Daug žmonių nesijaučia laimingi tik dėl vienos priežasties

Sunkumai
Sunkumai

Dauguma žmonių nesidžiaugia savo gyvenimu tik dėl vienos priežasties, dėl kurios kiti kaip tik jaučiasi laimingi, – jie yra kvaili. Šis straipsnis skirtas pirmiesiems – nelaimingiems.

Iš tikrųjų tai kvailumo neturėtų būti, jeigu žmogaus smegenys sveikos. Vadinasi, kvailumui yra kitų priežasčių.

1. Jūs galite nežinoti, kad sugebate būti protingi. Dėl kokių nors priežasčių jūsų aplinka vaikystėje nesuteikė galimybių jums suvokti savo protinių sugebėjimų. Galbūt artimieji net nežinojo apie savuosius ir jie nenorėjo pabrėžti jūsų protingumo. Kartais tokia taktika tęsiasi per kelias kartas.

2. Galbūt būta piktų kėslų. Jūsų tėvams buvo nenaudinga, kad jūs išmoktumėte galvoti savarankiškai. Priežasčių gali būti įvairių. Jie negalėjo pakęsti, kad vaikas būtų protingesnis už juos. Psichologai spėja, kad kas trečias vaikas auga savimylų, narcizų ar egoistų šeimoje. Ne visi jie būna pasirengę šildytis savo vaikų šlovės spinduliuose, todėl trukdo jiems pranokti save. Tėvai – juk taip pat žmonės, todėl ir pavydas jiems gali būti nesvetimas.


Mintys

Mintys© Pixabay.com

Kita priežastis taip pat pasitaiko neretai. Patys prisigalvojote, ko nereikia. Tarkime, jums pasirodė, kad kiti iš jūsų šaiposi, jus išnaudoja ar atskleidė kokią nors jūsų šeimos paslaptį. Jūs nusprendėte „negalvoti“ apie tai. Bet kuriuo atveju tokia nuostata suveikė kaip piktas užkeikimas. Suaugusiojo amžiuje tose situacijose, kur reikia paprasčiausiai pagalvoti, jūsų smegenys sustingsta. Ten, kur jus akivaizdžiai apgaudinėja ar užtektų užduoti vieną kontrolinį klausimą, jūs kaip užhipnotizuotas triušis leidžiate save apmauti. Ir susivokiate per vėlai.

3. Jums nepatinka galvoti. Jūs nepatiriate malonumo. Tie, kurie žino mąstymo skonį, supras, ką tai reiškia. Tai yra malonus susijaudinimas, kai pavyksta įminti mįslę, arba ekstazė, kai pasiseka surasti sunkaus uždavinio sprendimą. Vadinasi, didelė dalis gyvenimo, kai galima buvo patirti tokius malonumus, liko jūsų tinkamai neišnaudota.

4. Turėjote neigiamos patirties praeityje. Jūsų pirmieji mąstymo eksperimentai, tokie natūralūs vaikui, baigėsi liūdnai. Psichologai išgirsta daug istorijų apie neramias ir agresyvias močiutes ir senelius, per daug užsiėmusius tėvus, kurie išsigando vaiko įžvalgų. Jie norėjo jaustis ramiau – kad jūs nesiskirtumėte nuo kitų vaikų.

5. Jūs painiojate nekaltybę su naivumu. Būti naiviam, vadinasi, negalvoti. Nesusimąstyti, nesigilinti, neanalizuoti, neieškoti priežastinių ryšių. Tai – gėdinga, neįprasta, pavojinga. Jums atrodo, kad būti naiviam yra beveik tas pats, kaip būti nekaltam. Vadinasi, būti tyram, jaunam ir kone šventam. Tokia kognityvinė klaida – supainiotos sąvokos.


Sprendimai

Sprendimai© www.needpix.com

6. Ten , kur jūs augote, būti protingam reiškė būti aukščiau kitų, išsiskirti. Būti išskirtiniam visą gyvenimą daugumoje visuomenių yra nepatogu ir net pavojinga. Prisiminkime Džordano Bruno istoriją. Galvoti apie save, apie dalykų esmę, pasaulio sandarą galėjo būti nepriimtina toje aplinkoje, kurioje augote.

7. Būti protingam reiškia būti atsakingam. O iš kvailio niekas nereikalauja atsakomybės.

8. Yra žmonių, kurie mano, jog reikia pasirinkti: arba jausmus, arba mintis. Tai yra klaida. Galima rinktis ir viena, ir kita.

Psichologas Erikas Bernas tvirtino, kad visi žmonės sugeba mąstyti.


Apmąstymai

Apmąstymai© www.needpix.com

 „Aš nuolat tuo įsitikinu, rašo psichologė Ala Dalit portale „Econet“. – Kiekvieną kartą, kai suvokiu, kad žmogus gali galvoti, išvengiu pavojaus patekti į gelbėtojos spąstus. Aš prisimenu, kad žmogus turi pasirinkimą“.

Netikėkite, kad negalite mąstyti. Protas – tai ne erudicijos ar žinių klausimas. Būti protingam, vadinasi, galvoti, o ne žinoti. Kai manote, kad per mažai žinote, todėl nelaikote savęs protingais, patenkate į perfekcionizmo spąstus. Ko nors nežinoti, yra normalus dalykas.

Būti žinančiam ir būti protingam – skirtingi dalykai. Nenormalu yra nebandyti sužinoti, kai reikia, tai yra, negalvoti, neįjungti smegenų.