Valentino dieną – dėmesys vienišiems senjorams: kitą pamilsime tik išmokę mylėti save

Gyvenimo išmintis
Gyvenimo išmintis
  © Pixabay.com
Alfa.lt
2020-02-14 15:22

Pirmiausia turime pasirūpinti savimi, kad po to galėtume pasirūpinti kitais, įsitikinę „Sidabrinės linijos“ atstovai, Valentino dienos proga kartu su prekybos tinklu „Rimi“ praskaidrinę dešimčių Vilniaus senjorų kasdienybę ne tik dovanomis, bet ir žiniomis apie emocinę sveikatą. Specialistai teigia, jog emocinį raštingumą didinti niekada nevėlu, o Meilės diena – puiki proga pasikalbėti apie jausmus.

Šventės gali būti ir liūdesio laikas

„Šeimos šventės visada yra liūdnesnis laikotarpis vienišiems žmonėms. Tarp senjorų tokių žmonių – daugiau nei bet kokiose kitose amžiaus grupėse, todėl net jeigu Meilės diena jiems atrodo svetima, pasirūpinti dėmesiu jiems šiandien svarbu“, – sako „Sidabrinės linijos“ savanoriškos veiklos koordinatorė Ieva Čerbulėnienė.

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas parodė, jog vienišumas žmogui gali būti toks pat fiziškai žalingas, kaip per dieną surūkytos 15 cigarečių. „Socialiniai santykiai mums reikalingi kaip oras“, – įsitikinusi organizacijos atstovė.

Nors senjorai sveikatą apibūdina kaip didžiausią turtą, pagyvenę žmonės retai suvokia, jog liūdesys ar kitos neigiamos emocijos daro tiesioginę įtaką jų fizinei būsenai. Taip pat vyksta atvirkštinis procesas – emocinei sveikatai didelę grėsmę kelia fizinis skausmas, lėtinės ligos, ribotas judėjimas. Todėl ypač svarbus tampa emocinis raštingumas, padedantis atpažinti, suprasti ir tinkamai reikšti savo emocijas.

Emocinius išgyvenimus lemia įvairios priežastys

Tyrimai rodo, jog neigiamų emocijų dažniau patiria vieniši žmonės nei tie, kurie turi sutuoktinį. Neturėdami su kuo pasikalbėti žmonės dažniau panyra į apmąstymus, jiems sunkiau atsiriboti nuo neigiamų minčių. Taip pat neigiamų emocijų dažniau patiria globos namuose gyvenantys senjorai nei tie, kurie dar turi jėgų gyventi savarankiškai. Mokslininkai šį reiškinį aiškina tuo, jog globos namuose dažniau gyvena sunkesnių sveikatos problemų turintys vyresni asmenys, kurie kenčia nuo skausmų ir įvairių negalavimų. Tai jiems trukdo dažniau patirti teigiamų emocijų.

Pasak medicinos psichologės, „Sidabrinės linijos“ atstovės Justinos Belevičienės, emociniams išgyvenimams įtakos turi ne tik sveikatos būklė, bet ir išsilavinimas. Žmogus, kurio išsilavinimas yra aukštesnis, žino daugiau būdų, kaip atitrūkti nuo neigiamų emocijų ir save prablaškyti – skaito knygas, turi platesnį socialinį ratą ir aktyviau bendrauja, sportuoja ar užsiima kita veikla.

Daug įtakos emociniams išgyvenimams turi ir finansinė padėtis – jeigu negalime pasirūpinti savo pamatiniais poreikiais, daug sunkiau rasime priežastį nusišypsoti. Nepaisant to, „Sidabrinės linijos“ atstovė tikina, jog džiaugsmą galime pajusti visi ir visiškai netikėtai, tereikia labiau atkreipti dėmesį į malonias smulkmenas – saulėtą dieną, sutiktą draugą, pokalbį su artimu žmogumi.

Mokytis emocinio raštingumo niekada nevėlu

Pasak specialistų, didinti emocinį raštingumą galime pripažindami jausmų svarbą ir mokydamiesi atpažinti savo ir kitų emocijas.

„Kiekviena emocija yra energijos gumulas, kurį kažkuriuo būdu reikia iš kūno išleisti. Jeigu to nepadarome, emocijos pradeda ieškoti vietos išeiti ir tuomet prasideda psichosomatinės ligos. Todėl dažnai ilgą laiką stresą ar nerimą patiriantiems žmonėms atsiveria skrandžio opos, padidėja kraujospūdis, prasideda širdies ligos“, – teigia J. Belevičienė.

Nerimas ir stresas daro didžiausią įtaką mūsų sveikatai. Jų atsikratyti, pasak specialistės, gali padėti kvėpavimo pratimai, „čia ir dabar“ būsena, neapibrėžtumo priėmimas, bendravimas su artimu žmogumi.

Liūdėti ar jausti kitas neigiamas emocijas yra universalu ir būdinga visiems žmonėms. „Liūdėti dieną ar savaitę dėl kažkokios priežasties yra visiškai normalu, tačiau liūdint ilgiau reikėtų savimi pasirūpinti ir kreiptis į specialistus“, – rekomenduoja J. Belevičienė.

Renginyje apsilankiusi 67-erių senjorė Dana teigia tik dabar supratusi, kaip svarbu ieškoti kitų kontaktų, o ne gyventi užburtame, liūdname rate: „Atradęs naujų kontaktų randi ir naujų būdų, kaip toliau gyventi. Mano darbas buvo susijęs su bendravimu, tad pensijoje, kai savęs niekam neatiduotu, man labai sunku.“

Kaip galime padėti vienišam žmogui?

Savo aplinkoje pastebėję vienišumo prislėgtą žmogų pirmiausia jam parodykite, kad esate šalia, leiskite jam pasirinkti, kada prabilti, neskubėkite patarti, venkite žodžių „neliūdėk“ ar „negalvok“, pasakykite nuoširdų komplimentą ir palaikykite kontaktą.

Atlikti tyrimai rodo, jog vyrai turi ir jaučia ne ką mažiau jausmų nei moterys, tad pasikalbėti ir jausti paramą jiems taip pat svarbu.

Žmonės, besijaučiantys vieniši, visada kviečiami skambinti į „Sidabrinę liniją“. Taip vadinasi socialinė iniciatyva, sukurta vyresnio amžiaus žmonėms, kurie jaučiasi vieniši ir nori pasikalbėti. Tai visiškai nemokama draugystės, bendravimo ir emocinės pagalbos telefonu paslauga. Ši iniciatyva tuoj švęs ketvirtąjį savo gimtadienį, ji jungia net 300 savanorių visoje Lietuvoje. Šia linija galimi pokalbiai lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.