos pigia švediška elektra, nutiesus kabelį Baltijos jūros dugnu.

Klausimas nukeliavo net iki Konstitucinio Teismo. Šis konstatavo, kad LEO LT veikti gali, bet Konstitucija pažeista. 

Tuo metu „NDX energija“ jau buvo privatizavusi Vakarų skirstomuosius tinklus ir derėjosi su G. Kirkilo vadovaujama vyriausybe dėl LEO LT kūrimo, o „MG Baltic“ planai privatizuoti Rytų skirstomuosius tinklus liko neįgyvendinti, pasirodžius Estijos bendrovei. Po beveik poros metų VP grupės prezidentas Nerijus Numavičius viešai atsiprašė Dariaus Mockaus už Žilvino Marcinkevičiaus mestus kaltinimus, o po kelių dienų Seimo sprendimu LEO LT likviduota. „NDX energijai“ išmokėti beveik 200 mln. eurų. 


Protestai prieš LEO.LT

Protestai prieš LEO.LT© Šarūnas Mažeika / Fotobankas

Išrinkta pirmoji šalies prezidentė moteris – ja tapo D. Grybauskaitė 

Inauguracijos kalboje 2009 m. liepą Dalia Grybauskaitė pareiškė: „Būsiu aktyvi prezidentė.“ Pažadėjusi išnaudoti visas Konstitucijos jai suteikiamas galias ginti piliečių interesus, ji tą dieną tapo penktąja valstybės vadove atkurtos Lietuvos istorijoje.

Karjerą pradėjusi Ekonomikos ministerijoje, 2001–2004 m. ji ėjo finansų ministro pareigas, vėliau tapo Europos Komisijos nare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.

D. Grybauskaitė iš karto pelnė griežtos, reiklios vadovės reputaciją. Per trumpą laiką pakeitė pavaldžius teisėsaugos institucijų vadovus, kariuomenės vadą, teisėjų atrankos tvarką ir patį Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. 

Per tą laiką D. Grybauskaitė vidaus politikoje pasiėmė daugiau galios, nei formaliai numatyta prezidentui. O užsienyje, ypač ES institucijose, kur ji jautėsi geriau nei namie, užsitarnavo autoritetą. Vengusi įtakos iš išorės ir pabrėžtinai demonstravusi nepriklausomumą, D. Grybauskaitė tapo Lietuvos geležine ledi – prezidentiniu projektu, kurį kruopščiai pati sukūrė.


Dalia Grybauskaitė

Dalia Grybauskaitė© Margarita Vorobjovaitė