JAV aukštosios mokyklos turi naują raudonąjį baubą

Kas prisidės prie protesto?. Scanpix
Kas prisidės prie protesto?. Scanpix
  © Organizatoriai
The Economist | Žurnalas IQ
2020-02-23 14:12

Kinijos studentus vis dažniau įtariai vertina ir juos priėmusios šalies, ir gimtinės valdžia.

Pernai rudens pradžioje Kolumbijos teisės mokykloje Niujorke lankėsi jaunasis Honkongo demokratinio judėjimo didvyris Joshua Wongas, kuris buvo įkalintas tris kartus. Jo pasiklausyti susirinko pilna auditorija, o jos gale sėdėjo du judėjimą palaikantys studentai iš Kinijos – Aleksas ir Viktoras. Abu entuziastingai plojo, abiejų veidus dengė mėlynos kaukės.

Iš dalies kaukės simbolizavo vienybę su žmonėmis, už daugybės kilometrų protestavusiais kartu su J. Wongu. Kartu jos leido pasislėpti nuo Kinijos veidų atpažinimo sistemų, galbūt skenuojančių auditorijos nuotraukas, taip pat nuo hole susirinkusių studentų iš Kinijos, kuriems J. Wongo žodžiai neatrodo tokie artimi, kaip tų, kurie į renginį atsakė nacionaliniu Liaudies Respublikos himnu. Tikrieji studentų vardai nėra Aleksas ir Viktoras – „The Economist“ gavo prašymą vadinti juos pseudonimais ir nerašyti, iš kurios Kinijos vietos jie atvyko. Mūsų pašnekovams kalbant, juos tyliai stebėjo kiti studentai iš Kinijos, laikantys savo šalies vėliavas.

JAV universitetuose studijuoja 19,8 mln. žmonių, iš jų daugiau nei milijonas yra atvykę iš kitų šalių. Kiek mažiau nei penktadalis – iš Indijos, 6 proc. – iš ES. Kinai sudaro net trečdalį ir skaičiumi lenkia visas atvykėlių iš kitų valstybių grupes, taip pat bendrai visus kinus, pasirinkusius studijuoti kitose užsienio šalyse. Kolumbijos universitete studijuoja beveik 12 tūkst. užsieniečių, pusė – iš Kinijos. Laimi ir studentai, nes užsitikrina geresnes perspektyvas, ir universitetų kišenė. Bet JAV vyriausybei ir Kinijos komunistų partijai (KKP), taip pat kai kuriems akademinės laisvės šalininkams neramu.

JAV vyriausybė mano, kad dalis studentų ir mokslininkų iš Kinijos kalti dėl nemažos intelektinės nuosavybės vagysčių dalies. KKP būgštauja, kad tokie žmonės kaip Aleksas ir Viktoras pavojingai užsikrečia demokratiniu idealizmu. O Kinijos bandymai palikti kuo mažiau erdvės disidentiškoms nuotaikoms kelia nerimą tiems, kuriems svarbu, kad JAV aukštosiose mokyklose ir kitur būtų užtikrinta žodžio laisvė.

Ypatingi santykiai

Kinijos elitui siekiant vaikams užtikrinti puikų išsilavinimą, o JAV mokslininkams ieškant talentų, JAV studijuojančių kinų (iš žemyninės dalies) skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo 276 proc. (žr. 1 grafiką). Remiantis naujausiais turimais 2018 m. duomenimis, JAV universitetuose 13 proc. mokslo ir inžinerijos daktaro laipsnių suteikta studentams iš Kinijos.


Per pastarąjį dešimtmetį Masačusetso technologijų instituto (MIT) mokslininkai dešimt kartų dažniau pradėjo rašyti bendrus mokslinius darbus su kolegomis iš žymiausių Kinijos universitetų. Įsivyraujant šiai tendencijai Kinija bendrų projektų su JAV mokslininkais skaičiumi netruko pralenkti kitas šalis (žr. 2 grafiką). Kinijos mokslininkai neretai turi didelių išteklių ir yra aštraus proto; kartais laboratorinius tyrimus paprasčiau ir pigiau atlikti Kinijoje nei JAV. Nieko nuostabaus, kad amerikiečių mokslininkai (ypač vis gausesnė į Kiniją grįžusių auklėtinių turinti grupė) nori dirbti su jais.


Artimai bendradarbiauja ne tik pavieniai žmonės. Kinijos įmonės vis dažniau finansuoja JAV universitetų tyrimus, įskaitant prioritetines sritis, nurodytas pramonės politikos iniciatyvoje „Pagaminta Kinijoje 2025“, kurią JAV teisingumo departamentas pavadino „schema, kaip vogti [intelektinę nuosavybę]“. Antai MIT vykdo tyrimus bendradarbiaudamas su Honkongo įmone „SenseTime“, tiekiančia veidų atpažinimo technologijas Kinijos policijai, ir kinų įmone „iFlytek“, kuriančia balso atpažinimo sprendimus, taip pat finansavusia Prinstono ir Rutgerso universitetų tyrimus.

Prezidento Donaldo Trumpo administracijai dėl to neramu. Per pastaruosius porą metų į JAV studijuojančius Kinijos piliečius nukrypo atidesnis žvilgsnis, įdėmiau pradėti stebėti ir kiti kinų tautybės studentai bei mokslininkai, įskaitant kinų kilmės amerikiečius. Manoma, kad tas atidus stebėjimas patikrins, ar JAV akademinė bendruomenė pateisina atvirumo, tarptautinio bendradarbiavimo ir laisvų idėjų mainų reputaciją. O Federalinių tyrimų biuro (FTB) vadovas Christopheris Wray mano, kad tai vertinga atsvara akademiniam „naivumui“.

2018 m. Ch. Wray liudijo Senato žvalgybos komitetui, kad Kinija kelia „grėsmę visai [JAV] visuomenei“, todėl turi „reaguoti visa visuomenė“, o intensyvų amerikiečių mokslininkų bendradarbiavimą su Kinijos mokslininkais analizėje vadina priežastimi sunerimti ir sako, kad tokie mokslininkai ir studentai priskirtini prie „netradicinių [žvalgybinės] informacijos rinkėjų“, o vykdoma operacija yra „gili ir įvairiapusiška, plataus fronto ir nemaloni“.

2018 ir 2019 m. FTB agentai iš 56 nacionalinių operatyvinių skyrių susisiekė su šimtais, gal net tūkstančiais ryšių su Kinija turinčių studentų, mokslininkų ir dėstytojų (daugelis jų – Kinijos piliečiai arba kinų tautybės, įskaitant kinų kilmės amerikiečius), siekdami nustatyti, ar jie nedirba KKP vardu. Nacionaliniai sveikatos institutai (NSI), Energetikos departamentas ir kitos federalines subsidijas skiriančios įstaigos paragino universitetus stebėti, ar mokslininkai neturi ryšių su Kinijos institucijomis arba „talentų“ programomis, kurių tikslas vilioti Kinijoje vertingomis laikomų žinių įgijusius mokslininkus, dažnai kinų tautybės amerikiečius. Pasinaudojant Kinijos „Tūkstančio talentų“ programa, iš dalies siūlančia mokslininkams privilegijų už Kinijoje steigiamas laboratorijas, 2008–2017 m. užverbuota mažiausiai 6 tūkst. ekspertų iš užsienio.

NSI teigia nustatę, kad 180 jų finansavimą gavusių mokslininkų galėjo neatskleisti gavę iš Kinijos pinigų arba turintys kitų ryšių su šios šalies institucijomis, o kai kurie jų Kinijoje, atrodo, yra įsteigę „šešėlines laboratorijas“, JAV veikiančių NSI finansuojamų laboratorijų kopijas. 2019 m. dvi mokslinių tyrimų institucijos (Hjustono vėžio tyrimų centras „MD Anderson“ ir Atlantos Emory universitetas) nutraukė ryšius su penkiais mokslininkais, priėmusiais pinigus iš Kinijos (visi kinų tautybės). Gruodį federalinė valdžia Bostono Logano oro uoste suėmė vėžį tyrinėjantį kiną, esą bandžiusį kontrabanda išvežti į Kiniją ampules su biologine medžiaga, paimta iš Harvardo mokomosios ligoninės. (Anuliuota ir jo turėta Harvardo finansuota viza.)

Tačiau kai kurių universitetų pareigūnai sako, kad privatūs FTB instruktažai jų neįtikino, kiek išplitusi problema, ir jiems liko neaišku, kokių veiksmų imtis. „Ką turi omenyje Ch. Wray, kur būtent jis mato grėsmę – viskas miglota, ir tai erzina“, – piktinosi tarptautinius tyrimus administruojantis darbuotojas iš FTB instrukcijas gavusio elitinio universiteto, kuriame FTB taip pat apklausė kviestinius Kinijos mokslininkus. „Gavome tokių patarimų: „Atsargiai vertinkite viską, kas susiję su biotechnologijomis.“ Biotechnologijos – milžiniška sritis <...>. Net nežinau, su kuriais darbuotojais kalbėtis, jei neduodate man daugiau informacijos.“

Rizikos valdymas

Matydami skeptišką požiūrį, pernai vasarą Nacionalinė saugumo taryba, Valstybės departamentas, Teisingumo departamentas (nors ne FTB) ir siekdami įtakos Kinijos vykdomų operacijų ekspertai Sent Maiklse, Merilande, surengė dviejų dienų instruktažą, kuriame dalyvavo apie penkiolika universitetų prezidentų, rektorių ir kitų aukštų administracijos darbuotojų. Vienas instruktorius pabrėžė, kad administratorius ypač paveikė mintis, kaip jų universitetuose sukurtos technologijos palaiko Kinijos represijas prieš uigūrus Sindziange – nuo tokių sąsajų gali nukentėti institucijų reputacija. Problema ne tik teorinė. Spalį JAV vyriausybė į juodąjį sąrašą įtraukė MIT tyrimų partneres „SenseTime“ ir „iFlytek“, tyrinėjančias dirbtinį intelektą, esą jos palaiko valdžios prievartą Sindziange.

Prezidentūra ne tik domisi jau į JAV atvykusiais Kinijos studentais ir mokslininkais, bet ir suka galvą, kaip apsunkinti jų patekimą į šalį, o atvykusius lengviau išsiųsti. 2018 m. keli D. Trumpo padėjėjai teigė, kad reikia griežtai riboti Kinijos piliečiams išduodamas studentų vizas. Tačiau administracija sutrumpino vizų, kurios išduodamos tam tikras mokslo ir technologijų sritis, kaip antai aviacija ir robotika, aukštesnėse pakopose studijuojantiems svetimšaliams, terminą nuo penkerių iki vienų metų su galimybe atnaujinti. Be to, Vidaus saugumo departamentas pasirūpino, kad būtų lengviau paskelbti, jog užsienio studentai viršijo vizos terminą. Dėstytojai pasakoja, kad kviestiniams Kinijos mokslininkams daug sunkiau gauti vizą, net trumpalaikę atvykti į mokslinę konferenciją, nors anksčiau tokios buvo išduodamos be didesnių sunkumų.

Ne tik vykdomajai valdžiai neramu, ką rezga Kinijos studentai. Respublikonų senatorius iš Floridos Marco Rubio ir demokratų senatorius iš Virdžinijos Markas Warneris yra vieni žymiausių Kapitolijaus kalvos asmenų, įspėjančių ne tik dėl Kinijos žvalgybinių operacijų JAV universitetuose, bet ir dėl nerimą keliančios universitetų priklausomybės nuo Kinijos pinigų, t. y. studijų mokesčių ir mokslinio bendradarbiavimo. Spaudžiami senatorių ir Kongreso narių, nuo 2018 m. bent 15 universitetų uždarė Kinijos finansuojamus Konfucijaus institutus, siūlančius mokytis kinų kalbos ir organizuojančius kultūros renginius. Prisidėjo ir naujas federalinis ribojimas, draudžiantis Konfucijaus institutą turintiems universitetams gauti Gynybos departamento finansavimą kinų kalbos studijoms.

Kai kuriems universitetų administratoriams, mokslininkams, taip pat šalies libertarams neramu, kad D. Trumpo administracijos „Kinijos grėsmės“ samprata tokia plati ir miglota, jog FTB gali apklausti bet kurį menkiausių ryšių su Kinija turintį žmogų – tai naujas raudonasis baubas. Kolumbijos universiteto prezidentas Lee Bollingeris laikraštyje „The Washington Post“ paskelbė vedamąjį „Ne, nepradėsiu šnipinėti svetur gimusių studentų“, o MIT prezidentas Rafaelis Reifas atvirame laiške rašė, kaip kinų tautybės studentai ir darbuotojai „man sako, kad dabar turėdami reikalų su valstybės įstaigomis jaučiasi nepelnytai tikrinami, stigmatizuojami ir įsitempę“. Kelios kinų ir kinų kilmės amerikiečių mokslininkų grupės žymiausiame JAV moksliniame žurnale „Science“ paskelbė laišką, kuriame išreiškė baimę, kad „ieškoma atpirkimo ožių, kuriami stereotipai ir skatinamas rasinis skirstymas“.

KKP veikėjai džiaugiasi matydami, kad D. Trumpo administracijos šnipų medžioklė pateikiama kaip ksenofobijos apraiška. Gruodį Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying pagyrė JAV komentatoriaus Fareedo Zakarios „drąsą“, kai jis straipsnyje „Kinija – naujasis baubas“ paniekinamai atsiliepė apie prezidentūros susirūpinimą.

Gali pratrūkti

D. Trumpo administracija bando apžioti du kąsnius. Nors jai smagu, kad tie, kuriems griežtumas patinka, laiko ją griežta, viešai pareigūnai teigia, jog Kinijos studentai ir mokslininkai kaip visada laukiami. Baltųjų rūmų pareigūnai tvirtina, kad jiems susirūpinimą kelia tik nedidelė dalis studentų vizas turinčių žmonių, galinčių būti šnipais. Nors kartą prie pietų stalo su JAV įmonių vadovais D. Trumpas esą sakė, jog „beveik kiekvienas studentas, kuris atvyksta į šią šalį [iš Kinijos], yra šnipas“, pernai birželį G 20 viršūnių susitikime jis kalbėjo kitaip: „Norime, kad Kinijos studentai atvyktų, jie yra „didžiulis turtas“ ir su jais reikia elgtis „kaip su visais kitais“.“

Būgštavimai, kad Kinija šnipinėja, ne naujiena. Nuo 2011 m. daugiau kaip 90 proc. JAV iškeltų bylų dėl ekonominio šnipinėjimo buvo susijusios su Kinija. Bet tai nereiškia, kad jos labiau pastebimos tik dėl to, kad atėjo karingiau nusiteikęs D. Trumpas. Pasikeitė ir Kinija. Išaugo šalies ambicijos ir autoritarizmas, ypač po to, kai prezidentas Xi Jinpingas 2018 m. panaikino prezidento kadencijų skaičiaus ribojimą. Matant, kaip daugiau nei milijonas uigūrų buvo suvaryti į sulaikymo centrus, nuožmią kovą su teisininkais bei aktyvistais ir griežtą reakciją į Honkongo protestus, nebeįmanoma teigti, kad per ryšius su Kinija Vakarai paskatins ją liberalėti. Anksčiau galėjai sakyti, kad Vakaruose studijuojantys kinai grįš namo pasisėmę idėjų apie žodžio laisvę bei individo orumą ir taikys politikoje. Dabar aišku, kad (bent kai kuriais atvejais) jie – tai KKP paklusnumo ir lojalumo idėjų bastionas svetimoje šalyje.

Kai kurie Kinijos stebėtojai kaip nerimą keliantį pavyzdį pateikia Australiją. Šios pareigūnai jau ne pirmus metus įspėja apie Kinijos operacijas siekiant įtakos šalyje, įskaitant universitetus. Liepą studentai iš Kinijos kumščiais puolė kitus studentus, Kvynslando universitete surengusius demonstraciją Honkongo protestuotojams palaikyti. Brisbane dirbantis generalinis konsulas Xu Jie, aukštam Kinijos diplomatui neįprastai tapęs universiteto lektoriumi adjunktu, pagyrė juos už „patriotiškumą“.

Ypač jautri tema – Kinijos disidentų pranešimai. Niujorko Hunterio koledžo lektorius adjunktas Teng Biao 2015 m. buvo kviestinis Harvardo teisės mokyklos mokslininkas. 2018 m. idėjų kalvės „Wilson Center“ parengtoje ataskaitoje apie Kinijos įtaką JAV universitetuose Teng Biao papasakojo, kaip planavo į teisės mokyklą pakviesti aklą teisininką Chen Guangchengą, kuris 2012 m. ryžosi drąsiam žingsniui ir pabėgo iš namų arešto į JAV ambasadą Pekine. „Įtakingas asmuo“ iš universiteto įtikino jį, kad Chen Guangchengo vizitas būtų „nepalankus Harvardui“ – tuometė universiteto prezidentė Drew Faust kaip tik lankėsi Pekine ir turėjo susitikti su Xi Jinpingu.

Teng Biao kol kas nenori įvardyti jį įspėjusio „įtakingo profesoriaus“, nes mano, kad dėl to jo perspektyvos darbo rinkoje gali dar labiau nukentėti, jis jau ir taip pažymėtas juoda disidento dėme: „Kinijos vyriausybės spaudimas realus ir stiprus.“ „Wilson Center“ ataskaitoje taip pat aprašyti pavyzdžiai, kuriuos galima laikyti tiesmukišku Kinijos bandymu paveikti žodžio laisvę, įskaitant įšaldytą kinų dalyvavimą pelningose programose, aukštajai mokyklai prasižengus tokiu sprendimu, kaip antai pasikviesti Dalai Lamą.

Pekino norai šiais klausimais dažnai perduodami per Kinijos studentų ir mokslininkų asociacijas (KSMA), veikiančias daugiau kaip 150 JAV aukštųjų mokyklų. 2019 m. Indianos Purdue universiteto KSMA paprašė, kad administratoriai atšauktų Chen Guangchengo paskaitą. Kai ji vis dėlto įvyko (saugoma policijos), organizacija išplatino pareiškimą, kad tokios paskaitos provokuoja „aršias kontroversijas ir nepasitenkinimą tarp Kinijos studentų“.

Kitos Kinijos įtakos apraiškos subtilesnės. Kolumbijos universitete stovi dramaturgo ir disidento Václavo Havelo, kuris žlugus komunizmui tapo Čekijos prezidentu, biustas. 2006 m. jis kelias savaites viešėjo universitete. Tačiau kinų rašytojo Liu Xiaobo, laimėjusio Nobelio taikos premiją už žmogaus teisių aktyvizmą, biusto ten nėra, nors 1989 m. jis taip pat viešėjo universitete. (Prašymas našlės vardu pastatyti biustą buvo atmestas.)

Konfucijaus institutuose kalbas studijuojančių studentų programose ir kultūriniuose užsiėmimuose niekas nemini nei tokių žmogaus teisių aktyvistų kaip Liu Xiaobo, nei 1989-ųjų Tiananmeno aikštės protestų, nei represijų Sindziange.

Studentai iš Kinijos dažnai vengia diskusijų jautriomis temomis prie kitų Kinijos studentų. Dėstytojas iš vieno Gebenės lygos universiteto pasakojo, kad, keletui studentų paprašius leidimo rašto darbą apie žmogaus teises pasirašyti pseudonimu, tokią galimybę jis pradėjo siūlyti visiems. Tarp bendraamžių Aleksas ir Viktoras susilaiko nuo jautrių temų, taip pat vengia Kolumbijos universiteto KSMA. „Kinijoje taip pat teko girdėti daug istorijų, kaip studentai praneša apie dėstytojus, nes jie paskaitoje paminėjo Tiananmeną, – pasakojo Viktoras. – Tokie studentai taip gali ir Kinijoje, ir užsienyje.“

Uždari pasauliai

Kol kas JAV studijuojančių kinų dėl tokios padėties nemažėja. Skaičius nustojo augti, bet tai galėjo nulemti įtampa arba nerimas dėl vizų. Kai kuriais atvejais tai susiję ne tik su Kinija – sumažėjo studentų ir iš kitų šalių. Be to, prisideda kiti veiksniai. Griežčiau kontroliuojama užsienio valiuta, lėčiau auga Kinijos ūkis. Šiandien daugiau vaikus į užsienį siunčiančių Kinijos šeimų gali rinktis pigesnius variantus. Nors JAV lieka pirmoje vietoje, šalis nebėra tokia trokštama, pradedama labiau domėtis Jungtine Karalyste.

Tačiau bumas baigėsi, o su juo ir viltys, kad galbūt tai savaime pagerins santykius. Ir didesnis Kinijos studentų skaičius, ir didesnės informacinių technologijų galimybės reiškia, kad universitetuose jiems vis lengviau likti savame rate ir beveik nebendrauti su kartu studijuojančiais amerikiečiais. Socialinis tinklas „WeChat“ jiems yra ir ryšio su Kinijoje likusia šeima ir draugais priemonė, ir vienintelis naujienų šaltinis, didžiąja dalimi atspindintis gimtosios vyriausybės požiūrį į juos priėmusią šalį. 2018 m. Purdue universitetui atlikus apklausą dideliame Vidurio Vakarų universitete nustatyta, kad 42 proc. Kinijos studentų vos atvykę JAV vertino palankiau nei tuo metu, kai buvo apklausiami, o tokių, kurių nuomonė pagerėjo, buvo tik 16 proc. Nepasakytum, kad jų studijos užsienyje abi šalis sujungė tiltu. Dėl aštraus į juos nukreipto ir Pekino, ir Vašingtono žvilgsnio gali atsiverti tik dar didesnė praraja.