Maudynės diskriminacijos nenuplauna

Vieta nusiprausti
Vieta nusiprausti
  © „Sekundės“ archyvas

Panevėžio socialinių paslaugų centro dušais Nemuno gatvėje pastaraisiais savaitgaliais ėmė aktyviai naudotis iki tol čia nesirodydavę romai. Jie guodžiasi esą nebeturintys vietos anksčiau mėgtoje Panevėžio viešojoje pirtyje, todėl net žiemą tenka maudytis gatvėje prie vandens kolonėlės, pripučiamuose baseinuose ar tiesiog „Ekrano“ mariose. 

Pirtininkai tik galvas kraipo, iš kur išėjo tokia dezinformacija. Romai – lietuviams paslaptinga tauta. Net ir jų švarinimosi ritualai neatrodo įprasti. Iš tiesų, kaip apie tai papasakojo pavardės viešinti nesutikusi romė iš Panevėžio Rusalina, jos tautiečiams civilizacijos patogumai sunkiai pasiekiami. 

Daugelio Aukštaitijos sostinėje gyvenančių romų būstuose nėra nei vandens, nei kanalizacijos. „Žinau pensinio amžiaus moterį, kuri slaugo neįgalų, nevaikštantį sūnų. Jai kas dieną tenka eiti į gatvę iš kolonėlės pasiimti vandens, jį šildyti ir iš dubenėlių prausti suaugusį vyrą. 

Kita jauna šeima šitaip išaugino penkias dukras: žiemą sandėliuke apsišveičia, vasarą prisipučia kieme baseiną ir jame visi maudosi. Mano pačios brolis net ir esant 20 laipsnių šalčio iki šiol prausiasi lauke, prie kolonėlės. Kelios dešimtys gyventojų iš vadinamojo Gorodoko prie „Ekrano“ marių ten pat ir maudosi“, – pasakoja Rusalina.


Pasak Panevėžio romų, daugeliui jų civilizacijos patogumai lig šiol neprieinami ir praustis neretai tenka tiesiog gatvėje

Pasak Panevėžio romų, daugeliui jų civilizacijos patogumai lig šiol neprieinami ir praustis neretai tenka tiesiog gatvėje© „Sekundės“ archyvas

Romai, anot jos, Panevėžyje, kaip ir kitur, dar sunkiai skinasi kelius į komfortiškesnį gyvenimą. Tam kelią pastoja paprasčiausia baimė ir neišsilavinimas. 

„Jie juk net nežino, nuo ko pradėti, kad būtų atvestas vandentiekis. Europa spaudžia panaikinti lauko tualetus, lietuviai sėkmingai tai daro, o romai tyli, nes jiems trūksta elementariausių žinių. Jei jauna mergina net pinigų kupiūras pažįsta tik iš spalvų, tai ką ji supras apie socialinės ar kitokios pagalbos galimybes mieste...“ – pasakojo Rusalina.

Švarinimosi papročiai

Jauna romė džiaugiasi pati augusi civilizuotesnėmis sąlygomis, nors namuose taip pat nei vandens, nei kanalizacijos neturėjo. Ji su mama vaikystėje du kartus per savaitę maudytis eidavo į viešąją Panevėžio pirtį. 

Pašnekovei tuomet keistai atrodydavo, kad lietuvės prausdavosi nuogos ir kartais dar savo mažus sūnus atsivesdavo. Romų moterys pirtyje neišsirengia ar bent didele skara prisidengia kūnus. 

Šios tautos papročiai, pasak Rusalinos, panašūs į musulmonų, net romų vyrai viešumoje plikų kojų nedemonstruoja. „Aš iki šiol maudymosi kostiumėlio neturiu, mes ir prie savo vaikų neišsirengiame. Jei maudomės vandens telkinyje, tai pusiau su drabužiais. Vyrų taip pat nei su trumpikėmis, nei su šortais viešumoje nepamatysi“, – apie savo tautos papročius pasakoja mergina. 

Anot jos, romui nuogumas prieš kitą – didelė gėda, ypač moteriai prieš vyrą. Rusalina pamena atvejį, kai į viešąją pirtį vienai lietuvei atsivedus maždaug šešerių metų sūnų, visos romės pabėgo. 

„Būdavo visko, – apie dar nemalonesnę patirtį dėl diskriminacijos švarinantis viešojoje pirtyje prisimena Rusalina. – Patys darbuotojai slėpdavo savo daiktus nuo mūsų, žiūrėdavo kaip į vagis.“ 

Jaučiasi su etikete 

Neseniai Rusalina išgirdo, kad romai tarpusavyje ėmė pasakotis nebeįleidžiami į miesto viešąją pirtį, nes per daug triukšmauja. 

„Pirties atstovai ginasi, kad taip nėra, bet aš sakau, ką girdžiu iš mūsiškių. O romai tylės ir nieko nesakys, nors ir kokia neteisybė būtų. Naujausiomis mano žiniomis, dabar į pirtį jau įleidžia mūsų moteris su vaikais“, – teigė Rusalina. 

Anot jos, Panevėžyje išties yra neatsakingų romų, kurie socialinius būstus palieka smarkiai įskolintus, nemoka mokesčių. Bet dalis tikrai tvarkingi žmonės. „Labai sunku gyventi su romo etikete, kai visur pasitinka kaip „čigonką“. Iki šiol dėl to kompleksuoju. Mūsų žmonės skundžiasi, kad net romų vaikai priversti mokytis namuose – mokykla juos spaudžia tai daryti. Bet jei nesimokysime normaliai, taip ir liksime kita respublika lietuviams. Mūsų bijoti nereikia – esame vienintelė tauta pasaulyje, niekada nekariavusi ir negrobusi svetimų žemių“, – pabrėžia Rusalina. 

Durys atviros 

Panevėžio pirties direktorė Loreta Šiurnienė garbės žodžiu prisiekinėjo, kad per dvidešimt jos darbo metų nė vienam romui nebuvo užtrenktos pirties durys. 

„Nežinau, iš kur čia pasklido šitos kalbos. Aš pati stoviu prie įėjimo, kas ėjo – tikrai visi pateko“, – tvirtino vadovė. Finansiškai sunkiai besiverčianti pirtis, anot L. Šiurnienės, kiekvieną lankytoją pasitinka itin maloniai. Tiek romų vyrai, tiek moterys ir vaikai, pasak direktorės, į pirtį įleidžiami. 

Tačiau ji pastebi, kad šios tautos atstovų mažėja. „Nebėra jau tiek daug mieste romų, iš „Gorodoko“, kiek žinau, daugiau važiuoja į Ramygalos pirtį. Rajone maudytis pigiau – pas mus bilietas kainuoja 6 eurus, o rajone 2–2,5 euro“, – kalbėjo pirties vadovė. 

Į miesto pirtį užsukantys romai, anot jos, tvarkingi žmonės, apsirengę gerais drabužiais.

Atrado dušus 

Kad kažkas vyksta tarp Panevėžio romų, pajuto ir Panevėžio socialinių paslaugų centras. Pastarąjį mėnesį šeštadieniais šios įstaigos dušuose, įrengtuose Nemuno gatvės poliklinikos pastate, maudytis jų ateina daugiau.

„Anksčiau mūsų dušuose romų praktiškai nebūdavo. Galbūt tai galima sieti su viešosios pirties situacija? Jie susimoka ir net neklausia, ar yra galimybė kitaip. Tai – tvarkingi klientai“, – patikino Socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė. Skundų dėl romų dušuose, anot jos, iš kitų asmenų taip pat nebuvo.