Teisė į stogą virš galvos: ES piliečių iniciatyvai paremti renkami parašai Lietuvoje

Renovuotas daugiabutis Švyturio gatvėje
Renovuotas daugiabutis Švyturio gatvėje
  © Dmitrijus Radlinskas

Tendencingai augant būsto kainoms ir rinkai tampant atviresnei trumpalaikei nuomai, iš kurios nemažai uždirbama didmiesčiuose, piliečiai prakalbo apie teisę turėti stogą virš galvos. Anot iniciatyvos šalininkų, būstas – pamatinė žmogaus teisė, kuri turi būti užtikrinta kiekvienam.

Europos piliečių iniciatyvą „Būstas – visiems“ įkūrė Austrijos ne pelno organizacijos. Ši iniciatyva – tai ES egzistuojanti priemonė, kuria piliečiai gali pasinaudoti norėdami paraginti Europos Komisiją imtis veiksmų.

Į šią veiklą taip pat yra aktyviai įsitraukę Europos Socialistų ir demokratų partijos nariai, o ne tik atsitiktiniai asmenys.

Iniciatyvos peticijoje Europos Komisija raginama imtis veiksmų, kad gerėtų ES piliečių galimybės gauti įperkamą arba subsidijuojamą ar socialinį būstą.

Dar vienas reikalavimas – nustatyti privataus būsto trumpalaikės nuomos taisykles ES lygiu, nes nuoma internetu turistams mažina įperkamo būsto pasiūlą.

Visuomenininkas ir Europos piliečių iniciatyvos „Būstas – visiems“ rėmėjas Karolis Klimka yra įsitikinęs, kad Lietuva turėtų sekti tokių šalių kaip Suomija ar Švedija pavyzdžiais.


Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.© Andrius Ufartas / Fotobankas

„Suomijoje praktiškai nebeliko benamių, nes valstybė pasiryžo besąlygiškai aprūpinti būstu tuos žmones, kurie patys tam neturi galimybių. Švedijoje taip pat nuo seno laikomasi principo, kad kiekvienas pilietis, susidūręs su būsto įsigijimo problemomis, gali kreiptis į savo valstybę pagalbos“, – komentavo jis.

Paklausus apie lėšas, kurios būtų skirtos priemonėms įgyvendinti, pašnekovas paminėjo tiek ES, tiek nacionalines, įskaitant savivaldos pinigus: „Reikalaujama gerinti pelno nesiekiančių būsto vystytojų ir viešojo būsto teikėjų galimybes naudotis Europos fondų finansavimo šaltiniais. Vienas galimų sprendimų – įsteigti atskirą specialų ES fondą.“

Jo teigimu, būsto politika apima šias priemones: sąlygas, padedančias sumažinti būsto įsigijimo kainą, pavyzdžiui, palūkanų normos nustatymas, nuomos teisių arba teisių į nuomojamą būstą nustatymą, subsidijas, socialinio būsto pasiūlą, paramą būsto renovacijai ir kitas.


ES lėšos

ES lėšos© Pixabay.com

„Valstybės kontrolė konstatavo, kad mažas pajamas gaunantys asmenys (jaunos šeimos, neįgalieji, likę be tėvų globos, šeimos, auginančios tris ir daugiau vaikų, net darbingi asmenys) bendros eilės tvarka socialinio būsto nuomos laukia dešimtis metų“, – sakė K. Klimka.

Jis pridūrė, kad žmonėms, atsidūrusiems beviltiškoje situacijoje – praradusiems už paskolą pirktą būstą, susirgusiems sunkiomis ligomis, „valdžia tegali pasiūlyti stoti į eilę ir laukti dešimtis metų“.

R. Pogorėlis: anksti kalbėti apie ES veiksmus

Robertas Pogorėlis, Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje atstovas, pasakojo, kad ši iniciatyva parlamente buvo pristatyta pernai gruodį.

„Jei bus surinkta bent milijonas parašų iš mažiausiai 7 ES valstybių pagal nustatytą kvotą kiekvienoje iš jų, Europos Komisija toliau nagrinės galimas priemones jai įgyvendinti. Tikėtina, bus surengtas ir viešasis svarstymas EP“, – situaciją komentavo R. Pagorėlis ir pridūrė, kad kol renkami parašai, per anksti kalbėti apie tolesnius ES veiksmus.


Europos Parlamentas

Europos Parlamentas© Pixabay.com

Socialinis būstas – savivaldybių galvos skausmas

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė patvirtino, jog socialinio būsto žmonėms dažnai tenka laukti po dešimt metų, o eilėse nuolat stovi po 10 tūkst. piliečių, kurie tikisi paramos.

„Butų nupirkimo procedūros nėra paprastos, jos užtrunka, statybos irgi nevyksta. Didmiesčiuose šią problemą bandoma spręsti kompensuojant dalį nuomos kainos. Tai ne taip efektyviai veikia mažesniuose miesteliuose“, – pasakojo A. Adomavičienė.

Ji pridūrė, kad savivaldybės problemas sprendžia skirtingai. Pavyzdžiui, Alytaus rajonas nupirko kelias sodybas – žmonės galėjo jose apsigyventi, kartu ir ūkininkauti bei tuo verstis. Deja, šiandien ne kiekvienas gali keltis į kaimą ir ūkininkauti. 

„Dar viena problema – menkas būstų pritaikymas neįgaliesiems, labai didelis jų skaičius laukia socialinio būsto. Rinkoje yra daug sunkiau susirasti būstą: nėra tinkamo įvažiavimo, viduje durys būna pernelyg siauros, dušai nepritaikyti. Yra labai daug kliūčių“, – pasakojo pašnekovė.

A. Adomavičienė teigė, kad apie 30 proc. gyventojų Lietuvoje susiduria su sunkumais susimokėti už šildymą ir būsto išlaikymą.

Šalininkas: būstas – teisė, o ne nuosavybė

Iniciatyvos šalininkas K. Klimka savo ruožtu tvirtina, kad Lietuvoje būstas yra klaidingai suvokiamas kaip nuosavybė. Jo nuomone, pirmiausia apie stogą virš galvos turėtume galvoti kaip apie pamatinę teisę. Jis ragina atkreipti dėmesį į būsto išlaidų slegiamų žmonių skaičių šalyje.

„Per dešimt metų (2007–2017 m.) Lietuvoje 50 proc. padaugėjo būsto išlaidų slegiamų gyventojų, didžiąją dalį savo pajamų išleidžiančių būstui, o slegiamų jaunų žmonių – net 121 proc. 2014–2017 m. būsto įsigijimo kainos Lietuvoje augo iki 8,9 proc. kasmet, pernai jos išaugo 6,4 proc.“, – priminė jis apie nekilnojamojo turto Lietuvoje kainų augimą.


Skurdas

Skurdas© Tomas Lukšys

„Daugelyje išsivysčiusių šalių valstybė daro įtaką būsto sektoriaus plėtrai ir reguliuoja būsto pasirinkimo ir prieinamumo galimybes. Europos valstybėse būsto statybą plėtoja mažos bendrovės, įvairios nevyriausybinės organizacijos, būsto statybą inicijuoja bei vykdo ir patys namų ūkiai. Didelė kokybiško ir prieinamo socialinio būsto pasiūla leidžia išlaikyti pakankamai žemas nuomos kainas, tad nesusidaro sąlygos būsto kainų „burbului“ augti“, – pasakojo K. Klimka.

Šiai iniciatyvai kol kas Lietuvoje viešai pritarė apie 600 piliečių. Kiek yra surinkta kitose šalyse, nežinoma. Iš viso, kad iniciatyva Europos mastu būtų patvirtinta, reikia 1 mln. parašų visoje ES.