Per Valentino dieną prekybininkai gerokai padidina pelnus

Valentino dienos dovanos
Valentino dienos dovanos
  © Pixabay.com

Valentino diena iki šiol vertinama kontroversiškai. Kol vieni tvirtina, jog tai nėra tikra šventė, o tik komercinis žaidimas, kiti – sveikinimais bei dovanomis apipila ne tik antrąsias puses, bet ir draugus. Vis dėlto niekas nenuneigs, kad artėjant vasario 14-ajai prekybos centrai pasidabina raudona spalva, širdelėmis ir nuolaidomis.

Neišvengia papildomų išlaidų

Anksčiausiai, kaip ir visada, Valentino diena prasideda didžiuosiuose ir mažuosiuose prekybos centruose: raudonos širdelės formos žvakutės, puodeliai su meiliais užrašais, saldi juodojo šokolado pagunda, gėlės – viską supirkus, atrodo, lyg ir šventei pasiruošta.

Žinoma, atsiranda norinčių šią dieną paminėti kažkaip ypatingiau, tad čia į pagalbą atskuba įvairios komercinės įstaigos.

Kaip ir per kitas nacionalines, sezonines ar kalendorines šventes, sukruto įvairios kelionių agentūros. Daugelis jų vėl siūlo pasinaudoti „fantastišku pasiūlymu“ ir aplankyti „Europos meilės miestus“. Dažniausiai tokiais įsimylėjėlių kampeliais kelionių agentūros vadina Paryžių, Prahą, Italijos miestus, Rygą, Budapeštą, Londoną ir kitas nelabai tolimas vietas.

Akivaizdu, kad egzistuoja ir kitų būdų, kaip pamaloninti mylimąją (-ąjį) ir tam net nereikia kirsti Lietuvos sienos. Galima nueiti į teatrą, koncertą, naktinį klubą. Tik paprastai tokie pasiūlymai būna pernelyg nuobodūs ir panašūs.

Peršasi išvada, kad daugelis klubų, restoranų, viešbučių ir kelionių agentūrų siūlo nuvykti ten, kur ir pernai, paklausyti tų pačių meilės melodijų ir praleisti dar vieną „nepamirštamą savaitgalį“ viename iš viešbučių.

Nepaisant to, verslui iš to vis tiek pavyksta nemažai užsidirbti. Net jeigu įsimylėjėliai meilės dieną nusprendžia praleisti namie, prieš tai vis tiek apsiperka prekybos centruose ir ten įvairiems niekučiams išleidžia apie 50 eurų.

„Noriu palepinti savo antrąją pusę tiek malonia dovana, tiek ypatingesniu maistu. Šios dienos neįsivaizduoju be ypatingų šventinių pusryčių, kino ir šokoladinių saldainių“, – atvirauja studentė Monika.

Tiesa, per Valentino dieną paprastai išlaidauti labiau linkę jaunesni asmenys, o vyresni – šios dienos pernelyg nesureikšmina.

„Meilės šventės nešvenčiu, todėl ir dovanoms pinigų neskiriu“, – sako Juozas.

Kiekviena šeima skirtinga

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė komentuoja, kad didžioji dalis suburtoje „Facebook“ grupėje Pinigai ir reikalai apklaustų narių šiais metais žada ignoruoti šią šventę. Likusieji – minės surengdami jaukią vakarienę namie. Tačiau ji sutinka, kad aibė parduodamų smulkmenų ir skelbimų gali sugundyti įsigyti kad ir nebrangią dovaną mylimam žmogui. Bet kokiu atveju, anot finansų ekspertės, lietuviai turi vis daugiau laisvų lėšų, kurias gali skirti laisvalaikiui, tad nedidelės papildomos išlaidos tikrai puikiai praskaidrins vis dar tamsų ir niūrų vasario vakarą.

Bet kaip žinoti, kiek šiai šventei lėšų būtų skirti normalu? Pašnekovė atsako, kad kiekviena šeima skirtinga, tad ir sumos greičiausiai bus skirtingos. Svarbiausia, kad dovanoms skiriamos išlaidos nesujauktų pagrindinių finansinių įsipareigojimų planų.

Ekonomistės teigimu, apklausos rodo, kad didžioji dauguma lietuvių mini šią šventę simboliškai dovanodami gėlių, eidami vakarieniauti mieste ar surengdami išskirtines vaišes namie.

„Tikslių skaičiavimų nėra, tačiau prieš kelerius metus mačiau apklausą, kuri atskleidė, kad šią šventę minėjo apie 66 proc. lietuvių ir dažniausiai žmogus tam išleido vidutiniškai 50 Eur. Kiek kitokia situacija yra, pavyzdžiui, JAV. Amerikos mažmeninės prekybos federacija skelbia, kad 2019-aisiais JAV gyventojai kartu išleido apie 20 mlrd. dolerių“, – sako J. Cvilikienė.

Išleistos sumos dydžiui įtakos neretai turi ir vaikų įnoriai. Kaip žinia, lopšeliuose darželiuose, mokyklose mažieji taip pat mini Valentino dieną, todėl pastarieji prašo tėvų, kad šie nupirktų širdelės formos lipdukų ar šokolado. Įdomu, ar tėvai turėtų pasiduoti tokiems atžalų prašymams?

„Mūsų vaikams aktualu ne tik finansinės žinios, bet ir tvarumo idėjos. Turime daug jaunų aktyvistų, kurie ragina tausoti planetos išteklius mažiau vartojant. Tikiu, kad ši diena gali būti puiki proga pakalbėti su vaikais apie tai, kiek kainuoja pagaminti begalę vienai dienai reikalingų smulkmenų ir kur jos paskui dingsta šventei pasibaigus. Geriau jau klasės draugams padovanoti šypseną ar namie keptų sausainių“, – pataria J. Cvilikienė.