G. Nausėda žada reikalauti didesnės ES kompensacijos dėl lietuvių emigracijos

Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda
  © Paulius Peleckis / Fotobankas
BNS
2020-02-20 15:54

Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime žada siekti didesnės kompensacijos naujajame bendrijos biudžete dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europos šalis.

Tai šalies vadovas pareiškė Briuselyje prieš prasidedant viršūnių susitikimui dėl 2021–2027 m. ES biudžeto.

Praėjusį penktadienį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis pasiūlė skirti papildomai lėšų šalims, kurios pastarąjį dešimtmetį prarado daugiausia žmonių.

Projekte numatyta, kad kompensacija bus apskaičiuojama gyventojų skaičiaus skirtumą padauginus iš 500 eurų – tai reiškia, kad suma Lietuvai siektų apie 180 mln. eurų.

G. Nausėda teigė, kad tai žingsnis teigiama kryptimi, tačiau kompensacija turėtų būti didesnė.

„Labai gerai, kad atsižvelgė į mūsų depopuliacijos, arba gyventojų skaičiaus mažėjimo, argumentą, tačiau tai, kas buvo pasiūlyta – 71 ar 72 eurai žmogui per metus, nėra ta suma, į kurią mes orientuotumėmės“,  – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Jis teigė, kad Lietuva turi teisę reikalauti kompensacijos, nes lietuviai prisidėjo prie kitų Europos šalių gerovės.

„Praradome apie 10 proc. savo žmonių pastarąjį dešimtmetį. Šie žmonės išvyko į Didžiąją Britaniją, Vokietiją, kitas ES šalis, prisidėjo prie jų ekonomikos augimo, o mes patys praradome darbo jėgą. Tai reiškia, kad tikriausiai turime teisę prašyti kompensacijos“, – kalbėjo prezidentas.

ES kompensacija dėl gyventojų skaičiaus leistų Lietuvai tikėtis šiek tiek daugiau Sanglaudos fondo lėšų, nei siūlyta anksčiau, bet mažomis tiesioginėmis išmokomis nepatenkintiems šalies ūkininkams kol kas gerų žinių nėra.

Sanglaudos parama, kuri skiriama skurdesniems regionams, Lietuvai gali mažėti 24 proc., palyginti su dabartiniu 2014–2020 m. biudžetu, – tokios „grindys“ nustatytos visoms valstybėms narėms.

Naujame projekte taip pat siūlomi kofinansavimo pakeitimai, kurie leistų sušvelninti spaudimą nacionaliniam biudžetui – dabar siūloma, kad ES lėšomis galės būti finansuojama iki 75 proc. projekto sumos, anksčiau maksimali suma buvo 70 proc. Ši nuostata būtų taikoma vienam iš dviejų Lietuvos regionų – tam, kuriame ekonominiai rodikliai yra žemesni ir kuris neapima Vilniaus. 

G. Nausėda derybose taip pat žada siekti, kad tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams augimas greičiau priartėtų prie ES vidurkio.

Šiuo metu lietuvių tiesioginės išmokos siekia apie 170 eurų už hektarą, o ES vidurkis yra apie 259 eurus.

Pagal Europos Komisijos siūlymus, 2027 m. lietuviai gautų kiek daugiau nei 200 eurų, o tai sudarytų 78 proc. vidurkio.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams siūloma skirti 490 mln. eurų. Lietuva būtų įpareigojama prisidėti 14 proc. savo lėšų. Europos Komisija siūlė kiek daugiau pinigų, bet kartu norėjo užkrauti didesnius įpareigojimus ir Lietuvos biudžetui – atitinkamai  552 mln. ir 20 proc. Lietuvos Vyriausybė prašė 780 mln. eurų.

Lietuva taip pat prašo padidinti finansavimą Karaliaučiaus tranzito schemai, pagal kurią 400 tūkst. Rusijos piliečių kasmet kerta Lietuvą pagal supaprastintą tvarką. Lietuva prašo 215 mln. eurų, ES institucijos kol kas siūlo 139 mln. eurų.

Lietuva ir kitos Baltijos šalys taip pat tikisi užsitikrinti finansavimą geležinkelio projekto „Rail Baltica“ ir elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarų Europa projektams.

Derybų išvakarėse tarp valstybių narių susiformavo du blokai – turtingesnės ir daugiau įmokančios šalys nori mažesnio biudžeto, o iš jo daugiau lėšų gaunančios valstybės nori, kad jis būtų kuo didesnis.

Papildomą įtampą kelia tai, kad naujasis biudžetas mažėja dėl britų pasitraukimo iš ES. Sanglauda ir žemės ūkis taip pat gaus mažiau pinigų dėl to, kad atsiranda nauji prioritetai, tokie kaip klimato kaita, migracija, bendra gynybos politika ir saugumas.

G. Nausėda sakė nenorintis prognozuoti, ar šiame viršūnių susitikime pavyks pasiekti sutarimą.

„Nenoriu vertinti tų šansų, tikrai žinau, kad bus intensyvus darbas, pirmiausia dvišaliu formatu, bet bus apie ką pakalbėti ir prie bendrojo apvalaus stalo“, – kalbėjo prezidentas.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.