Apie tuos, kurie Vasario 14-osios švęsti negali

LLJ Valdybos narė Dovilė Bieliauskaitė
LLJ Valdybos narė Dovilė Bieliauskaitė
  © Organizatoriai

Nors Valentino diena visuomenei geriau žinoma kaip proga dovanoms, pasimatymams ar net piršlyboms, Lietuvos liberalus jaunimas šią šventę mato kaip puikią progą kalbėti apie tuos, kurie šių dalykų daryti negali. 

Šimtai, jei ne tūkstančiai Lietuvos porų vis dar yra diskriminuojamos, ką jau kalbėti apie tokias paprastas teises kaip medicininė informacija apie savo partnerį ar teisė į palikimą. Todėl kviečiame prie romantiškos vakarienės stalo su savo išrinktaisiais prisiminti ir tuos, kurie ją valgo pasislėpę.

Nors gyvename laikais, kai atrodo, kad bet kokie argumentai prieš netradicinius santykius yra praradę prasmę, LGBTQ+ bendruomenės atstovai kasdien patiria sunkumų gyvendami Lietuvoje. Homofobija nebėra tokia didelė problema kaip prieš keletą dešimtmečių, tačiau seksualinių mažumų atstovai niekaip neišsikovoja lygių teisių. Nenuostabu – radikalaus mąstymo žmonių nuomone, netradicinės orientacijos atstovai teisių ir taip turi pakankamai, o gal net ir per daug: „juk prieš šimtą metų tokie būdavo baudžiami mirties bausme“. Šiandien situacija gal ir kitokia, bet tikrai netobula.

Remiantis šių dienų aktualijomis, mūsų šalyje homoseksualūs žmonės neturi teisės į viešumą – Lietuva likusi vienintelė valstybė ES, kurioje informacija apie LGBTQ+ asmenis yra laikoma žalinga nepilnamečiams.

Ir nors visai neseniai buvome pradėti laikyti Šiaurės Europos valstybe, kuri bando lygintis į Vakarų šalis, tam tikrais klausimais mūsų valstybė labiau primena kuo tikriausią „Rytų Europą“ – Vakaruose nematyti valstybių, dar neįteisinusių tos pačios lyties santuokų ar bent civilinių partnerysčių. Lietuva yra viena iš aštuonių dar likusių ES šalių, kurios neleidžia šioms poroms teisiškai reglamentuoti savo santykių.

Apie civilinę partnerystę kalbama jau ne pirmus metus, tačiau plačiojoje visuomenėje ši sąvoka išlenda retai. Dauguma žmonių nėra supažindinti su šia alternatyva santuokai, nors sekant kitų Europos valstybių situaciją yra akivaizdu, kad ši praktika pasitvirtina. Civilinė partnerystė – puiki alternatyva poroms, kurioms nėra priimtina santuoka dėl vienų ar kitų priežasčių – ji reglamentuoja partnerių turtinius santykius, tačiau neliečia asmeninių.

Verta paminėti, kad praėjusių metų prezidento rinkimuose daugiau nei pusė kandidatų garsiai pasisakė už civilinės partnerystės įteisinimą, o tarp jų ir išrinktasis valstybės vadovas Gitanas Nausėda. Taip pat visai neseniai patvirtinome užsienyje sudarytų civilinių partnerysčių legitimumą Lietuvoje. Tai yra džiugu, tačiau peršasi mintis, kad didelė dalis partnerystę sudariusių žmonių, tikėtina, ir liks ten, kur juos ne tik „pripažįsta“. Kai emigracijos statistika muša rekordus, verta susimąstyti, ar mūsų valstybė nepraranda dalies tautiečių vien dėl vieno įstatymo.

Visiškai nesvarbu, ar vadiname save Šiaurės, ar Rytų Europos valstybe, tačiau yra aišku viena – ir visuomenė, ir valdžia reiškia aiškų norą vakarėti. Taigi, šios gražios šventės proga raginame visuomenę atkreipti dėmesį į civilinės partnerystės poreikį Lietuvoje.

Dovilė Bieliauskaitė yra Lietuvos liberalaus jaunimo Valdybos narė.