Dirbu sau: kaip geriausia įforminti laisvai samdomą darbą?

Verslas
Verslas
Alfa.lt
2020-02-15 08:57

Laisvai samdomas darbas (freelance) – vis dažnesnė darbo forma. Bene labiausiai motyvuoja laisvė: dirbti kada nori ir kur nori, rinktis klientus, derinti darbo laiką su šeimos reikalais ar studijomis, kurti savo projektus. Visgi laisvė yra neatsiejama nuo atsakomybės – pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą verslo formą.

Lietuvoje šiuo metu yra keletas individualios veiklos įforminimo būdų: individuali veikla pagal verslo liudijimą, individuali veikla pagal pažymą, mažosios bendrijos steigimas arba darbas pagal autorinę sutartį. Kiekviena jų turi savų pliusų ir minusų, tačiau, juos apsvarsčius, galima pasirinkti optimaliausią savo vykdomai veiklai. SEB banko ekspertai siūlo plačiau pažvelgti į visus „už“ ir „prieš“.

Verslo liudijimas

Pliusai. Paprasta gauti – Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) savitarnos puslapyje tą atliksite per keliolika minučių. Didelis verslo liudijimo privalumas tas, kad mokesčius sumokate iškart, o jų dydis priklauso nuo to, kokiam laikotarpiui išduodamas verslo liudijimas: trumpiausias laikas – 5 dienos, ilgiausias – vieni kalendoriniai metai. Tiesa, pastarasis terminas gali skirtis pagal savivaldybes ir būti trumpesnis, pavyzdžiui, pusmetis.

Mokesčiai apima gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo mokestį (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo mokestį (VSD). Taigi verslo liudijimas užtikrina, kad būsite apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bus skaičiuojamas darbo stažas. Preliminariai apskaičiuoti visų šių mokesčių sumą galite čia.

Dirbant pagal verslo liudijimą, itin paprasta apskaita: pakanka pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą (jis gali būti ir elektroninis), o pirkimo ir pardavimo kvitai išrašomi tik kliento pageidavimu.

Minusai. Ribotas veiklų, kuriomis galima verstis pagal verslo liudijimą, sąrašas, pavyzdžiui, į jį nepatenka kai kuri kūrybinė veikla. Pasitikrinti, ar jūsų veikla įtraukta į šį sąrašą, galite čia.

Be to, pagal verslo liudijimą negalite tapti PVM mokėtoju, t. y. uždirbti daugiau kaip 45 000 Eur per metus ir teikti paslaugų juridiniams asmenims daugiau kaip už 4 500 Eur per metus (tai nėra itin tinkamas variantas, jei pagrindiniai jūsų klientai yra įmonės).

Dirbdami pagal verslo liudijimą, negausite dalies sveikatos, socialinių ar nedarbo išmokų: išėję kasmetinių, nėštumo ir gimdymo ar motinystės atostogų, susirgę.

Individuali veikla pagal pažymą

Pliusai. Pagal individualios veiklos pažymą galima vykdyti beveik bet kokią veiklą – visą sąrašą galite rasti čia. Individualios veiklos pažyma galioja neribotai – tol, kol nepateikiate prašymo jos nutraukti. Pagal vieną individualios veiklos pažymą galite verstis skirtinga veikla ir ją keisti bet kada jungdamiesi prie VMI savitarnos puslapio ir pateikdami atitinkamus prašymus.

Pasirinkę individualios veiklos formą, galite tapti PVM mokėtoju, jei metinės pajamos viršija 45 000 Eur.

Dirbant pagal individualios veiklos pažymą, apskaita taip pat nesudėtinga: kaip ir dirbant pagal verslo liudijimą, reikia pildyti pajamų ir išlaidų žurnalą (jis gali būti ir elektroninis), o klientui privaloma išrašyti sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba pateikti kasos aparato kvitą.

Asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymą, turi tas pačias socialines garantijas kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartį: jiems mokamos motinystės, ligos, nedarbo, pensijos išmokos.

Minusai. Mokesčiai susidaro didesni, negu dirbant pagal verslo liudijimą. Nuo metinio pelno mokamas 5 proc. arba 15 proc. gyventojų pajamų mokestis (procento dydis priklauso nuo veiklos tipo), taip pat VSD (29,7 proc. nuo pusės pelno) bei PSD (9 proc. nuo pusės pelno). Šiuos mokesčius mokate kartą per metus iki gegužės 1 d. už praėjusius metus, todėl renkantis individualią veiklą pagal pažymą būtina didesnė disciplina, reikia planuoti būsimus mokesčius ir jiems taupyti. Tai labai svarbu žinoti ir nustatant savo darbų kainodarą: turėkite omeny, kad nuo sumos, kurią sumoka klientas, deklaruodami pajamas turėsite sumokėti tam tikrą dalį mokesčių. Apytiksliai apskaičiuoti, kokia tai būtų suma, galite čia. Jei viršijate 45 000 Eur metinių pajamų, tampate PVM mokėtoju, todėl prie pirmiau išvardytų mokesčių reikia pridėti 21 proc. PVM mokestį.

Labai svarbus dalykas besiverčiantiems individualia veikla pagal pažymą – PSD mokestis, kurį turite savarankiškai kiekvieną mėnesį pervesti „Sodrai“ iki paskutinės einamojo mėnesio dienos. Priešingu atveju laikoma, kad esate neapdrausti ir turite susimokėti už bet kokias sveikatos priežiūros paslaugas. Kiti minėti mokesčiai sumokami deklaruojant praėjusių metų pajamas.

Mažoji bendrija

Pliusai. Mažoji bendrija (MB) – ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, taigi įsteigę mažąją bendriją nerizikuojate savo asmeniniu turtu. Be to, taikomi lankstesni mokesčiai, taip pat juos galima atidėti. Steigiant mažąją bendriją nereikia mokėti minimalaus įstatinio kapitalo, tačiau jos nariai moka įmokas, nuo kurių atitinkamai priklauso išmokamas pelnas. Mažąją bendriją gali steigti iki 10 asmenų, o pasitraukimas iš jos nėra sudėtinga procedūra. Mažosios bendrijos nariai turi tokias pat socialines garantijas kaip ir dirbantieji pagal darbo sutartį: jiems mokamos motinystės, ligos, nedarbo, pensijos išmokos.

Minusai. Sudėtinga apskaita – kai kuriais atvejais (pavyzdžiui, jei bendrija yra PVM mokėtoja), mažosios bendrijos apskaita nedaug tesiskiria nuo uždarosios akcinės bendrovės apskaitos. Mažajai bendrijai taikoma didesnė mokestinė prievolė – jai reikia mokėti tokius mokesčius kaip pelno mokestį, nario dividendų mokestį, jei yra PVM mokėtoja, – PVM mokestį, jei turi nekilnojamojo turto, – nekilnojamojo turto mokestį. Dar kiti mokesčiai – PSD, VSD, GPM – apskaičiuojami vadovui, nariams arba vadovui, kuris nėra bendrijos narys. Taigi būtinas buhalteris, todėl padidėja kiekvieno mėnesio išlaidos ir laiko bei energijos sąnaudos, nes visuomet ir pačiam pravartu žinoti savo finansinę padėtį.

Norint nutraukti veiklą, reikia likviduoti įmonę, o tai yra ilgas ir sudėtingas procesas.

Autorinės sutartys

Pliusai. Sudaromos, jei pagal jas atsiskaitoma už konkretų kūrinį – parašytą knygą, sukurtą drabužį, skaitytą paskaitą, suprojektuotą pastatą, suprogramuotą interneto svetainę ir pan. Labai svarbu, kad kūrinys atitiktų teisinį kūrinio apibrėžimą. Mokesčius pagal autorinę sutartį moka užsakovas, taigi kūrinio autoriui jokių su mokesčiais susijusių veiksmų atlikti nereikia. Apskaičiuojant mokesčius pagal autorinę sutartį, svarbu ar autorius yra sudaręs darbo sutartį su kokia nors įmone: jei taip, mokesčiai pagal autorinę sutartį bus mažesni negu nesudarius darbo sutarties.

Autorinėje sutartyje apsibrėžiamas sutarties objektas, atlikimo terminai, nustatomos teisės į kūrinį ir pan.

Minusai. Mokesčiai kūrinio užsakovui kainuoja tiek pat, kiek ir visi su įdarbintu asmeniu susiję mokesčiai. Taigi atsiranda bene didžiausia mokestinė prievolė, palyginti su visais čia išvardytais verslo įforminimo būdais.